Jozuės
2 Tada Nūno sūnus Jozuė slapčia iš Šitimų+ pasiuntė du žvalgus. „Eikite, – tarė jiems, – ir išžvalgykite kraštą, ypač Jerichą.“ Ir žvalgai iškeliavo. Juodu atėjo į vienos paleistuvės*, vardu Rahaba,+ namus ir tenai apsistojo. 2 Jericho karaliui buvo pranešta: „Šiąnakt izraelitai atėjo čionai išžvalgyti krašto.“ 3 Tad Jericho karalius pasiuntė žodį Rahabai: „Išvesk tuos vyrus, kurie apsistojo tavo namuose, nes jie atėjo išžvalgyti krašto.“
4 Bet moteris žvalgus buvo paslėpusi. Ji sakė: „Taip, pas mane buvo užsukę tokie vyrai, bet aš nežinojau, iš kur jie. 5 Sutemus, kai atėjo metas uždaryti miesto vartus, tie vyrai išėjo. Kur link jie patraukė, nežinau, bet jeigu pasiskubinsite, tai pavysite.“ 6 (Ji buvo užvedusi žvalgus ant stogo ir paslėpusi po išklotais linais.) 7 Taigi karaliaus pasiuntiniai nusivijo juos Jordano kryptimi, brastų link.+ Vos tik jie išėjo, miesto vartai buvo uždaryti.
8 Vyrams dar neatgulus miegoti, Rahaba užlipo ant stogo 9 ir tarė: „Žinau, kad Jehova atiduos jums šį kraštą.+ Drebame iš baimės prieš jus,+ visi krašto gyventojai išsigandę,+ 10 mat girdėjome, kad Jehova, jums išėjus iš Egipto, išdžiovino jūsų akivaizdoje Raudonosios jūros vandenis.+ Girdėjome ir apie tai, ką padarėte anapus Jordano, – kad nužudėte abu amoritų karalius, Sihoną+ ir Ogą.+ 11 Kai apie tai išgirdome, mūsų širdys ėmė drebėti*, dėl jūsų visai netekome drąsos, nes Jehova, jūsų Dievas, yra Dievas ir aukštai danguje, ir žemai žemėje.+ 12 Prašau prisiekti man Jehova, kad parodysite malonę* mano tėvo šeimynai, kaip ir aš parodžiau malonę* jums. Duokite man patikimą ženklą*. 13 Pasigailėkite mano tėvo, motinos, brolių, seserų ir visų jų namiškių, išgelbėkite mus* nuo mirties.“+
14 Vyrai tarė: „Mes atsakysime už jus savo gyvybe*! Jeigu neišduosi mūsų, parodysime tau malonę* ir ištikimybę, kai Jehova atiduos šį kraštą mums.“ 15 Tada Rahaba nuleido juodu virve pro langą, nes jos namai buvo miesto sienoje, ji gyveno pačiame miesto sienos viršuje.+ 16 „Eikite į aukštumas, – pasakė ji žvalgams, – ir slapstykitės ten tris dienas, kad persekiotojai jūsų nesurastų. Kai jie grįš, galėsite eiti savais keliais.“
17 Vyrai kalbėjo: „Priesaika, kuria mus prisaikdinai, būsime susaistyti+ tik tada, 18 jei mums atžygiavus į kraštą pririši prie lango šitą raudoną virvę, kuria mus nuleidai. Savo tėvą, motiną, brolius ir visą tėvo šeimyną turi sukviesti pas save į namus.+ 19 Kas išeis pro tavo namų duris laukan, pats bus kaltas dėl savo mirties,* mes būsime nekalti. Kalti būsime, jei pakelsime ranką prieš tą, kuris bus su tavimi namuose. 20 Bet jei mus išduosi,+ būsime laisvi nuo priesaikos, kuria mus prisaikdinai.“ 21 Rahaba atsakė: „Tebūna, kaip sakote.“
Tai ištarusi, ji atsisveikino su žvalgais ir, kai tuodu nuėjo savo keliu, pririšo raudoną virvę prie lango. 22 Vyrai patraukė į aukštumas ir pralaukė tenai tris dienas, kol tie, kurie juos vijosi, grįžo į miestą. Persekiotojai išieškojo visus kelius, bet žvalgų nerado. 23 Žvalgai nusileido iš aukštumų ir perėję per upę grįžo pas Nūno sūnų Jozuę. Juodu papasakojo visa, kas buvo nutikę. 24 „Jehova kraštą yra atidavęs mums,+ – sakė jie Jozuei, – todėl krašto gyventojai dreba bijodami mūsų.“+