1 Karalių

20 Sirijos+ karalius Ben Hadadas+ sutelkė visą savo kariuomenę. Lydimas trisdešimt dviejų karalių su žirgais ir kovos vežimais, jis atžygiavo pulti Samarijos ir ją apgulė.+ 2 Tada į miestą pas Izraelio karalių Ahabą+ siuntė pasiuntinius, kad perduotų jam žinią: „Taip sako Ben Hadadas: 3 ‘Tavo sidabras ir auksas, tavo gražiausios žmónos ir tavo šauniausi sūnūs nuo šiol yra mano.’“ 4 Į tai Izraelio karalius atsakė: „Mano viešpatie karaliau, tebūnie, kaip sakai. Aš pats ir visa, kas man priklauso, nuo šiol yra tavo.“+

5 Paskui pasiuntiniai vėl atėjo su žinia: „Taip sako Ben Hadadas: ‘Per pasiuntinius jau pranešiau, kad turėsi man atiduoti savo sidabrą ir auksą, savo žmonas ir savo sūnus. 6 Tačiau rytoj, maždaug šituo laiku, dar atsiųsiu pas tave savo tarnus, ir jie išnaršys tavo rūmus, tavo tarnų namus ir surinkę išsigabens visa, kas tau brangu.’“

7 Tada Izraelio karalius sušaukė visus krašto seniūnus ir jiems kalbėjo: „Pažiūrėkite, jūs tik pažiūrėkite! Šitas žmogus nori mus sužlugdyti! Kai jis pareikalavo, kad atiduočiau savo žmonas ir sūnus, savo sidabrą ir auksą, aš juk nesipriešinau.“ – 8 „Neklausyk to žmogaus, nenusileisk jam!“ – patarė seniūnai ir visa tauta. 9 Tad jis pareiškė Ben Hadado pasiuntiniams: „Mano viešpačiui karaliui perduokite: ‘Visa, ko pirmiau reikalavai iš savo tarno, aš padarysiu. Tačiau su šiuo tavo reikalavimu sutikti negaliu.’“ Ir pasiuntiniai sugrįžę perdavė jo atsakymą.

10 Dabar Ben Hadadas atsiuntė jam tokią žinią: „Tenubaudžia mane dievai ir dar teprideda, jei užteks Samarijoje dulkių bent po saują mano vyrams pasiimti!“ 11 Izraelio karalius atsakė: „Perduokite jam: ‘Tas, kuris kalaviją dar tik juosiasi, tenesipuikuoja kaip tas, kuris jau nusijuosia.’“+ 12 Ben Hadadas su kitais karaliais tuo tarpu gėrė palapinėse. Išgirdęs šitą atsakymą, jis savo vyrams paliepė: „Ruoškitės pulti!“ Ir jie pasiruošė pulti miestą.

13 Vienas pranašas, priėjęs prie Izraelio karaliaus Ahabo,+ tarė: „Taip sako Jehova: ‘Ar matai visą tą didžiulę kariuomenę? Visus juos atiduodu tau – šiandien pat juos įveiksi ir taip suprasi, kad aš esu Jehova.’“+ – 14 „O kieno rankomis juos įveiksiu?“ – paklausė Ahabas. „Taip sako Jehova: ‘Sričių valdytojų padėjėjų rankomis’“, – atsiliepė pranašas. „Ir kas turi pradėti mūšį?“ – dar pasiteiravo Ahabas. „Tu“, – atsakė pranašas.

15 Ahabas suskaičiavo sričių valdytojų padėjėjus; jų buvo 232. Suskaičiavo ir visus Izraelio karius; jų buvo 7000. 16 Jie išžygiavo vidudienį, kai Ben Hadadas sykiu su 32 karaliais, savo sąjungininkais, gėrė ir jau buvo gerokai įkaušęs. 17 Pirmieji išžygiavo sričių valdytojų padėjėjai. Ben Hadadas tuojau siuntė žvalgus ir tie sugrįžę jam pranešė: „Iš Samarijos išėjo būrys vyrų.“ – 18 „Jeigu jie išėjo su taika, paimkite juos gyvus, – įsakė Ben Hadadas. – Gyvus paimkite net jeigu išžygiavo kovoti!“ 19 Tačiau išėjusieji iš miesto – sričių valdytojų padėjėjai ir juos lydintys kariai – 20 kiekvienas puolė ir nukovė savo priešininką. Sirai leidosi bėgti,+ izraelitai juos vijosi. Sirijos karaliui Ben Hadadui pavyko pasprukti raitam ant žirgo. Su juo paspruko ir kai kurie raitininkai. 21 O Izraelio karalius išėjęs puolė žirgus bei kovos vežimus ir sudavė sirams triuškinamą smūgį.

