Jehovos Liudytojai Rusijoje
Teologo požiūris
APIE krikščionybę pirmojo amžiaus žydų visuomenės vadovai Romoje pažymėjo: „Apie šią atskalą tiek težinome, jog jai visur prieštaraujama.“ Ko tie vadovai ėmėsi? Pagirtina, kad jie nuėjo pas apaštalą Paulių, tuo metu buvusį namų arešte, ir tarė: „Norėtume išgirsti tavo pažiūras“ (Apaštalų darbai 28:22). Jie išklaũsė nusimanantį krikščionį, o ne tuos, kurie kalbėjo prieš krikščionybę.
Panašiai padarė gerbiamas rusų teologas Sergėjus Ivanenka. Nors ir tikėjo dauguma Rusijoje sklandančių blogų gandų apie Jehovos Liudytojus, jis nutarė paskambinti į Liudytojų filialą, įsikūrusį prie pat Sankt Peterburgo, ir viską sužinoti. Jis priėmė kvietimą apsilankyti ten, išsiaiškinti rūpimus klausimus ir pats stebėti Liudytojus.
Kai p. Ivanenka 1996-ųjų spalį atvyko į Jehovos Liudytojų Rusijos filialą, patalpos, kuriose įsikūrę kone 200 personalo narių, buvo bemaž užbaigtos. Ateinančias tris dienas jam buvo suteikta proga apžiūrinėti statybas, sotintis valgomajame ir kalbėtis su kuo tik panorės.
Straipsnis, kurį p. Ivanenka parašė apie Liudytojus, buvo išspausdintas populiaraus Rusijos savaitraščio Moskovskije novosti 1997 m. vasario 16—23 d. numeryje. Pavadintas „Ar turėtume bijoti Jehovos Liudytojų?“, jis pasirodė ir vasario 20—26 d. angliškajame Moscow News. Kadangi daugelis Atsibuskite! skaitytojų labai domisi Jehovos Liudytojų veikla Rusijoje, mes, paprašę leidimo, čia spausdiname didžiąją to straipsnio dalį. Stambiu šriftu p. Ivanenka pradeda:
„‛Sektantai, lauk iš Rusijos!’ — taip skelbė plakatas, kuriuo, piketuodami Jehovos Liudytojų sueigą, mojavo Žirinovskio partijos (RLDP) nariai. ‛Kuo jums nepatinka ta organizacija?’ — paklausiau vieno piketininko. Atsiliepdamas jis ištiesė man laikraštį ‛Megapolis-ekspres’ su antrašte ‛Kamčiatkoje atsirado religinis sifilis’. Laikraštis tvirtino: Jehovos Liudytojai organizacijos kasai papildyti sąvadauja, užsiima prostitucija ir užkrečia jūreivius venerinėmis ligomis. ‛O jūs irgi tapote jų auka, — užjaučiamai paklausiau, — ir laikote tas žinias tikromis?’ ‛Tai neturi reikšmės, — atsakė man liberalas demokratas, — svarbiausia, kad ta amerikietiška sekta griauna Rusijos dvasingumą bei kultūrą, ir mes privalome jai duoti atkirtį.’“
Po šito sekė straipsnis, pasirašytas „Sergėjaus Ivanenkos, teologo, filosofijos mokslų kandidato“.
„Nors tiesa, kad daugelis rusų yra nekokios nuomonės apie Jehovos Liudytojus, tokį atvirumą retai tesutiksi. Vien paminėjus šią organizaciją, daugelis sušnenka apie niūrų fanatizmą, jos amerikietišką kilmę, aklą eilinių organizacijos narių paklusnumą vadovybei, tikėjimą artima pasaulio pabaiga. Daug kam Jehovos Liudytojai kelia baimę, bet kartu ir smalsumą.
Kokia tai religija ir ar reikia jos bijoti?
Kad pats išsiaiškinčiau, apsilankiau Sankt Peterburgo Kurortnojė rajono Solnečnojė gyvenvietėje, kur stovi Administracinis Rusijos Jehovos Liudytojų centras.
***
Anksčiau toje vietoje veikė pionierių stovykla. Iki 1992 metų [anie] pastatai katastrofiškai apgriuvo, vaikus pakeitė valkatos ir būriai žiurkių. Kad teritorija buvo tokia apleista, tai, matyt, ir padėjo Jehovos Liudytojams gauti 7 hektarų sklypą neribotam laikui. Jie kapitaliai suremontavo senus pastatus ir ėmė statyti naujus, įskaitant keturaukštį administracinį korpusą, penkių šimtų vietų [Karalystės salę] ir valgomąjį. Jehovos Liudytojai taip pat sodina naują žolę (atvežtą iš Suomijos) ir įvairiausių puikių medžių. Visiškai darbus užbaigti numatoma šią vasarą. Pagrindinis Administracinio centro uždavinys — organizuoti skelbimo veiklą ir literatūros pristatymą į vietinius Jehovos Liudytojų susirinkimus. Solnečnojė nėra nuosavos spaustuvės, rusiški spaudiniai išeina Vokietijoje; jie gabenami į Sankt Peterburgą, o iš ten paskirstomi po regionus. Centre dirba apie 190 žmonių. Tai savanoriai, kurie negauna atlyginimo, bet yra aprūpinami viskuo, kas būtina: pastoge, maistu, drabužiais.
Centro darbui vadovauja komitetas iš 18 vyresniųjų. Nuo 1992 metų Administracinio centro koordinatorius yra Vasilijus Kalinas. Gimė jis Ivano-Frankovske. Sulaukęs ketverių, 1951 metais kartu su tėvais buvo ištremtas į Sibirą (1949 ir 1951 metais valdžia persekiojo apie 5000 Jehovos Liudytojų šeimų). Pasikrikštijo 1965 metais. Gyveno Irkutsko srityje, dirbo brigadininku medienos apdirbimo ceche.
