Kunigų

22 Jehova Mozei kalbėjo: 2 „Sakyk Aaronui ir jo sūnums, kad elgtųsi atsakingai su šventomis aukomis, kurias izraelitai man aukoja kaip šventas dovanas,+ ir nepaniekintų mano vardo.+ Aš esu Jehova. 3 Perduok jiems: ‘Kas iš jūsų palikuonių būdamas nešvarus prisiartintų prie to, kas šventa, ką izraelitai yra paskyrę kaip šventą auką Jehovai, tas bus pašalintas iš mano akivaizdos*.+ Aš esu Jehova. 4 Joks Aarono palikuonis būdamas nešvarus nevalgys švento maisto, iki vėl taps švarus,+ – nei tas, kuris serga raupsais,+ kuriam teka išskyros,+ nei tas, kuris palietė žmogų, susitepusį numirėliu*,+ nei tas, kuriam išsiliejo sėkla,+ 5 nei vyras, palietęs kurį nors iš nešvarių gyvių,+ knibždančių žemėje, arba kuo nors susitepusį žmogų.+ 6 Žmogus, kuris ką nors tokio palietė, iki vakaro bus nešvarus ir šventųjų aukų nevalgys. Jis turės išsimaudyti+ 7 ir po saulėlydžio taps švarus. Tada šventąsias aukas galės valgyti, nes tai jo maistas.+ 8 Taip pat niekas nevalgys nugaišusio ar žvėries sudraskyto gyvūno mėsos, kad nesusiterštų.+ Aš esu Jehova.

9 Visi jie laikysis mano įsakymų, kad neužsitrauktų nuodėmės – nepaniekintų to, kas šventa, ir dėl to nemirtų. Aš esu Jehova – tas, kuris juos išsirinko, kad būtų šventi.

10 Šventųjų aukų nevalgys joks pašalietis*.+ To, kas šventa, nevalgys nei kitatautis, apsistojęs pas kunigą, nei kunigo samdinys. 11 Bet žmogus, kurį kunigas nusipirko už pinigus, tą maistą valgyti gali. Taip pat vergai, gimę kunigo namuose, gali valgyti jo maistą.+ 12 Jei kunigo duktė išteka ne už kunigo*, šventųjų aukų valgyti ji nebegali. 13 Jei kunigo duktė tampa našle ar vyras su ja išsiskiria ir ji neturi vaikų ir grįžta į gimtuosius namus pas tėvą, ji gali valgyti jo maistą.+ Tačiau joks pašalietis* jo nevalgys.

14 Jei koks žmogus suvalgytų ką nors iš šventųjų aukų nežinodamas, kad tai šventas maistas, jis turės grąžinti kunigui, kiek paėmė, ir dar pridėti penktadalį.+ 15 Nepaniekinsite šventų aukų, kurias izraelitai atiduoda Jehovai,+ 16 ir neleisite jiems valgyti to, kas šventa, kad jie nenusikalstų ir neužsitrauktų bausmės. Aš esu Jehova – tas, kuris juos išsirinko, kad būtų šventi.’“

17 Jehova toliau kalbėjo Mozei: 18 „Sakyk Aaronui, jo sūnums ir visiems izraelitams: ‘Kai izraelitas ar krašte gyvenantis svetimšalis nori aukoti Jehovai deginamąją+ įžado ar geros valios auką,+ 19 jis turi atvesti iš galvijų, avių ar ožkų kaimenės sveiką patinėlį.+ Tik tokia auka bus priimtina. 20 Gyvulio su trūkumu nevesite,+ nes tokia auka nepelnys jums mano palankumo.

21 Jei žmogus tesėdamas įžadą ar tiesiog gera valia nori aukoti Jehovai bendrystės auką,+ teparenka iš galvijų bandos ar avių kaimenės sveiką gyvulį. Tik tokia auka bus priimtina. Gyvulys turi būti be trūkumo. 22 Neaukosite jokio aklo, lūžusia koja, sužaloto, aptekusio karpomis, nušašusio ar išberto – nė vieno tokio Jehovai nevesite ir ant aukuro Jehovai neaukosite. 23 Jautuką ar avį, turinčius per ilgą ar per trumpą koją, galite paaukoti kaip geros valios auką, tačiau įžado aukai toks gyvulys netinka. 24 Neaukosite Jehovai gyvulio, kurio sėklidės sužalotos, sutraiškytos, nuplėštos ar nupjautos. Tokie gyvuliai jūsų krašte nebus aukojami. 25 Ir iš svetimšalio rankos nepriimsite nesveikų, trūkumą turinčių gyvulių ir neaukosite jų kaip duonos* savo Dievui. Tokios aukos nebus priimtinos.’“

26 Jehova toliau kalbėjo Mozei: 27 „Kai karvė, avis ar ožka atsiveda jauniklį, septynias dienas jis turi likti prie motinos.+ Tik nuo aštuntos dienos jis bus tinkamas aukai ir galės būti aukojamas kaip ugninė atnaša Jehovai. 28 Nepjausite nei karvės, nei avies tą pačią dieną su jos jaunikliu.+

29 Jei aukotumėte Jehovai padėkos auką,+ aukokite taip, kad ji būtų priimtina. 30 Tos aukos mėsą turite suvalgyti tą pačią dieną, nepaliksite likučių iki ryto.+ Aš esu Jehova.

31 Laikysitės mano įsakymų ir juos vykdysite.+ Aš esu Jehova. 32 Nepaniekinsite mano šventojo vardo.+ Izraelitai turi laikyti mane šventu.+ Aš esu Jehova – tas, kuris jus išsirinko, kad būtumėte šventi.+ 33 Aš išvedžiau jus iš Egipto žemės, idant žinotumėte, kad esu jūsų Dievas.+ Aš esu Jehova.“