Jobo
13 Taip, mano akis visa tai matė,
mano ausis girdėjo ir suprato.
2 Ką žinote jūs, žinau ir aš,
nesu už jus menkesnis.
3 Mieliau aš kreipsiuosi į Visagalį,
Dievo akivaizdoje ginsiu savo bylą.+
4 O jūs štai drabstote mane melais,
visi jūs – niekam tikę gydytojai.+
5 Geriau tylėtumėt,
tai būtumėte išmintingi.+
6 Prašyčiau paklausyti, kaip save ginu,
dėmėtis, kaip mano lūpos pasiaiškina.
7 Ar, Dievą gindami, kalbėsite netiesą?
Dėl jo šnekėsite melus?
8 Ar stosite jo pusėn
ir ginsite jo bylą?
9 Bet jeigu Dievas jus ištirs, ar baigsis jums geruoju?+
Gal it mirtingą žmogų jį apkvailinti ketinat?
10 Net jei mėginsit savo šališkumą slėpti,
neabejoju – jis sudraus jus.+
11 Ar jo didybė siaubo jums neįvarys?
Ar nesigūšite prieš jį iš baimės?
13 Patylėkit, leiskit man kalbėti.
Ir kas su manim atsitiks, teatsitinka!
14 Kodėl statau save pavojun?*
Kodėl deduosi savo gyvastį į delną?
15 Nors jis mane ir nužudytų, vis tiek jo lauksiu,+
vis tiek savo bylą jo akivaizdoj ginsiu.
17 Atidžiai klausykitės mano žodžių,
dėmėkitės, ką kalbėsiu.
18 Štai parengiau savo bylą
ir žinau, kad teisybė mano pusėje.
19 Kas ateis su manim bylinėtis?
Juk jei nekalbėsiu, mirsiu!*
20 Tik dviejų dalykų, Dieve, prašau* –
tada nuo tavęs nesislėpsiu:
21 patrauk nuo manęs savo slegiančią ranką
ir neleisk tavo baimei manęs bauginti.+
22 Tada pašauk ir aš atsiliepsiu
arba leisk kalbėti man pirmam ir tu man atsakyk.
23 Kur suklydau? Kur nusidėjau?
Parodyk mano nusižengimą ir nuodėmę.
25 Nejau bauginsi vėjo blaškomą lapą,
gainiosi sausą šiaudą?
26 Tu prirašai man karčių kaltinimų
ir už jaunystės nuodėmes verti atsiskaityti.
27 Įrakini mano kojas į šiekštą,
visus mano takus ištyrinėji,
sužiūri kiekvieną mano žingsnį.
28 Žmogus štai pūva it puvena,
irsta kaip kandžių ėdamas drabužis.