Artinkimės prie Dievo
„Viešpatie, ištyrei mane ir pažįsti“
„NIEKAS žmogaus taip neprislegia, kaip žinojimas, kad niekam jis nerūpi ir kad niekas jo nesupranta“, — rašė Artūras Steinbakas. Ar sutinkate su šia mintimi? Gal ir jums kada atrodė, jog niekam nerūpi, ką išgyvenate, niekas nesupranta, kaip jaučiatės? Jeigu taip, galbūt jus paguos tokia žinia: Jehova labai rūpinasi savo garbintojais ir atidžiai stebi, kas vyksta jų gyvenime. Tuo mus patikina Dovydo žodžiai, užrašyti 139 psalmėje.
Neabejodamas, kad Jehova juo rūpinasi, Dovydas sako: „Viešpatie, ištyrei mane ir pažįsti“ (1 eilutė). Dovydas čia pavartojo vaizdingą hebrajišką veiksmažodį. Žodis, išverstas „ištyrei“, gali reikšti rūdos kasimą (Jobo 28:3), krašto išžvalgymą (Teisėjų 18:2) arba faktų nustatymą nagrinėjant bylą (Pakartoto Įstatymo 13:15 [13:14, Brb]). Taigi Jehova mus pažįsta taip gerai, tarsi būtų ištyręs kiekvieną mūsų esybės kertelę. Sakydamas „mane“ Dovydas pabrėžia, kad Dievas domisi kiekvienu savo tarnu: visus atskirai ištiria ir pažįsta kaip asmenis.
Plėtodamas mintį apie tai, kaip nuodugniai esame Dievo tyrinėjami, Dovydas toliau kalba: „Žinai, kada atsisėdu ir kada atsistoju, iš tolo supranti mano mintis“ (2 eilutė). Tam tikra prasme Jehova išties yra toli — gyvena danguje. Tačiau jis žino, kada mes, galbūt po ilgos dienos, atsisėdame arba kada ryte atsikeliame ir imamės kasdienės veiklos. Žino mūsų mintis, troškimus, ketinimus. Ar Dovydui baugu, kad Dievas viską stebi? Ne, priešingai, jis netgi prašosi būti tiriamas (23, 24 eilutės). Kodėl?
Dovydas supranta, kad Jehova savo garbintojus tiria iš gerų paskatų. Štai ką psalmininkas sako: „Stebi mano žingsnius ir mano poilsį, pažįsti visus mano kelius“ (3 eilutė). Kiekvieną dieną Jehova stebi ‘visus mūsų kelius’ — mato tiek klaidas, tiek gerus darbus. Ar jis sutelkia dėmesį į gera ar į bloga? Hebrajiškas žodis, čia išverstas „stebi̇̀“, gali reikšti ir „sijoji“ arba „vėtai“. Dievas elgiasi panašiai kaip žemdirbys, kuris vėtydamas grūdus atskiria juos nuo beverčių pelų. O hebrajiškas žodis, išverstas „pažįsti“, dar reiškia „brangini“. Tyrinėdamas savo tarnų žodžius ir poelgius Jehova žiūri į gera ir tai labai brangina. Jis vertina nuoširdžias savo garbintojų pastangas elgtis taip, kaip jam patinka.
139-oji psalmė mums padeda suvokti, kad Jehova savo garbintojais labai rūpinasi. Juos ištiria, kasdien stebi, kas vyksta jų gyvenime. Taigi Jehova žino, su kokiais sunkumais jie susiduria, supranta, kokį skausmą ir sielvartą galbūt dėl to kenčia. Argi jūsų širdis netrokšta garbinti tokio rūpestingo Dievo? Jeigu trokštate jį garbinti, neabejokite: Jehova „nepamirš jūsų darbų, jūsų meilės, kurią parodėte jo vardui“ (Hebrajams 6:10).
Rugsėjo mėnesį siūlome perskaityti šią Biblijos ištrauką: