1 Samuelio

4 Ir Samuelio žodis pasklido po visą Izraelį.

Izraelis išėjo į kovą su filistinais. Stovyklą izraelitai įsirengė prie Eben Ezero, o filistinai – prie Afeko. 2 Išsirikiavę kautynių gretomis filistinai puolė, ir mūšis pasisuko izraelitų nenaudai. Izraelis pralaimėjo – mūšio lauke neteko maždaug 4000 vyrų. 3 Kariams sugrįžus į stovyklą, Izraelio seniūnai klausė: „Kodėl Jehova leido filistinams šiandien mus sutriuškinti?*+ Atsigabenkime Jehovos Sandoros Skrynią iš Šilojo,+ kad būtų su mumis ir išgelbėtų nuo priešų rankos.“ 4 Tad jie pasiuntė vyrus į Šiloją ir šie atnešė kareivijų Viešpaties Jehovos, sėdinčio soste viršum* kerubų, Sandoros Skrynią.+ Dievo Sandoros Skrynią atlydėjo ir abu Elio sūnūs, Hofnis ir Finehasas.+

5 Kai Jehovos Sandoros Skrynia pasirodė stovykloje, visi izraelitai ėmė taip garsiai šaukti, kad net žemė drebėjo. 6 Išgirdę riksmą filistinai klausė: „Kodėl hebrajų stovykloje toks garsus šauksmas?“ Sužinoję, kad į stovyklą atnešta Jehovos Skrynia, 7 filistinai išsigando. „Dievas atėjo į stovyklą!+ – sakė jie. – Vargas mums! To dar nėra buvę! 8 Mums galas! Kas mus išgelbės iš šio galingo Dievo rankos? Juk tai Dievas, kuris dykynėje visokiomis bausmėmis pragaišino egiptiečius.+ 9 Tad susiimkite, filistinai! Būkite tikri vyrai, antraip teks tarnauti hebrajams, kaip jie tarnauja jums.+ Būkite vyrai, kaukitės!“ 10 Filistinai stojo į kovą su izraelitais ir juos nugalėjo.+ Šie bėgo, kiekvienas į savo namus*. O žudynės buvo didelės – krito 30 000 izraelitų pėstininkų. 11 Negana to, buvo pagrobta Dievo Skrynia. Žuvo ir abu Elio sūnūs, Hofnis ir Finehasas.+

12 Tą pačią dieną iš mūšio lauko į Šiloją atbėgo vienas Benjamino giminės vyras, persiplėšęs drabužius, žemėmis apsibarstęs galvą.+ 13 Elis tuo metu sėdėjo šalikelėje ant suolo ir laukė, o jo širdis drebėjo dėl Dievo Skrynios.+ Įbėgęs į miestą anas vyras pranešė žinią ir visi žmonės ėmė raudoti. 14 Išgirdęs aimanas Elis paklausė: „Kas čia per sąmyšis?“ Tas vyras atskubėjo prie jo ir viską papasakojo. 15 (Eliui buvo 98 metai ir jo akys jau buvo aptemusios, jis nebematė.+) 16 Vyras kalbėjo: „Aš iš mūšio lauko! Va ką tik atbėgau!“ – „Kas ten atsitiko, mano sūnau?“ – teiravosi Elis. 17 „Izraelitai bėgo nuo filistinų, kariuomenė skaudžiai pralaimėjo.+ Abu tavo sūnūs, Hofnis ir Finehasas, žuvo,+ o Dievo Skrynia pagrobta“,+ – atsakė žinianešys.

18 Kai tik šis paminėjo Dievo Skrynią, Elis krito aukštielninkas nuo suolo šalia vartų. Kadangi Elis buvo senas ir sunkus, jam lūžo sprandas ir jis mirė. Teisėju Izraelyje Elis buvo ištarnavęs 40 metų. 19 Jo marti, Finehaso žmona, buvo nėščia ir tuoj turėjo gimdyti. Išgirdusi, kad Dievo Skrynia pagrobta ir kad uošvis mirė, o vyras žuvo, ji sukniubo ir sąrėmių užklupta pagimdė. 20 Jai merdint, šalia stovinčios moterys kalbėjo: „Nebijok, pagimdei sūnų.“ Tačiau ji nieko neatsakė ir į jų žodžius nekreipė dėmesio. 21 Berniuką ji pavadino Ikabodu*,+ sakydama: „Izraelio šlovė pateko į tremtį“,+ nes Dievo Skrynia buvo pagrobta, o jos uošvis ir vyras mirę.+ 22 „Izraelio šlovė pateko į tremtį, – ištarė ji, – Dievo Skrynia pagrobta.“+