Psalmynas

 2 Štai tavo priešai siaučia,+

kelia galvas tie, kurie tavęs nekenčia.

 3 Prieš tavo tautą gudrų sąmokslą jie rezga,

prieš tuos, kurie tau brangūs,* susimoko.

 4 „Eime, – jie sako, – išnaikinkime jų tautą,+

kad Izraelio vardo niekas neatmintų.“

 5 Visų jų užmačia vienokia,

jėgas jie telkia* prieš tave:+

 6 Edomo palapinės ir izmaelitų, Moabas+ ir hagarai,+

 7 Gebalas ir Amonas,+ Amalekas,

Filistija+ drauge su Tyro žmonėmis,+

 8 prie jų Asirija+ dar prisidėjo.

 9 Jiems padaryk tą patį, ką Midjanui,+

ką Siserai ir ką Jabinui prie Kišono upės padarei.+

10 Jie prie En Doro+ buvo sunaikinti

ir tapo mėšlu dirvai.

11 Ir jų kilmingieji tebūna kaip Orebas ir Zeebas,+

o jų didžiūnai* – kaip Zebachas ir kaip Calmuna,+

12 mat sakė jie: „Užgrobkime tą kraštą, kur gyvena Dievas!“

13 Manasis Dieve, tebūna jie lyg vėtros ritami dagiai,+

lyg vėjo pustomi šiaudai.

14 Kaip liepsnos siaubia mišką,

kaip kalnus svilina ugnis,+

15 taip savo viesulu juos gainiok,+

audra savąja gąsdink.+

16 Tegul nurausta jų veidai iš gėdos,

kad imtų jie ieškoti tavo vardo, o Jehova!

17 Teliks sugėdinti, išgąsdinti jie amžiams

ir negarbę patyrę tepražus.

18 Težino žmonės, kad tu, kurio vardas Jehova,+ –

tik tu esi Aukščiausiasis, valdovas visos žemės.+