Patarlių
23 Kai sėdiesi valgyti su karaliumi,
atidžiai stebėk, kas priešais tave,
2 ir prisidėk peilį prie gerklės,
jei neturi soties.
3 Negeisk karaliaus skanėstų,
nes jie slepia apgaulę.
6 Šykštuolio duonos nevalgyk,
negeisk jo gardumynų,
7 nes mintyse jis viską skaičiuoja.
Tau sako: „Valgyk, gerk“, o širdyje kažką rezga*.
8 Paskui tau teks išvemti, ką suvalgei,
ir paaiškės, kad veltui gyrei šeimininką.
10 Neperkelk senojo riboženklio+
ir nesikėsink į našlaičio laukus,
11 nes jo Gynėjas* – galingas,
jis užstos jį byloje prieš tave.+
12 Atverk širdį pamokymui,
ausį – išmintingiems žodžiams.
13 Nebijok vaiko sudrausminti,+
nes nuo rykštės jis nemirs.
14 Pamokyk jį rykšte,
kad išgelbėtum nuo kapo*.
18 Tada turėsi ateitį+
ir tavo viltys nežlugs.
19 Klausykis, mano sūnau, ir būk išmintingas,
kreipk savo širdį teisingu taku.
20 Nesėdėk su tais, kas maukia vyną,+
kas godžiai ryja mėsą,+
21 nes girtuoklis ir rijūnas nuskurs,+
snaudulys juos aprengs skarmalais.
24 Džiaugiasi tėvas, turėdamas dorą sūnų;
kam gimė išmintingas sūnus, tas laimingas.
25 Džiaugsis tavo tėvas ir motina,
tavo gimdytoja džiūgaus.
26 Mano sūnau, patikėk man savo širdį,
tebūna tau malonu eiti mano takais.+
27 Paleistuvė – gili duobė,
palaidūnė – siauras šulinys.+
28 Ji tyko it kokia plėšikė+
ir didina neištikimų vyrų skaičių.
29 Kas kankinasi? Kas negali nurimti?
Kas ištisai vaidijasi? Kas nuolat dejuoja?
Kas bereikalingai žaizdų prisidaro? Kieno akys užburkusios?
31 Nežiūrėk, kad vynas raudonas,
kad spindi taurėje ir maloniai nubėga žemyn.
32 Galiausiai jis įgelia kaip gyvatė,
suleidžia nuodus kaip angis.
34 Tu jausiesi, lyg gulėtum jūros viduryje,
tarsi linguotum laivo stiebo viršūnėje,
35 ir kalbėsi: „Mane mušė, bet man neskaudėjo,
kūlė mane, bet aš nejutau.
Kada gi nubusiu?+
Man reikia išgerti.“