Išėjimo
4 Mozė atsakė: „O jeigu jie manimi netikės ir mano balso neklausys?+ Juk jie gali sakyti: ‘Jehova tau neapsireiškė.’“ 2 Jehova jo paklausė: „Ką laikai rankoje?“ – „Lazdą“, – atsakė šis. 3 „Mesk ją ant žemės“, – paliepė Dievas. Mozė numetė lazdą ir ji pavirto gyvate;+ Mozė atšoko nuo jos. 4 Jehova tarė: „Ištiesk ranką ir stverk ją už uodegos.“ Mozė stvėrė gyvatę ir ši jo rankoje vėl atvirto į lazdą. 5 Tada Dievas tarė: „Tai padarysi, idant jie patikėtų, kad tau apsireiškė Jehova,+ jų protėvių Dievas – Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas.“+
6 Jehova jam toliau kalbėjo: „Nagi, kišk ranką sau į užantį.“ Mozė įkišo ranką į užantį, o kai ištraukė, ji buvo visa raupsuota, balta kaip sniegas.+ 7 Dievas paliepė: „Darsyk kišk ranką į užantį.“ Šis įkišo ranką į užantį ir kai ištraukė, ji buvo švari, kaip ir visas kūnas. 8 „Jeigu jie tavimi netikės ir jų neįtikins pirmasis ženklas, tikrai įtikins antrasis,+ – pasakė Dievas. – 9 O jei nepatikėtų netgi šiais dviem ženklais ir tavo balso neklausytų, pasemsi iš Nilo vandens ir išpilsi jį ant žemės. Tas vanduo, kurį pasemsi iš Nilo, išpiltas ant žemės pavirs krauju.“+
10 Tada Mozė tarė Jehovai: „O Jehova, aš niekada nebuvau iškalbus – nei anksčiau, nei dabar, tau kalbantis su savo tarnu. Aš juk žmogus lėtos kalbos*, mano liežuvis nerangus.“+ 11 Jehova jam atsakė: „Kas gi davė žmogui burną? Ir kas padaro jį nebylį ar kurčią, regintį ar aklą? Argi ne aš, ne Jehova? 12 Tad dabar eik. Aš būsiu su tavimi tau kalbant* ir pamokysiu, ką turi sakyti.“+ – 13 „O Jehova, malonėk siųsti ką nors kitą, ką tik nori“, – prašė Mozė. 14 Jehova užsirūstino ant Mozės ir pasakė: „Tu juk turi brolį, levitą Aaroną.+ Žinau, kad tas vyras labai iškalbus. Jis kaip tik eina tavęs pasitikti ir labai džiaugsis* tave išvydęs.+ 15 Viską jam papasakosi ir perduosi mano žodžius.+ Aš būsiu su tavimi ir su juo, kai kalbėsite,+ ir pamokysiu, ką turite daryti. 16 Aaronas kalbėsis su žmonėmis už tave. Jis bus tavo burna, o tu būsi jam tarsi Dievas*.+ 17 Paimk į ranką šią lazdą – ja darysi ženklus.“+
18 Sugrįžęs pas savo uošvį Jetrą,+ Mozė paprašė: „Leisk man keliauti pas brolius į Egiptą. Turiu grįžti ir pažiūrėti, ar jie dar gyvi.“ – „Eik ramybėje“, – atsakė Jetras. 19 Mozei tebesant Midjane, Jehova tarė: „Grįžk į Egiptą, nes visi, kurie norėjo tave nužudyti*, jau mirę.“+
20 Mozė užsodino savo žmoną ir sūnus ant asilo ir leidosi atgal į Egipto žemę. Jis pasiėmė ir Dievo lazdą. 21 Jehova Mozei tarė: „Kai sugrįši į Egiptą, faraono akivaizdoje būtinai padaryk visus stebuklus, kuriuos įgalinau tave padaryti.+ Tačiau aš leisiu jo širdžiai užkietėti*,+ ir jis žmonių neišleis.+ 22 Faraonui perduosi tokį žodį: ‘Štai ką sako Jehova: „Izraelis yra mano sūnus, mano pirmagimis.+ 23 Aš tau įsakau: leisk mano sūnui išeiti, kad galėtų mane pagarbinti. Jeigu neišleisi, atimsiu gyvybę tavo sūnui, tavo pirmagimiui.“’“+
24 Kelionės metu, jiems sustojus nakvynės, štai pasirodė Jehova*+ ir norėjo jį nužudyti,+ 25 tačiau Cipora+ čiupo titnagą*, apipjaustė savo sūnų ir jo apyvarpe palietė jam* kojas. „Tai todėl, kad tu esi mano kraujo jaunikis“, – tarė ji. 26 Tada jis jį paleido. Žodžius „kraujo jaunikis“ Cipora pasakė dėl apipjaustymo.
27 Jehova Aaronui paliepė: „Keliauk į dykumą pasitikti Mozės.“+ Šis iškeliavo ir pasitikęs jį prie Dievo kalno+ pasveikino pabučiavimu. 28 Mozė persakė Aaronui visus žodžius, kuriuos Jehova, jį siųsdamas, jam kalbėjo,+ taip pat papasakojo, kokius ženklus įsakė padaryti.+ 29 Tada Mozė drauge su Aaronu nuėjo ir sukvietė visus Izraelio seniūnus.+ 30 Aaronas perdavė jiems visus žodžius, kuriuos Jehova Mozei kalbėjo; tautiečių akivaizdoje jis parodė visus anuos ženklus.+ 31 Žmonės jais patikėjo.+ Išgirdę, kad Jehova atkreipė į juos dėmesį+ ir kad pastebėjo jų vargus,+ izraelitai parpuolė ant kelių ir nusilenkė.