Ar visa yra Dievo apreiškimai?

AR DIEVO dvasia, kuri įkvėpė parašyti Šventąją Bibliją, galėjo veikti rašant ir kitas knygas, kurias kai kas laiko šventomis? (2 Timotiejui 3:16) Toks klausimas buvo iškeltas Italijos jėzuitų žurnale (La Civiltà Cattolica), leidžiamame „prižiūrint [Vatikano] valstybės sekretoriatui“ ir laikomame autoritetingu katalikų sluoksniuose.

„Dievas, veikdamas per Šventąją Dvasią, pribarstė Žodžio sėklų net kai kuriose šventose nežydų ir nekrikščionių tradicijų knygose“, — buvo pasakyta tame jėzuitų žurnale. Jėzuitams tokios „šventosios“ knygos kaip zoroastrizmo Avesta ar keturios Konfucijaus knygos buvo parašytos „ne be ypatingos Šventosios Dvasios įtakos ir todėl kažkiek yra ‛apreikštos Dievo’“.

Tačiau tame straipsnyje yra paaiškinimas. „Ne visa tokiose šventose knygose yra Dievo žodis“, — sakoma jame ir priduriama, kad rašiusiems tas knygas žmonėms galbūt „turėjo įtakos politeistinė arba filosofinėmis idėjomis pasižyminti aplinka“, kurioje jie gyveno ir veikė. Pasak Italijos laikraščio La Repubblica korespondento Marko Poličio, pranešančio žinias apie Vatikaną, toks požiūris „atveria anksčiau neįsivaizduotas ryšių tarp Katalikų Bažnyčios ir didžiųjų istorinių religijų galimybes“ ir atgaivina maldingų sueigų tarp įvairių konfesijų dvasią, kaip buvo Asyžiuje 1986 metais; tai energingai rėmė Jonas Paulius II.

Jehova nėra netvarkos ar sumaišties Dievas (1 Korintiečiams 14:33). Todėl mes negalime būti teisūs darydami išvadą, kad jo šventoji dvasia, arba veiklioji jėga, galėjo įkvėpti bent dalį kokių nors knygų, kurios nesiderina su jo Žodžiu — Biblija. Užuot skatinęs ekumenizmą tarp skirtingų „religinių tradicijų“, krikščionių apaštalas Paulius rašė, kad yra „viena viltis, ... vienas Viešpats, vienas tikėjimas, vienas krikštas“ (Efeziečiams 4:4, 5, NTP).

Ta „viena viltis“ remiasi tikėjimu Jėzumi Kristumi. Čia tinka Biblijos žodžiai: „Nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti“ (Apaštalų darbai 4:12). Jokioje kitoje „šventoje knygoje“ Jėzus nenurodomas kaip pagrindinis asmuo įgyvendinant Dievo tikslus. Tik Biblija (jei laikome ją Dievo Žodžiu) gali išmokyti mus, kokia yra Jehovos Dievo meilinga išgelbėjimo priemonė (Jono 17:3; 1 Tesalonikiečiams 2:13).