22 Tada pas Izraelio karalių vėl atėjo pranašas+ ir tarė: „Eik, kaupk jėgas ir pasvarstyk, ką darysi,+ nes kitų metų pradžioje* Sirijos karalius vėl tave puls.“+

23 O Sirijos karaliui jo tarnai kalbėjo: „Jų Dievas yra kalnų Dievas, todėl jie mus ir įveikė. Bet jei kovosime su jais lygumoje, mes tikrai nugalėsime. 24 Padaryk štai ką: vietoj karalių į mūšį siųsk valdytojus.+ 25 Sutelk tokio pat dydžio kariuomenę kaip ta, kurią praradai, – tiek pat žirgų, tiek pat kovos vežimų. Tada kovosime su jais lygumoje ir tikrai nugalėsime.“ Karalius jų patarimo paklausė ir padarė, kaip jie sakė.

26 Metų pradžioje* Ben Hadadas, sutelkęs sirų pajėgas, atžygiavo į Afeką+ kovoti su Izraeliu. 27 Izraelio kariai irgi buvo sutelkti ir viskuo aprūpinti; jie išžygiavo pasitikti sirų ir priešais juos pasistatė stovyklą. Izraelitai atrodė lyg dvi mažos ožkų kaimenės, o sirų buvo pilnas kraštas.+ 28 Tada Dievo vyras, priėjęs prie Izraelio karaliaus, tarė: „Taip sako Jehova: ‘Kadangi sirai tvirtina, esą Jehova yra kalnų, o ne lygumų Dievas, aš atiduosiu visą tą didžiulę kariuomenę tau į rankas+ ir tu suprasi, kad aš esu Jehova.’“+

29 Abi kariuomenės savo stovyklose viena priešais kitą lūkuriavo septynias dienas, o septintą dieną užvirė mūšis. Izraelio kariai per vieną dieną nukovė 100 000 sirų pėstininkų. 30 Kiti pabėgo į Afeką,+ į patį miestą, bet ten juos užgriuvo mūro siena ir žuvo 27 000. Ben Hadadas irgi pabėgo į miestą ir pasislėpė galiniame vieno namo kambaryje.

31 Jo tarnai jam kalbėjo: „Girdėjome, kad Izraelio karaliai gailestingi*. Leisk mums apsisiausti strėnas ašutine, apsirišti galvas virve ir išeiti pas Izraelio karalių. Gal jis paliks tave gyvą*.“+ 32 Tad, apsisiautę strėnas ašutine ir apsirišę galvas virve, jie atėjo pas Izraelio karalių ir tarė: „Taip sako tavo tarnas Ben Hadadas: ‘Meldžiu manęs pasigailėti.’“ – „Ar jis dar gyvas?! – nusistebėjo Ahabas. – Jis mano brolis!“ 33 Vyrai palaikė tai geru ženklu ir, pasigavę jo žodžius, pritarė: „Taip, Ben Hadadas tavo brolis!“ – „Eikit ir atveskit jį čionai“, – paragino karalius. Kai Ben Hadadas atėjo, Ahabas pasikvietė jį į savo kovos vežimą.

34 Ben Hadadas ėmė jam kalbėti: „Miestus, kuriuos mano tėvas atėmė iš tavo tėvo, aš grąžinsiu, ir tu gali įkurti sau turgaviečių Damaske, kaip kad mano tėvas buvo įkūręs Samarijoje.“ –

„Jei sudarom tokią sutartį*, aš tave paleidžiu“, – sutiko Ahabas.

Tad Ahabas sudarė su juo sutartį ir jį paleido.

35 Vienas vyras iš pranašų sūnų*,+ Jehovos palieptas, savo draugą paprašė: „Nagi, smok man!“ Bet tas smogti atsisakė. 36 Tada jis savo draugui tarė: „Kadangi Jehovos balso nepaklausei, vos nuo manęs nueisi, tave sudraskys liūtas.“ Taip ir atsitiko: vos tik jis nuėjo, liūtas puolė jį ir sudraskė.

37 Taigi tas vyras susirado kitą žmogų ir vėl paprašė: „Smok man!“ Šis smogė ir jį sužeidė.

38 Dabar pranašas, kad niekas jo neatpažintų, užsirišo ant akių tvarstį ir nuėjęs laukė karaliaus pakelėje. 39 Kai karalius ėjo pro šalį, pranašas jį pašaukė ir ėmė pasakoti: „Tavo tarnas pateko į vietą, kur virė mūšis. Staiga vienas vyras, palikęs mūšio lauką, atvedė pas mane belaisvį ir prisakė: ‘Saugok jį. Jeigu pabėgs, už jo gyvybę atiduosi savąją+ arba turėsi sumokėti talentą* sidabro.’ 40 Kol tavo tarnas tvarkė kitus reikalus, belaisvis pradingo.“ Izraelio karalius tarė: „Toks ir bus nuosprendis, tu pats save nuteisei!“ 41 Tada anas skubiai nusiėmė tvarstį nuo akių ir Izraelio karalius atpažino, kad tai pranašas.+ 42 „Taip sako Jehova, – pareiškė pranašas: – ‘Kadangi paleidai iš rankų žmogų, kurį aš buvau pasmerkęs pražūčiai,+ tavo gyvybė bus už jo gyvybę+ ir tavo tauta – už jo tautą.’“+ 43 Ir Izraelio karalius namo į Samariją+ grįžo suirzęs ir paniuręs.