Atsirado atsitiktinai ar buvo sukurta?
Šaltoji jonvabalio šviesa
● Atogrąžų ir vidutinio klimato juostoje jonvabaliai atpažįstami iš žybsinčios šviesos, kuria jie vilioja vienas kitą poravimosi metu. Įdomu, kad jonvabalių skleidžiama šviesa pranoksta tą, kurią skleidžia žmonių pagamintos kaitinamosios bei dienos šviesos lempos. Kai kitąsyk skaičiuosite, kiek turite sumokėti už elektrą, pagalvokite, ką sugeba šitas vabalėlis.
Susimąstykite. Šviesos pavidalu išsiskiria tik 10 procentų kaitinamosios lemputės sunaudojamos energijos, likusioji iš esmės prarandama, nes virsta šiluma. Dienos šviesos lempa kur kas ekonomiškesnė — šviesai tenka 90 procentų energijos. Bet nė viena iš tų lempų nėra tokia efektyvi kaip jonvabalis. Kadangi vabalo skleidžiamoje šviesoje yra labai mažai ultravioletinių ir infraraudonųjų spindulių, jo energijos panaudojimo efektyvumas siekia beveik 100 procentų!
Jonvabalio paslaptis — jo organizme esančių liuciferino, fermento liuciferazės ir deguonies cheminės reakcijos. Jas fotogeninėse ląstelėse sužadina liuciferazė, o deguonis panaudojamas kaip kuras. Štai kaip atsiranda šaltoji šviesa — taip vadinama dėl to, kad beveik neišskiria šilumos. Sodininkystės ir aplinkosaugos dėstytoja Sandra Meison (Mason) taikliai pastebėjo, kad elektros lemputės išradėjas Tomas Edisonas „tikriausiai turėjo pavydėti jonvabaliams“.
Ką manote? Ar šaltoji jonvabalio šviesa atsirado atsitiktinai? O gal buvo sukurta?
[Schema/iliustracijos 15 puslapyje]
(Prašom žiūrėti patį leidinį)
ENERGIJOS PANAUDOJIMO EFEKTYVUMAS
Kaitinamoji lemputė 10%
Dienos šviesos lemputė 90%
Jonvabalis 96%
[Iliustracijų šaltinių nuorodos 15 puslapyje]
Jonvabalis ant lapo: © E. R. Degginger/Photo Researchers, Inc.; skrendantis jonvabalis: © Darwin Dale/Photo Researchers, Inc.