2 Karalių
3 Ahabo sūnus Jehoramas+ Izraelio karaliumi tapo aštuonioliktais Judo karaliaus Juozapato valdymo metais ir karaliavo Samarijoje 12 metų. 2 Jis darė, kas nedora Jehovos akyse, bet ne tiek, kiek jo tėvas ir motina. Jehoramas antai pašalino Baalo šventstulpį*, kurį jo tėvas buvo padaręs,+ 3 tačiau nuodėmių, į kurias Izraelį buvo įvedęs Nebato sūnus Jeroboamas,+ jis neatsižadėjo, nuo jų nesitraukė.
4 Moabo karalius Meša buvo avių augintojas ir Izraelio karaliui mokėjo duoklę: 100 000 ėriukų ir 100 000 nekirptų avinų. 5 Ahabui mirus,+ Moabo karalius sukilo prieš Izraelio karalių.+ 6 Tada karalius Jehoramas sušaukė visus Izraelio karius ir iš Samarijos leidosi į žygį. 7 Be to, jis pasiuntė žinią Judo karaliui Juozapatui: „Moabo karalius sukilo prieš mane. Ar eisi su manimi į kovą prieš Moabą?“ Tas atsakė: „Eisiu.+ Kaip tu, taip ir aš, mano tauta – tavo tauta, mano žirgai – tavo žirgai.“+ 8 Dar paklausė: „Kuriuo keliu eisime?“ – „Keliu per Edomo tyrlaukius“, – atsakė Jehoramas.
9 Taigi Izraelio karalius į žygį patraukė kartu su Judo karaliumi ir su Edomo+ karaliumi. Aplinkiniu keliu jie žygiavo septynias dienas, bet tada kariuomenei ir iš paskos varomiems gyvuliams pritrūko vandens. 10 Izraelio karalius aimanavo: „O varge! Jehova subūrė šiuos tris karalius vien tam, kad atiduotų Moabui į rankas!“ 11 Juozapatas paklausė: „Ar nėra čia Jehovos pranašo, per kurį galėtume Jehovos pasiteirauti?“+ Vienas Izraelio karaliaus tarnas atsakė: „Yra toks Eliziejus,+ Šafato sūnus, kuris pildavo vandenį Elijui ant rankų*.“+ – 12 „Iš jo išgirsim Jehovos žodį!“ – tarė Juozapatas, ir tada Izraelio karalius drauge su Juozapatu ir Edomo karaliumi nuėjo pas Eliziejų.
13 Izraelio karaliui Eliziejus pareiškė: „Ko tau iš manęs reikia?*+ Eik pas savo tėvo ir motinos pranašus!“+ – „Nekalbėk taip, – atsiliepė Izraelio karalius. – Juk ne kas kitas, o Jehova subūrė šiuos tris karalius, kad atiduotų Moabui į rankas.“ 14 Į tai Eliziejus atsakė: „Kaip gyvas kareivijų Viešpats Jehova, kuriam tarnauju, jei ne Judo karalius Juozapatas,+ į tave aš nei žiūrėčiau, nei dėmesį kreipčiau.+ 15 Dabar atveskite man arfininką.“+ Arfininkui ėmus skambinti, Eliziejų užvaldė Jehovos galybė*+ 16 ir jis prakalbo: „Taip liepia Jehova: ‘Šioje sausvagėje prikaskite griovių, 17 nes štai ką sako Jehova: nebus nei vėjo, nei lietaus, bet sausvagė prisipildys vandens.+ Jūs patys atsigersite, atsigers ir jūsų galvijai bei visi gyvuliai.’ 18 Bet tai tik menkniekis Jehovos akyse+ – jis ir Moabą atiduos jums į rankas.+ 19 Sunaikinkite tenai visus įtvirtintus ir visus žymiausius miestus,+ iškirskite geruosius medžius, užverskite visus vandens šaltinius ir akmenimis nusėkite visus derlingus laukus.“+
20 Iš ryto, tuo laiku, kai aukojama rytmetinė javų atnaša,+ nuo Edomo pusės staiga atplūdo vanduo ir užliejo slėnį.
21 Moabitai išgirdo, kad karaliai atžygiuoja su jais kovoti, tad sušaukę visus, kas tik įstengia į rankas paimti ginklą,* sustojo prie savo krašto ribų. 22 Anksti rytą, kai moabitai atsikėlė, saulės nutviekstas vandens paviršius raudonavo jiems prieš akis tarytum kraujas. 23 „Tai kraujas! – sakė jie. – Tie karaliai bus iškirtę vienas kitą kalaviju. Prie grobio,+ Moabai!“ 24 Moabitams įžengus į Izraelio stovyklą, izraelitai juos puolė ir taip sumušė, kad tie leidosi bėgti.+ Ir izraelitai veržėsi gilyn į Moabo kraštą, pakeliui guldydami moabitus. 25 Jie sugriovė miestus, ir kiekvienas vyras, mesdamas po akmenį, nusėjo akmenimis visus derlingus laukus; jie užvertė visus vandens šaltinius,+ iškirto geruosius medžius.+ Išsilaikė tiktai Kir Hareseto+ mūrai. Bet miestas buvo apsuptas karių, ginkluotų mėtyklėmis, ir tie įnirtingai jį puolė.
26 Pamatęs, kad mūšį pralaimi, Moabo karalius su 700 vyrų, ginkluotų kalavijais, pamėgino prasiskinti kelią iki Edomo karaliaus,+ tačiau jiems nepavyko. 27 Tada jis paėmė savo pirmagimį sūnų, savo įpėdinį, ir paaukojo ant mūro kaip deginamąją auką.+ Ir sukilo didelis pyktis ant izraelitų, todėl jie atsitraukė ir grįžo į savo kraštą.