7. Siela — gyva būtybė (žmogus arba gyvūnas), protaujantis asmuo, kitos reikšmės

**gr. ψυχή (psychē); lot. anima; hebr. נפש (nefeš)**

Graikiškojoje Šventojo Rašto dalyje žodis psychē pavartotas 102 kartus, pradedant Mato 2:20. Be to, jis yra ne viename sudurtiniame žodyje, pavyzdžiui, Filipiečiams 2:2, 19; 1 Tesalonikiečiams 5:14. „Naujojo pasaulio“ vertime psychē nuosekliai verčiamas „siela“ ir dėl to lengva matyti, kokiomis prasmėmis ir kokiuose kontekstuose šį žodį Biblijos rašytojai vartojo.

Hebrajiškojoje Biblijos dalyje hebrajų kalbos žodis nefeš minimas 754 kartus, pradedant Pradžios 1:20, ir „Naujojo pasaulio“ vertime taip pat nuosekliai verčiamas „siela“. Kadangi hebrajiškosiose knygose žodis nefeš randamas įvairiuose kontekstuose, nėra sunku suprasti, ką jis reiškė Biblijos rašytojų kalboje: patį asmenį, žmogų, gyvūną arba žmogaus ar gyvūno gyvybę. Tai labai skiriasi nuo to, ką siela reiškė senovės Egipto, Babilono, Graikijos, Romos religijoje ir filosofijoje.

Apie žodžius nefeš ir psychē knygoje „Trumpas teologijos žodynas“ (Vilnius, 1992), p. 317, Biblijos vertėjas Česlovas Kavaliauskas rašo: „Šventajame Rašte siela reiškia visą žmogų, kiek jis apdovanotas gyvybės pradu, o ne žmogaus dalį, kuri, būdama sujungta su kūnu, sudaranti žmogaus esybę.“ (Žodžiai išskirti paties autoriaus.) Toliau, 319—320 puslapiuose, aiškindamas žodžio „siela“ vartoseną graikiškojoje Biblijos dalyje, jis konstatuoja: „Naujajame Testamente apskritai vyrauja Senojo Testamento pažiūra į žmogaus vienybę. [...] Vadinasi, mūsų siela — anaiptol ne kokia nors „nemirtinga deivė“, bet kartu su kūnu mirtingas vienetas, vadinamas žmogumi.“

Kad būtų aiškiau, kokiomis prasmėmis vartojamas žodis „siela“, čia pateikiama pagal reikšmę sugrupuotų eilučių, kuriose jis randamas.

Sielos — gyvūnai

Apreiškimo 16:3

Siela — gyvas asmuo, žmogus

Apaštalų darbų 2:41, 43; 7:14; 27:37

Romiečiams 13:1

1 Korintiečiams 15:45

1 Petro 3:20

2 Petro 2:14

Siela yra mirtinga, ją galima sunaikinti

Mato 2:20; 10:28, 28

Morkaus 3:4