„Tik vienas iš daugelio, kurių gyvenimą jūs paveikėte“
DAUGIAU kaip prieš metus, 1996-ųjų sausį, Kerol kankino smegenų auglys. Jai buvo per 60 metų, ir iki tol ji visada buvo linksma, stipri moteris, kiekvienam surandanti padrąsinantį žodį. Bet dabar gydytojai stengėsi nugalėti pavojingą auglį. Grumdamasi su savo liga, Kerol gavo tokį laišką:
„Brangioji Kerol,
Man labai liūdna, kad jūsų sveikata blogėja. Laimei, mes turime tikrą viltį, kurią sužinoti ir pamilti mums padeda Biblija. Ta viltis — kad Jehovos Karalystė valdys žemę ir mes galėsime gyventi rojaus sąlygomis; to laiko mes visi laukiame.
Aš noriu pasakyti jums, kad skelbdama jūs apsaugojote daugelį žmonių nuo amžinosios mirties. Aš esu vienas iš tų žmonių. Nežinau, ar atsimenate mūsų pirmąjį susitikimą. Tada man buvo 20 metų. Aš nešiojau ilgus plaukus, pardavinėjau narkotikus ir slampinėjau su grupe chuliganų. Mes visi turėjome šautuvus ir nieko nemylėjome, išskyrus save.
Jūs su kita Liudytoja pasibeldėte į mano duris ir pasiūlėte man žurnalų Sargybos bokštas ir Atsibuskite! Aš mėginau jums duoti dolerį ir pasakiau, kad nenoriu tų žurnalų. Jūs pasakėte, kad skelbiate ne dėl to, kad gautumėte aukų. Jūs paaiškinote man, kad stengiatės padėti žmonėms skaityti Bibliją. Aš nežinau, ar paėmiau žurnalus ir ar skaičiau juos. Tačiau mano gyvenime jūs pasėjote tiesos sėklą.
Po keleto metų kitas Liudytojas, vardu Geris, atėjo į mano motinos namus, kur buvau ir aš. Aš pasakiau, kad prieš keletą metų jūs aplankėte mane. Geris ilgą laiką studijavo su manimi Bibliją, kol galiausiai 1984-aisiais aš buvau pakrikštytas. Dabar aš mokau savo vaikus tiesos apie Dievo Karalystę.
Aš tikras, kad esu tik vienas iš daugelio, kurių gyvenimą jūs paveikėte per ilgus savo ištikimos tarnybos metus. Taigi to meilingo gerumo dėka aš ir mano šeima galėjome pažinti Didįjį Dievą, Jehovą, ir jo Sūnų, Kristų Jėzų. Aš laukiu tos dienos, kada galėsiu jus pamatyti naujojoje daiktų sistemoje, kai Jehova nušluostys visas ašaras nuo mūsų akių ir nebebus mirties (Apreiškimas 21:4).
Aš su savo šeima esame laimingi, kad turėjome galimybę pažinti jus ir kad liudijote mums. Ačiū.
Su broliška meile
Piteris“
Po šešis mėnesius trukusios ligos, 1996-ųjų kovą, Kerol mirė; per 35 savo uolaus tarnavimo metus ji pasėjo daug tiesos sėklų. Ji suprato, kad žmogus niekada nežino, kada sėkla atneš vaisių, — galbūt po daugelio metų (Mato 13:23).