Išėjimo

32 Nesulaukdami Mozės sugrįžtant nuo kalno,+ žmonės susibūrė aplink Aaroną ir reikalavo: „Padaryk mums dievą, kad eitų pirma mūsų,+ nes nežinia, kas atsitiko tam Mozei, tam vyrui, kuris išvedė mus iš Egipto krašto.“ 2 Aaronas jiems tarė: „Liepkite savo žmonoms, sūnums ir dukterims išsiverti auskarus+ iš ausų ir atneškite juos man.“ 3 Taigi žmonės išsiėmė iš ausų auskarus ir sunešė juos Aaronui. 4 Surinkęs iš jų auksą, Aaronas padarė* ir iškalstė veršio statulą.+ Žmonės ėmė šaukti: „Štai tavo Dievas, Izraeli! Tai jis išvedė tave iš Egipto krašto!“+

5 Tai matydamas, Aaronas priešais veršį pastatė aukurą ir sušuko: „Rytoj bus šventė Jehovos garbei!“ 6 Taigi žmonės anksti rytą atsikėlė ir aukojo ant to aukuro deginamąsias aukas ir bendrystės atnašas. Paskui susėdę valgė ir gėrė, o tada pakilo linksmintis.+

7 Jehova Mozei paliepė: „Greičiau leiskis žemyn, nes tauta, kurią išvedei iš Egipto krašto, pasielgė nedorai.+ 8 Jie netruko išklysti iš kelio, kuriuo liepiau eiti.+ Pasidirbę* veršio statulą, lenkiasi jai, aukoja aukas ir sako: ‘Štai tavo Dievas, Izraeli. Tai jis išvedė tave iš Egipto krašto.’“ 9 Jehova Mozei toliau sakė: „Matau, kad tai kietasprandė tauta.+ 10 Todėl pasitrauk, leisk man išlieti savo rūstybę ir juos sunaikinti. Tada iš tavęs iškildinsiu didžią tautą.“+

11 Tačiau Mozė maldavo Jehovą, savo Dievą:+ „Ak, Jehova, kodėl gi turėtum išlieti rūstybę ant savo tautos, kurią didžia galia ir galinga ranka išvedei iš Egipto krašto?+ 12 Kodėl gi egiptiečiai turėtų sakyti: ‘Pikta norėdamas jis juos išvedė, – kad padarytų jiems galą kalnuose, nušluotų nuo žemės paviršiaus’?+ Sulaikyk savo įniršio liepsną. Meldžiu tavęs, persigalvok ir nesiųsk nelaimės savo tautai. 13 Prisimink savo tarnus Abraomą, Izaoką ir Izraelį, kuriems pačiu savimi tu prisiekei: ‘Aš padarysiu, kad tavo palikuonių bus tiek, kiek žvaigždžių danguje,+ ir atiduosiu tau visą šią žemę, nes paskyriau ją tavo palikuoniams, kad paveldėtų kaip amžiną nuosavybę.’“+

14 Taigi Jehova persigalvojo ir nesiuntė nelaimės, kurią ketino užtraukti savo tautai.+

15 Tada Mozė apsigręžė ir leidosi nuo kalno žemyn nešinas dviem Įstatymo plokštėmis.+ Plokštės buvo prirašytos iš abiejų pusių – iš vienos ir iš kitos. 16 Jos buvo paties Dievo padarytos ir žodžiai jose buvo išraižyti paties Dievo ranka.+ 17 Išgirdęs žmonių šūkavimus ir visą aną triukšmą Jozuė tarė Mozei: „Stovykloje kovos šauksmai girdisi!“ 18 Bet Mozė atsakė:

Aš ten ūžaujančių balsus girdžiu.“

19 Kai prisiartinęs prie stovyklos išvydo veršį+ ir šokančius žmones, Mozė užsidegė pykčiu. Jis metė plokštes žemėn, kalno papėdėje jas sudaužė.+ 20 Čiupęs jų padarytąjį veršį, sudegino jį ir sutrynė į dulkes.+ Išbarstęs jas ant vandens, liepė izraelitams jį gerti.+ 21 Mozė klausė Aarono: „Ką tau šie žmonės padarė, kad užtraukei jiems tokią sunkią nuodėmę?“ 22 Aaronas atsakė: „Nepyk, mano viešpatie. Juk tu žinai, kad ši tauta linkusi į pikta.+ 23 Jie man sakė: ‘Padaryk mums dievą, kad eitų pirma mūsų, nes nežinia, kas atsitiko tam Mozei, tam vyrui, kuris išvedė mus iš Egipto krašto.’+ 24 Tai aš jiems ir sakiau: ‘Kas turi kokio aukso, tenusiima ir teatneša man.’ Įmečiau tą auksą į ugnį ir išėjo veršis.“

25 Matydamas, kad žmonės pasidarė nesuvaldomi ir kad Aaronas jiems nuolaidžiavo ir leido apsijuokti priešininkų akivaizdoje, 26 Mozė atsistojo prie įėjimo* į stovyklą ir sušuko: „Kas iš jūsų Jehovos pusėje?! Ateikite prie manęs!“+ Aplink Mozę susibūrė visi levitai. 27 Mozė jiems tarė: „Štai ką sako Jehova, Izraelio Dievas: ‘Teprisijuosia vyrai kalavijus ir tepereina visą stovyklą nuo vieno galo iki kito*, žudydami savo brolį, kaimyną ir bičiulį.’“+ 28 Levitai padarė, kaip Mozė liepė, ir tą dieną žuvo apie 3000 žmonių. 29 Mozė jiems sakė: „Šiandien paskirkite save Jehovai, nes pakėlėte ranką prieš savo pačių sūnus ir brolius;+ šiandien jis jus palaimins.“+

30 Kitą dieną Mozė sakė žmonėms: „Labai sunkiai nusidėjote, taigi dabar eisiu pas Jehovą – gal pavyks jį permaldauti, kad jūsų nebaustų.“+ 31 Mozė sugrįžo pas Jehovą ir tarė: „Tie žmonės išties sunkiai nusidėjo! Pasidirbo sau auksinį dievą!+ 32 Jei tik gali, atleisk jiems šią nuodėmę.+ O jei ne, tai ištrink mane iš savo knygos, į kurią esi įrašęs.“+ 33 Bet Jehova jam atsakė: „Tą, kuris man nusidėjo, – tik tą ištrinsiu iš savo knygos. 34 O dabar eik ir toliau vesk žmones į vietą, kurią tau esu nurodęs. Pirma tavęs eis mano angelas.+ Atėjus atsiskaitymo dienai, aš nubausiu juos už jų nuodėmę.“ 35 Tada Jehova baudė tautą už veršį, kurį Aaronas jų prašomas jiems padirbo.