Izaijo
52 Pabusk, pabusk, Sione!+ Apsivilk stiprybe!+
Apsirenk puošniaisiais rūbais,+ Jeruzale, šventasis mieste!
Joks neapipjaustytasis ir netyrasis daugiau neperžengs tavo slenksčio.+
2 Kelkis, Jeruzale, nusipurtyk dulkes ir sėskis į garbingą vietą!
Nusimesk nuo kaklo grandines, belaisve Siono dukterie!+
Paskui Asirija neteisėtai ją engė.
5 Ką turėčiau daryti? Juk mano tautą paėmė už dyką. Tai Jehovos žodis.
Tie, kas ją valdo, net kaukia iš džiaugsmo+ – tai Jehovos žodis –
ir mano vardas be paliovos, nuo ryto iki vakaro, niekinamas.+
Taip, tai sakau aš.“
7 Kokios gražios kojos šauklio, kuris neša per kalnus gerą naujieną,+
džiugina linksmomis žiniomis,
praneša apie išgelbėjimą
ir Sionui sako: „Tavo Dievas tapo Karaliumi!“+
8 Ar girdi sargybinių šūksnius?
Jie šūkčioja visi drauge iš džiaugsmo,
nes aiškiai* mato, kaip Jehova vėl suburia Sioną.
10 Jehova apreiškė savo šventą galią* tautų akivaizdoje.+
Visi žemės pakraščiai išvys, kaip mūsų Dievas gelbsti*.+
11 Keliaukite, keliaukite iš čia, išeikite!+ Nelieskite nieko netyro!+
12 Nereikės jums bijoti,
nereikės jums bėgti,
nes Jehova eis jūsų priešaky,+
Izraelio Dievas saugos ir iš užnugario.+
13 Štai! Mano tarnas+ turi išmanymą.
Jis bus aukštai iškeltas,
išaukštintas ir didžiai pašlovintas.+
14 Kaip seniau, jį išvydę, daugelis apstulbo, –
jis buvo taip sudarkytas, kad nebepanėšėjo į žmogų,
jo išvaizdą subjaurojo labiau nei kokio kito žmogaus, –
15 taip tada, jį išvydusios, daugelis tautų apstulbs,+
karaliai užčiaups burnas jo akivaizdoje,+
nes pamatys tai, apie ką jiems niekas nepasakojo,
suklus išgirdę tai, ko nebuvo girdėję.+