„Žavi kalnų ožkelė“
DAUGUMA nepavadintų ožkos žavia, o tiesiog pasakytų, kad ji yra naudingas, beveik viską ėdantis gyvūnas; jos mėsa skani, pienas maistingas.
Tačiau Biblijoje žmona apibūdinama kaip „miela elnė, žavi kalnų ožkelė“ (Patarlių 5:18, 19, NW). Patarlių knygos rašytojas Saliamonas buvo atidus Izraelio gamtos stebėtojas ir, be abejo, ne veltui pavartojo šį palyginimą (1 Karalių 5:10-13 [4:30-33, Brb]). Galbūt jis kaip ir jo tėvas Dovydas regėdavo kalnų ožkas, dažnai klaidžiojančias šalia En Gedžio, arti Negyvosios jūros krantų.
Netoli Judėjos dykumos besiganančios nedidelės kalnų ožkų kaimenės nuolat atkeliaudavo prie En Gedžio versmės. Kadangi šiame dykumų krašte En Gedis yra vienintelis neišsenkantis vandens šaltinis, šimtmečiais prie jo traukdavo gerti kalnų ožkos. Atrodo, pats En Gedžio pavadinimas — „ožkiuko šaltinis“ liudija apie nuolatinį ožkų būriavimąsi šioje vietovėje. Čia rado priebėgą Dovydas, pabėgęs nuo karaliaus Sauliaus persekiojimo ir slapstęsis „laukinių ožkų gyvenamose uolose“ (1 Samuelio 24:2, 3, Brb).
Ir dabar En Gedyje galima stebėti, kaip uolų tarpekliu žemyn prie vandens paskui patiną grakščiai šuoliuoja kalnų ožkelė. Tai matydamas supranti, kodėl ištikima žmona palyginta su kalnų ožkele. Jos ramus būdas bei dailumas deramai apibūdina moters savybes. Žodžiu „žavi“, matyt, nurodomas kalnų ožkelės grakštumas, patrauklumas.a
Kalnų ožka yra ištverminga ir grakšti. Jehova kalbėjo Jobui, kad kalnų ožkos ožkuojasi ant uolų, neprieinamose vietose, kur skurdi augmenija ir dideli temperatūros svyravimai (Jobo 39:1, Skv). Tokiomis sunkiomis sąlygomis ji rūpinasi savo jaunikliais, moko juos kopinėti ir šuoliuoti tarp uolų mikliai kaip ji pati. Ožkos narsiai gina savo jauniklius nuo plėšrūnų. Vienas stebėtojas matė kalnų ožką, pusę valandos atmušinėjančią erelį nuo besigūžiančio po ja savo jauniklio.
Krikščionėms žmonoms bei motinoms dažnai tenka auklėti vaikus agresyviomis sąlygomis. Šią Dievo skirtą pareigą jos atlieka pasiaukojamai, nesavanaudiškai ir it kalnų ožkelės drąsiai gina vaikus nuo dvasinių pavojų. Todėl tuo palyginimu Saliamonas norėjo ne pažeminti moterį, o pabrėžti jos grakštumą bei grožį, iškelti dvasines savybes, švytinčias net nepalankiomis sąlygomis.
[Išnaša]
a Remiantis žodynu The New Brown-Driver-Briggs-Gesenius Hebrew and English Lexicon, šiame kontekste hebrajiškas žodis čen, išverstas „žavi“, reiškia ‛grakštus, dailios išvaizdos’.
[Iliustracijos 30, 31 puslapiuose]
Dievo skirtas užduotis vykdanti krikščionė žmona ir motina švyti puikiomis dvasinėmis savybėmis