59 skyrius

Kas Jėzus iš tikrųjų?

KAI Jėzaus ir jo mokinių valtis atplaukia į Betsaidą, žmonės atveda pas jį vieną neregį ir prašo, kad jis jį palytėtų ir išgydytų. Jėzus paėmęs vyrą už rankos nusiveda už kaimo ir patepęs seilėmis jo akis klausia: „Ar ką nors matai?“

„Regiu žmones, — atsako vyras. — Lyg kokius medžius matau juos vaikščiojančius.“ Jėzus paliečia rankomis vyro akis ir šis visiškai atgauna regėjimą. Tada Jėzus išsiunčia tą vyrą namo ir liepia jam neužeiti į miestą.

Dabar Jėzus su savo mokiniais keliauja į Pilypo Cezarėjos kaimus — į pačią Palestinos šiaurę. Iki Pilypo Cezarėjos, puikios vietos, esančios apie 350 metrų virš jūros lygio, kelias tolimas, maždaug 50 kilometrų. Kelionė, galimas dalykas, trunka keletą dienų.

Kelyje Jėzus pasitraukia vienas pasimelsti. Iki jo mirties lieka tik devyni ar dešimt mėnesių, todėl jis susirūpinęs dėl savo mokinių. Daugelis jau nebeseka juo. Kiti, matyt, sumišę ir apvilti dėl to, kad jis atmetė žmonių mėginimus padaryti jį karaliumi ir kad reikalaujantiems priešams nedavė ženklo iš dangaus, patvirtinančio jo karališką valdžią. Kuo laiko jį jo apaštalai? Kai jie ateina ten, kur Jėzus meldžiasi, jis klausia: „Pasakykite, kuo mane žmonės laiko?“

„Vieni Jonu Krikštytoju, — atsako šie, — kiti Eliju, kiti Jeremiju ar dar kuriuo iš pranašų.“ Taip, žmonės laiko Jėzų vienu iš tų vyrų, prisikėlusiu iš numirusių!

„O kuo jūs mane laikote?“ — klausia Jėzus.

Petras greit atsako: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“

Jėzus pagiria Petrą už jo atsakymą ir tęsia: „Aš tau sakau: tu esi Petras — Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią [„susirinkimą“, NW], ir pragaro vartai jos nenugalės.“ Čia Jėzus pirmiausia paskelbia, kad įkurs susirinkimą ir kad jo narių, ištikimai gyvenusių žemėje, nenugalės net mirtis. Tada jis sako Petrui: „Tau duosiu dangaus karalystės raktus.“

Taigi Jėzus pasako, kad Petrui teks ypatingos privilegijos. Ne, Petrui nesuteikiama pirmenybė tarp apaštalų ir jis netampa susirinkimo pamatu. Pats Jėzus yra Uola, ant kurios bus statomas susirinkimas. Bet Petrui bus duoti trys raktai, kuriais jis, taip sakant, atvers galimybę žmonių grupėms įeiti į dangaus Karalystę.

Pirmąjį raktą Petras panaudos per 33 m. e. metų Sekmines parodyti atgailaujantiems žydams, ką jie turi daryti, kad būtų išgelbėti. Greitai po to jis panaudos antrąjį raktą suteikti galimybę įeiti į Dievo Karalystę tikintiems samariečiams. 36 m. e. metais jis panaudos trečiąjį raktą atverti tą pačią galimybę neapipjaustytiems pagonims Kornelijui ir jo draugams.

Jėzus tęsia pokalbį su savo apaštalais. Jis nuliūdina juos kalbėdamas apie netrukus jo laukiančias kančias ir mirtį Jeruzalėje. Nesuprasdamas, kad Jėzus bus prikeltas gyventi danguje, Petras pasivadina jį į šalį ir sako: „Nieku gyvu, Viešpatie, tau neturi taip atsitikti!“ Nusisukęs Jėzus atsako: „Eik šalin, šėtone! Tu man papiktinimas, nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis.“

Be apaštalų, matyt, ir kiti keliauja su Jėzumi, todėl dabar jis pasišaukia juos prie savęs ir paaiškina, kad nebus lengva būti jo pasekėju. „Jei kas nori eiti paskui mane, — sako jis, — teišsižada pats savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas pražudys savo gyvybę dėl manęs ir dėl Evangelijos, tas ją išgelbės.“

Taip, kad Jėzaus pasekėjai įrodytų esą verti jo malonės, jie turi būti drąsūs ir pasiaukojantys. Jis sako: „Jei kas gėdisi manęs ir mano žodžių šios neištikimos ir nuodėmingos kartos akivaizdoje, to gėdysis ir Žmogaus Sūnus, atėjęs savo Tėvo šlovėje su šventaisiais angelais.“ Morkaus 8:22-38; Mato 16:13-28; Luko 9:18-27.

▪ Kodėl Jėzus susirūpinęs dėl savo mokinių?

▪ Kuo žmonės laiko Jėzų?

▪ Kokie raktai duodami Petrui ir kaip jie bus panaudoti?

▪ Kaip Petras pabaramas ir už ką?