Jozuės
6 Jericho vartai buvo saugiai uždaryti, nes žmonės bijojo izraelitų; niekas negalėjo nei išeiti, nei įeiti.+
2 Tada Jehova tarė Jozuei: „Atiduodu Jerichą, jo karalių ir jo narsiuosius karius tau į rankas.+ 3 Visi tavo kariai težygiuoja aplink miestą, teapeina jį vieną kartą. Taip darysite šešias dienas. 4 Septyni kunigai tegu eina pirma Sandoros Skrynios ir kiekvienas tepučia po avino ragą. Septintą dieną aplink miestą žygiuosite septynis kartus, ir kunigai pūs ragus.+ 5 Kai tik pasigirs ragų garsas, kai tik jie ims gausti, visi žmonės garsiai sušuks. Tam karo šūksniui aidint, miesto siena sugrius iki pamatų,+ tada žmonės tegu veržiasi tiesiai į miestą.“
6 Taigi Nūno sūnus Jozuė sušaukė kunigus ir tarė jiems: „Paimkite Sandoros Skrynią ir tegu septyni kunigai eina pirma Jehovos Skrynios pūsdami po avino ragą.“+ 7 O kariams jis pasakė: „Pirmyn, žygiuokite aplink miestą. Jehovos Skrynios priešaky teeina ginkluoti vyrai.“+ 8 Kaip Jozuė ir liepė, septyni kunigai pakilo eiti Jehovos akivaizdoje nešini septyniais avinų ragais. Eidami jie pūtė tuos ragus, o jiems iš paskos nešė Jehovos Sandoros Skrynią. 9 Pirma kunigų, pučiančių ragus, žygiavo ginkluoti vyrai, o paskui Skrynią, tiems ragams gaudžiant, ėjo apsiginklavusi užnugario sauga.
10 Jozuė žmonėms įsakė: „Nešūkaukite, tenesigirdi jūsų balso. Iš jūsų burnos teneišeina nė žodis iki dienos, kai paliepsiu: ‘Sušukite!’ Tik tada sušuksite.“ 11 Taigi jis paliepė nešti Jehovos Skrynią aplink miestą. Apėję jį vieną kartą, žmonės sugrįžo į stovyklą ir tenai pernakvojo.
12 Kitą rytą, Jozuei anksti atsikėlus, kunigai vėl paėmė Jehovos Skrynią,+ 13 ir septyni kunigai pasiėmę po avino ragą pakilo eiti pirma Jehovos Skrynios. Eidami jie pūtė ragus. Pirma kunigų žygiavo ginkluoti vyrai, o paskui Jehovos Skrynią, tiems ragams gaudžiant, ėjo apsiginklavusi užnugario sauga. 14 Ir antrą dieną jie apžygiavo miestą vieną kartą, paskui grįžo į stovyklą. Taip jie darė šešias dienas.+
15 Septintą dieną atsikėlę anksti, vos prašvitus, jie tokia pat tvarka pakilo eiti aplink miestą ir apėjo jį septynis kartus. Septyniskart aplink miestą jie žygiavo tik tą dieną.+ 16 Apėję miestą septintąjį kartą, kunigai ėmė pūsti ragus ir Jozuė žmonėms paliepė: „Sušukite!+ Jehova atidavė miestą jums! 17 Miestas ir visa, kas jame, yra skirta sunaikinti.+ Visa priklauso Jehovai. Tiktai paleistuvę* Rahabą+ ir visus, kurie su ja namuose, palikite gyvus, nes ji paslėpė mūsų pasiuntinius.+ 18 O dėl dalykų, skirtų sunaikinti, būkite atsargūs,+ kad nieko iš to, kas skirta sunaikinti, neužsigeistumėte ir nepasiimtumėte.+ Antraip užtrauksite Izraelio stovyklai nelaimę, ir ji pati taps pasmerkta sunaikinti.+ 19 O visas sidabras, auksas, vario ir geležies daiktai priklauso Jehovai, todėl yra šventi.+ Juos padėsite į Jehovos iždinę.“+
20 Tada, ragams gaudžiant, žmonės sušuko.+ Išgirdę rago gausmą, jie galingai sušuko karo šūksnį ir siena griuvo iki pat pamatų.+ Žmonės leidosi pirmyn – įsiveržė į miestą ir jį užėmė. 21 Jie išžudė kalaviju visus miesto gyventojus – vyrus ir moteris, jaunus ir senus, išpjovė jaučius, avis ir asilus.+
22 Abiem vyrams, kurie buvo siųsti išžvalgyti krašto, Jozuė tarė: „Eikite į tos paleistuvės namus. Ją pačią ir visus, kurie yra pas ją, išveskite, kaip kad esate jai prisiekę.“+ 23 Tad jaunieji žvalgai nuėję išvedė Rahabą ir visus, kurie buvo su ja – jos tėvą, motiną, brolius ir kitus. Žvalgai išvedė visą jos šeimą+ ir palydėjo už Izraelio stovyklos į saugią vietą.
24 Miestą ir visa, kas jame, jie sudegino, tačiau sidabrą, auksą, varinius ir geležinius daiktus atidavė padėti į Jehovos Namų iždinę.+ 25 Tik paleistuvės Rahabos su jos tėvo šeimyna, su visais, kas buvo pas ją, Jozuė pasigailėjo.+ Ji gyvena Izraelyje iki pat šiandien,+ nes paslėpė pasiuntinius, kuriuos Jozuė buvo išsiuntęs išžvalgyti Jericho.+
26 Tuo metu Jozuė ištarė tokį prakeiksmą*: „Jehovos akivaizdoje prakeiktas bus žmogus, kuris imsis atstatyti Jericho miestą. Pamatą jis paklos savo pirmagimio gyvybės kaina, vartus įstatys savo jaunėlio gyvybės kaina.“+
27 Taigi Jehova buvo su Jozue,+ ir garsas apie jį pasklido po visą žemę.+