„Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų“

Anksčiau ir dabar. Jos gyvenimas visiškai pasikeitė

KOKS nemielas ir betikslis pasidarė Matsepang gyvenimas! Ši jaunuolė iš Lesoto (valstybė Pietų Afrikos centre) užaugo katalikų šeimoje. Bet artintis prie Dievo nebuvo mokoma, netgi patyrė prievartą: ją nuolat išnaudojo vienuolės versdamos už pinigus elgtis amoraliai.

Matsepang nusivylė religija. Jai buvo sunku tikėti, kad Kūrėjas meilingai rūpinasi žmonija. Patirtas blogas elgesys paliko širdyje gilius randus ir visiško bevertiškumo jausmą. Mergina darėsi žiauri, agresyvi. Galiausiai tapo nusikaltėle.

Matsepang susidėjo su gauja, apiplėšinėjančia traukinių keleivius. Ją pagavo ir įkalino Pietų Afrikos Respublikoje. Paskui išsiuntė atgal į Lesotą, kur ji toliau veikė išvien su nusikaltėliais, girtavo ir gyveno amoraliai.

Taip žemai puolusi, Matsepang karštai meldė Dievą pagalbos ir pažadėjo: „Dieve, jei išgyvensiu, tarnausiu tau visomis jėgomis.“

Netrukus ją aplankė misionierės, Jehovos liudytojos, ir pasiūlė studijuoti Bibliją. Tada Matsepang suvokė, jog Dievas nėra abejingas ar žiaurus. Tai Šėtonas, „melo tėvas“, gudrumu ir apgaule verčia žmones jaustis niekam tikusiais ir nenusipelniusiais Jehovos meilės. (Jono 8:44; Efeziečiams 6:11)

Matsepang labai paguodė žinia, kad savigarbą atgauti galime, jeigu tik gailimės dėl savo nuodėmingos praeities, meldžiame Dievą atleidimo ir stengiamės jam įtikti. Liudytojai padėjo suprasti, jog „Dievas didesnis už mūsų širdį“ ir žiūri į mus, galimas daiktas, visai kitaip, nei mes patys. (1 Jono 3:19, 20)

Matsepang sujaudino psalmininko Dovydo žodžiai: „Viešpats arti tų, kurių širdys sudužusios“, „tuos, kurių dvasia sutrinta, jis išgelbsti“. (Psalmyno 34:18; Brb, Jr) Ši sugniuždytos dvasios mergina įsitikino, kad Jehova neatmeta savo tarnų, net jeigu jie jaučiasi prislėgti ar nereikalingi. Ją pradžiugino, kad Dievas rūpinasi visomis savo avimis ir palaiko sunkiu metu. (Psalmyno 55:23 [55:22, Brb]; 1 Petro 5:6, 7) Širdį ypač palietė žodžiai: „Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų.“ (Jokūbo 4:8)

Dievo Žodžio, Biblijos, paveikta Matsepang ėmė keistis. Pradėjo reguliariai lankyti krikščionių sueigas ir atsisakė nebiblinių įpročių. Ką tai davė jai? Matsepang nebesijaučia neverta Dievo meilės ir palankumo. Pasikrikštijusi ir tapusi Jehovos liudytoja, ji praleido tūkstančius valandų krikščioniškoje tarnyboje skelbdama gerąją naujieną apie Karalystę. Nors praeitis pėdsakus paliko, Matsepang gyvenimas dabar džiugus ir prasmingas. Tai liudija apie Biblijos galią keisti žmones į gera. (Hebrajams 4:12)

[Anotacija 9 puslapyje]

„Dieve, jei išgyvensiu, tarnausiu tau visomis jėgomis“

[Rėmelis 9 puslapyje]

Biblijos principų nauda

Štai keletas Biblijos principų, teikiančių paguodos žmonėms, patyrusiems prievartą:

„Kai būnu neramus ir susirūpinęs, tu [Dieve] paguodi mane ir pralinksmini.“ (Psalmyno 94:19) Jehovos paguodos žodžiai iš Biblijos yra neišsenkantis nuraminimo šaltinis. Su malda juos apmąstant širdis nurimsta; pasitikėjimas Dievu, supratingu Draugu, tvirtėja.

„Jis [Jehova] gydo sužeistas širdis ir aptvarsto jų žaizdas.“ (Psalmyno 147:3) Jei esame dėkingi Jehovai už gailestingumą ir nuodėmes padengiančią Jėzaus išperkamąją auką, galime drąsiai nesmerkdami savęs artintis prie Dievo. Tai suteikia begalinę paguodą ir dvasios ramybę.

„Niekas negali ateiti pas mane [Jėzų Kristų], jei mane pasiuntęs Tėvas jo nepatraukia; ir tą aš prikelsiu paskutiniąją dieną.“ (Jon 6:44) Per šventąją dvasią ir Karalystės skelbimo veiklą pats Jehova patraukia mus prie savo Sūnaus ir duoda amžinojo gyvenimo viltį.