Išėjimo
10 Tada Jehova pasakė Mozei: „Nueik pas faraoną, nes aš leidau jo ir jo tarnų širdžiai užkietėti*,+ kad padaryčiau šiuos stebuklus jų akivaizdoje+ 2 ir tu galėtum papasakoti savo sūnums ir vaikaičiams, kaip skaudžiai aš baudžiau Egiptą ir kokius stebuklus tarp egiptiečių dariau.+ Jūs tikrai žinosite, kad aš esu Jehova.“
3 Taigi Mozė ir Aaronas nuėjo pas faraoną ir pasakė: „Štai ką sako hebrajų Dievas Jehova: ‘Kiek ilgai dar man priešinsiesi?+ Išleisk mano tautą, kad galėtų mane pagarbinti. 4 Jeigu nesutiksi išleisti mano tautos, rytoj užleisiu tavo valdas skėriais. 5 Jie taip apguls žemę, kad jos nė lopinėlio nesimatys. Skėriai nuės visa, kas jums dar liko, ko nesunaikino kruša, ir nuniokos visus medžius, žaliuojančius laukuose.+ 6 Jie plūste užplūs tavo namus, tavo tarnų namus ir visų egiptiečių namus. Skėrių antplūdis bus toks didelis, kokio nebuvo matę nei tavo tėvai, nei tėvų tėvai; tokio nėra buvę šiame krašte nuo jų laikų iki pat šiandien.’“+ Tai pasakęs, Mozė apsisuko ir išėjo.
7 O faraono tarnai kalbėjo savo valdovui: „Kiek ilgai mums teks dėl šito vyro kentėti*? Išleisk tuos žmones, kad galėtų pagarbinti savo Dievą Jehovą. Argi nematai, kad Egiptas žūva?“ 8 Taigi Mozė ir Aaronas buvo atvesti pas faraoną. „Eikite ir pagarbinkite savo Dievą Jehovą, – tarė faraonas ir paklausė: – O kas iš jūsų ruošiasi keliauti?“ 9 Mozė atsakė: „Išeisime su savo jaunuoliais, senoliais, sūnumis ir dukromis, su savo avimis ir galvijais,+ nes norime surengti šventę Jehovos garbei.“+ – 10 „Jeigu aš jus su visais vaikais išleisiu, tai jau tikrai Jehova su jumis,+ – atsakė faraonas. – Jūs aiškiai sumanėte kažkokią klastą. 11 Na jau ne! Tegul tik jūsų vyrai eina pagarbinti Jehovos. Juk to ir prašėte.“ Tada jie buvo pavaryti iš faraono akivaizdos.
12 Jehova pasakė Mozei: „Ištiesk ranką virš Egipto krašto, kad Egipto žemę užplūstų skėriai, kad nuėstų visą augaliją – viską, kas dar likę po krušos.“ 13 Mozė tuojau pakėlė lazdą virš Egipto krašto ir Jehova sukėlė rytų vėją, kad pūstų krašte visą dieną ir visą naktį. Ryte tas vėjas atnešė spiečius skėrių. 14 Skėriai plūste užplūdo Egipto kraštą, užtūpė visas Egipto valdas.+ Jie atūžė tirščiausiais spiečiais.+ Nei kada anksčiau yra buvę tiek skėrių, nei kada nors dar bus. 15 Jie taip nuklojo visą žemės paviršių, kad kraštas pajuodo. Skėriai nuėdė visą krašto augaliją, visus medžių vaisius, dar likusius po krušos. Visoje Egipto žemėje neliko jokios žalumos – nei lapų ant medžių, nei žolės laukuose.
16 Faraonas skubiai pasišaukė Mozę su Aaronu ir tarė: „Nusidėjau jūsų Dievui Jehovai ir jums. 17 Prašau dar kartą atleisti. Melskite savo Dievą Jehovą, kad išvaduotų mane iš šios pragaištingos nelaimės.“ 18 Taigi palikęs faraoną jis* meldėsi Jehovai+ 19 ir Jehova apgręžė vėją. Pakilęs stiprus vakaris skėrius nunešė, nupūtė juos į Raudonąją jūrą. Egipto valdose neliko nė vieno skėrio. 20 Tačiau Jehova leido, kad faraono širdis liktų kieta,*+ ir šis izraelitų neišleido.
21 Tada Jehova Mozei paliepė: „Pakelk ranką dangun, ir Egipto žemę užguls tamsa – tokia tiršta, kad ją bus galima net užčiuopti.“ 22 Mozė tuojau pat pakėlė ranką dangun, ir visą Egipto žemę trims dienoms apgaubė juodžiausia tamsa.+ 23 Žmonės negalėjo vieni kitų įžiūrėti ir visas tris dienas niekas nesikėlė iš vietos. Tik ten, kur gyveno izraelitai, buvo šviesu.+ 24 Faraonas pasišaukė Mozę ir tarė: „Eikite ir garbinkite Jehovą.+ Tik jūsų avys ir galvijai pasiliks čia. Net vaikams leidžiu eiti drauge su jumis.“ 25 Bet Mozė atsakė: „Tu pats mums gyvulių parūpinsi,* kad galėtume aukoti savajam Dievui Jehovai aukas ir deginamąsias atnašas.+ 26 Išsivesime ir savo kaimenes. Nepaliksime nė vieno gyvulio*, nes kai kuriuos reikės aukoti per mūsų Dievo Jehovos garbinimo iškilmes. Kol nenukeliavome, nežinome, kokiomis aukomis turėsime pagerbti Jehovą.“ 27 Bet Jehova leido, kad faraono širdis liktų kieta, ir šis nesutiko izraelitų išleisti.+ 28 Valdovas suriko ant Mozės: „Dink man iš akių! Daugiau net nemėgink pasirodyti mano akivaizdoje, nes tą pačią dieną, kurią išvysi mano veidą, mirsi!“ – 29 „Tebūna, kaip sakai, – atsakė Mozė. – Tavo akyse nebesirodysiu.“