Žvejai tampa žmonių žvejais

Jėzus palieka Nazaretą, kur žmonės kėsinosi jį nužudyti, ir apsigyvena Kafarnaume, mieste prie Galilėjos ežero, dar vadinamo Genezareto ežeru (Luko 5:1). Taip išsipildo Izaijo knygoje užrašyta pranašystė, kad Galilėjos gyventojai išvys didžią šviesą (Izaijo 9:1, 2).

Kaip ir anksčiau, Jėzus skelbia: „Dangaus Karalystė yra priartėjusi“ (Mato 4:17). Kafarnaume taip pat gyvena keturi Jėzaus mokiniai. Neseniai jie keliavo su Jėzumi po Judėją, bet paskui sugrįžo prie savo darbų (Jono 1:35–42). Jėzus nori, kad nuo dabar šie mokiniai lydėtų jį visą laiką. Jiems reikia daug ko išmokti, kad po savo Mokytojo mirties galėtų tęsti jo pradėtą darbą.

Eidamas pakrante Jėzus pamato Simoną Petrą ir jo brolį Andriejų, su bendradarbiais plaunančius savo tinklus. Prie jų priėjęs, Jėzus įlipa pas Petrą į valtį ir paprašo truputį atsistumti nuo kranto. Tada jis ima mokyti pakrantėje susibūrusias minias apie Dievo Karalystę.

Baigęs kalbėti, Jėzus taria Petrui:

– Plauk, kur gilu, ir užmeskite tinklus valksmui.

– Mokytojau, mes kiaurą naktį plušome ir nieko nesugavome, – atsako Petras, – bet kad jau taip sakai, užmesiu tinklus (Luko 5:4, 5).

Vyrai užmeta tinklus ir užgriebia tiek žuvų, kad tinklai ima trūkinėti! Jie skubiai pamoja savo bendradarbiams kitoje valtyje, kad atplauktų į pagalbą. Netrukus abi valtys kone skęsta nuo gausybės žuvų. Tai matydamas Petras parpuola prieš Jėzų ir sušunka:

– Pasitrauk nuo manęs, Viešpatie, nes aš nuodėmingas žmogus!

– Nebijok, – taria Jėzus. – Nuo dabar žmones žvejosi (Luko 5:8, 10).

Abu brolius, Petrą ir Andriejų, Jėzus kviečia:

– Eime su manimi, aš padarysiu jus žmonių žvejais (Mato 4:19).

Jėzus pakviečia ir kitus du žvejus – Zebediejaus sūnus Jokūbą ir Joną. Visi keturi nedvejodami palieka žvejybos verslą ir nuo šiol visą laiką vaikšto su Jėzumi.