Michėjo

5 „Dabar tu raižaisi,

užpultoji dukterie!

 2 Bet iš tavęs, Betliejau, Efrata*,+ –

nors esi per mažas būti tarp Judo tūkstančių, –

iš tavęs kils tas, kuriam aš duosiu valdyti Izraelį,+

kurio kilmė siekia seniausius laikus, senovės dienas.

 3 Taigi, Dievas paliks savuosius iki laiko,

kai laukiančioji kūdikio bus pagimdžiusi.

 4 Jis stos ir ganys juos su Jehovos galybe,+

ganys Jehovos, savo Dievo, didžiu vardu.

Ir jie gyvens saugiai,+

nes jo didybė sieks žemės pakraščius.+

Jei asiras įsibrautų į mūsų kraštą ir imtų trypti mūsų tvirtoves,+

mes išrikiuosime prieš jį septynis ganytojus, aštuonis žmonijos didžiūnus*.

 6 Jie ganys Asirijos kraštą kalaviju,+

ganys Nimrodo kraštą+ pačiose jo prieigose.

Ir jis išvaduos mus nuo asiro,+

kai tas įsibraus į mūsų kraštą ir tryps mūsų valdas.

 7 Jokūbo likutis tarp daugelio tautų

bus kaip rasa nuo Jehovos,

kaip augalus girdantis gausus lietus,

kuris į žmogų nededa vilčių,

nieko nelaukia iš žmonių sūnų.

 8 Jokūbo likutis tarp tautų,

tarp daugelio tautų,

bus kaip liūtas tarp miško žvėrių,

kaip jaunas liūtas tarp avių:

jis stveria jas ir drasko,

ir nėra kas gelbėtų.

 9 Priešų akivaizdoj tavo ranka bus pergalingai iškelta,

visi tavo priešai kris.“

10 „Tą dieną, – tai Jehovos žodis, –

aš pragaišinsiu jūsų žirgus ir sulaužysiu jūsų kovos vežimus,

11 nuniokosiu jūsų krašto miestus

ir sugriausiu visas jūsų tvirtoves.

12 Aš padarysiu galą jūsų būrimams,

nebebus pas jus kerėtojo.+

13 Sudaužysiu jūsų stabus ir jūsų šventstulpius*,

nebesilenksite savo rankų dirbiniams.+

14 Jūsų Ašeros stulpus* išvartysiu,+

sunaikinsiu jūsų miestus.

15 Įpykęs ir užsirūstinęs aš atkeršysiu tautoms,

kurios nenori man paklusti.“