Ezechielio

14 Kai kurie Izraelio seniūnai atėjo ir susėdo priešais mane.+ 2 Tada mane pasiekė toks Jehovos žodis: 3 „Žmogaus sūnau, šie vyrai yra prisirišę prie savo bjaurių stabų*, jie yra pastatę suklupimo akmenį, per kurį žmogus įpuola į nuodėmę. Kodėl tad turėčiau juos išklausyti?+ 4 Tad kalbėk jiems, sakyk: ‘Taip sako visavaldis Jehova. Jei izraelitas, prisirišęs prie savo bjaurių stabų ir statantis suklupimo akmenį, per kurį žmogus įpuola į nuodėmę, ateitų teirautis pranašo, tai aš, Jehova, atsakysiu jam pagal tai, kiek nusipelnė – kiek bjaurių stabų prisidarė. 5 Sukelsiu siaubą izraelitų širdyse, nes jie atsitolino nuo manęs ir nuėjo paskui savo bjaurius stabus.’+

6 Todėl Izraelio namams kalbėk: ‘Taip sako visavaldis Jehova. Grįžkite, palikite bjauriuosius stabus, nusigręžkite nuo visų savo nedorybių.+ 7 Jei izraelitas ar Izraelyje gyvenantis svetimšalis atsimestų nuo manęs, jei prisirištų prie bjaurių stabų ir statytų suklupimo akmenį, per kurį žmogus įpuola į nuodėmę, tokiam, jei ateitų teirautis mano pranašo,+ atsakysiu aš, Jehova. 8 Atsigręšiu prieš tą žmogų, padarysiu jį įspėjimu ir priežodžiu, pašalinsiu iš savo tautos.+ Tada jūs žinosite, kad aš esu Jehova.

9 O jei pranašas duos melagingą atsakymą, tai dėl to, kad aš, Jehova, būsiu tą pranašą apgavęs.+ Pakelsiu ranką prieš jį ir iš savo tautos, Izraelio, pašalinsiu. 10 Kaltas bus ir tas, kuris teiraujasi, ir pranašas – už savo kaltę teks atsakyti abiem. 11 Galbūt tuomet izraelitai liausis tolintis nuo manęs ir nebesiterš visokiais prasikaltimais. Tada jie bus mano tauta, ir aš būsiu jų Dievas.+ Tai visavaldžio Jehovos žodis.’“

12 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 13 „Žmogaus sūnau, jei koks kraštas man nusidės, jei sulaužys ištikimybę, pakelsiu ranką prieš jį – sunaikinsiu jo duonos atsargas*+ ir siųsiu badą,+ išmarinsiu jame žmones ir gyvulius.+ 14 Net jeigu jame būtų Nojus,+ Danielius+ ir Jobas,+ tik šitie trys vyrai dėl savo teisumo išsigelbėtų.+ Tai visavaldžio Jehovos žodis.

15 Arba paleisiu į tą kraštą nuožmių žvėrių. Jie sudraskys jo žmones, tada kraštas taps negyvenamas ir nė vienas, tų žvėrių bijodamas, per jį nebekeliaus.+ 16 Ir, kaip aš gyvas – tai visavaldžio Jehovos žodis, – net jei anie trys vyrai tame krašte būtų, negalėtų nei savo sūnų, nei dukterų išgelbėti. Išsigelbėtų tik patys, o kraštas dykyne pavirstų.

17 Arba siųsiu kalaviją į tą kraštą+ ir paliepsiu jam: ‘Eik, kalavijau, per kraštą.’ Jis išnaikins žmones ir gyvulius.+ 18 Ir, kaip aš gyvas, net jei anie trys vyrai tame krašte būtų, negalėtų išgelbėti nei savo sūnų, nei dukterų, – tai visavaldžio Jehovos žodis. Jie tik patys išsigelbėtų.

19 Arba varginsiu tą kraštą maru.+ Išliesiu ant jo savo rūstybę, nepagailėsiu nei žmonių, nei gyvulių kraujo. 20 Ir, kaip aš gyvas, net jei Nojus,+ Danielius+ ir Jobas+ tame krašte būtų – tai visavaldžio Jehovos žodis, – nei savo sūnų, nei dukterų neišgelbėtų. Tik patys dėl savo teisumo išsigelbėtų.“+

21 Visavaldis Jehova sako: „Bus taip, kad Jeruzalei siųsiu keturias bausmes+ – kalaviją, badą, nuožmius žvėris ir marą,+ kad išnaikintų ir žmones, ir gyvulius.+ 22 Bet joje bus tokių, kurie išsigelbės, tie sūnūs ir dukterys bus išvesti.+ Jie ateis pas jus, ir jūs, pamatę, kaip jie gyveno ir kokius darbus darė, pasiguosite – suprasite, kodėl užtraukiau Jeruzalei nelaimę ir kodėl su ja taip pasielgiau.

23 Jūs būsite paguosti, kai pamatysite jų gyvenimą ir darbus. Tada žinosite, kad taip pasielgiau ne be reikalo.+ Tai visavaldžio Jehovos žodis.“