Psalmynas
Vadovui. Dovydo psalmė.
Vaduok mane dėl savojo teisumo!+
2 Palenkęs ausį išklausyk mane,
skubėk man į pagalbą.+
Būki man kalnų tvirtovė,
priebėga, kurioj galėčiau išsigelbėt.+
3 Tu man uola esi, esi tu man tvirtovė.+
Mane lydėsi, vesi dėlei savo vardo,+
4 iš pinklių, slapčiomis man paspęstų, vaduosi,+
nes tu – mana tvirtovė.+
5 Tau į rankas aš atiduodu savo dvasią.+
Jehova, tiesos Dieve,*+ mane tu atpirkai.
6 Neapkenčiu aš tų, kas lenkiasi stabams – beverčiams ir niekingiems,
ir kliaujuosi tik Jehova.
7 O kaip aš džiaugsiuosi ištikimąja tavo meile!
Tu pažvelgei į mano vargą,+
mano skausmą permatei.
8 Ir priešui į rankas neįdavei –
tu atvedei mane į saugią* vietą.
Mano kaltė išsekino jėgas
ir mano kaulai nyksta.+
11 Mane išjuokia priešai,+
pajuokia net kaimynai,
pažįstami sutikti bijo,
lauke pamatę bėga nuo manęs šalin.+
12 Nebėr man vietos jų širdy – aš pamirštas, lyg būčiau miręs.
Jaučiuosi lyg sukultas indas.
13 Girdžiu aš daug piktų šnekų,
aplinkui viskas kelia siaubą.+
Jie prieš mane – visi kaip vienas,
kėsinasi man gyvastį atimti.+
15 Mano dienos* tavo rankose.
Iš priešų, persekiotojų nagų mane vaduoki!+
16 Nušvisk savajam tarnui maloningu veidu,+
ištikimąja savo meile gelbėk!
17 Tegul neteks man kęsti gėdos – tavęs, Jehova, aš šaukiuosi!+
18 Tebus užčiauptos lūpos melagingos,+
kurios paniekinamai, išdidžiai ir įžūliai prieš teisų žmogų kalba.
19 Gerumas tavo – koks jis didis!+
Tu dievobaimingiesiems jo esi prikaupęs.+
Ir žmonės mato: geras tu visiems, kas prie tavęs ateina glaustis.+
20 Juos pas save paslėpsi it slėptuvėje+
nuo pikta rezgančių žmonių,
savo pastogėje priglobsi,
kad jų nepultų piktavaliai.+
21 Jehovai tebūnie šlovė!
Patyriau miesto apgulty,+ kad nuostabi ištikimoji Dievo meilė.+
22 Tariau sau išsigandęs:
„Pražūsiu, tavo akys jau nebematys manęs.“+
Bet kai tavęs šaukiausi, maldavau, tu išgirdai.+