Neskaitant Administracinio centro darbuotojų, Solnečnojė dabar gyvena 200 savanorių statybininkų iš Rusijos, Suomijos, Švedijos ir Norvegijos; dauguma jų iš pagrindinės darbovietės išėję atostogų. Taip pat yra nemažai Jehovos Liudytojų iš Ukrainos, Moldovos, Vokietijos, JAV, Suomijos, Lenkijos ir kitų šalių. (Jehovos Liudytojai nėra nusistatę prieš kitas rases bei tautas. Centre vienas šalia kito gyvena gruzinai ir abchazai, azerbaidžaniečiai ir armėnai, tačiau per ketverius metus neįsižiebė nė vieno konflikto.)
Didžiuma statybinių medžiagų ir technikos į Solnečnojė pristatoma iš Skandinavijos šalių; daug kas gauta iš bendratikių nemokamai. Pavyzdžiui, man parodė buldozerį, kurį 1993 metais į Solnečnojė atgabeno vienas Jehovos Liudytojas švedas. Jis dirbo su mašina, kol buvo čia, o grįždamas namo padovanojo ją tikėjimo broliams. Statybininkai įkurdinti jaukiuose pensionuose ir poilsio namuose. Jų dienotvarkė tokia: 7.00 val. — malda ir pusryčiai; darbas — nuo 8.00 val. iki 17.00 val., tarpe — valandos pietų pertrauka. Šeštadienį dirbama iki pietų, sekmadienis — poilsio diena.
Maitina labai gerai, į valgiaraštį būtinai įeina vaisiai. Ši religija nesilaiko pasninkų nei griežtų maisto draudimų. Po darbo daugelis eina saunon, paskui pasiima alaus ir susėdę klausosi muzikos. Tarp Jehovos Liudytojų nėra girtuoklių, bet alkoholį vartoti nedraudžiama. Tikintiesiems valia saikingai išgerti vyno, konjako, degtinės ir panašiai. Tačiau Jehovos Liudytojai nerūko.
***
Triskart per savaitę vyksta Biblijos studijų užsiėmimai; juose daugiausia jaunimo. Tačiau galima sutikti ir Liudytojų su 30—40 metų stažu. Beveik visi vyresnio amžiaus žmonės yra perėję kalėjimus, darbo stovyklas, tremtį. Kai represijos liovėsi, Jehovos Liudytojų gretas papildė nemažai gydytojų, teisininkų, inžinierių, pedagogų, verslininkų, studentų.
Susirinkimuose stengiamasi palaikyti narių lygiateisiškumo atmosferą. Pavyzdžiui, net Administracinio centro koordinatorius, eilei atėjus, vakare plauna indus. Jehovos Liudytojai tarpusavyje pratę kreiptis ‛tu’, o prie vardo priduria ‛broli’, ‛sese’.
Griežčiausia priemonė, kurios imamasi Jehovos Liudytojui pažeidus Biblijos normas ir neatgailaujant, — su juo nutraukiamas bendravimas. Žmogus gali kaip ir anksčiau lankyti sueigas, tačiau su juo nebesisveikinama. Švelnesnė priemonė — įspėjimas.
***
Aš ilgai stebėjau Jehovos Liudytojus ir bandžiau suvokti, kas tiek daug skirtingų žmonių atvedė šion religinėn organizacijon. Skiriasi charakteriai, išsilavinimas ir asmeniniai polinkiai, bet [Jehovos Liudytojai garbindami neprisideda prie] religijų, einančių į kompromisą su nuodėmingu pasauliu. Jiems nesmagu ten, kur [žmonės] turi aklai tikėti autoritetais, kur yra vietos mistikai, kur pasidalijama į hierarchiją ir paklusnias mases.
Jehovos Liudytojai pasižymi tvirtu įsitikinimu, kad būtina gyventi pagal Bibliją. Kiekvieną savo žingsnį jie stengiasi pagrįsti tuo ar kitu bibliniu principu arba nuoroda į tam tikrą Senojo arba Naujojo Testamento eilutę. Jehovos Liudytojų manymu, vien tik Biblijoje yra atsakymai į visus klausimus. Jehovos Liudytojams Biblija — tai ir konstitucija, ir civilinis kodeksas, ir aukščiausioji tiesos išraiška.
Todėl Jehovos Liudytojai visame pasaulyje pažįstami kaip nepriekaištingai paklusnūs įstatymams žmonės — ypač dėl to, kad kruopščiai moka mokesčius. Mokesčių inspekcija Administraciniame centre reguliariai rengia patikrinimus ir kaskart stebisi, kad nesama jokių pažeidimų. Savaime suprantama, Jehovos Liudytojai, kaip ir daugelis kitų, galėtų ieškoti dingsties nemokėti mokesčių, bet Biblija liepia sąžiningai mokėti juos, o Jehovos Liudytojams tai yra lemiamas žodis.
Tačiau, nepalenkiamai laikydamiesi Biblijos, Jehovos Liudytojai ne kartą smarkiai susidūrė su valdžia. Susierzinimą kelia absoliutus Jehovos Liudytojų apolitiškumas, atsisakymas tarnauti kariuomenėje.
Jėzaus žodžius, kad Jo mokiniai ir Jo karalystė yra ne iš pasaulio, Jehovos Liudytojai supranta tiesiogiai, todėl nedalyvauja politikoje nei karuose, kur ir kokiu tikslu jie bevyktų. Kadangi Jehovos Liudytojai atsisakė šaukti ‛hail Hitler’ ir tarnauti Hitlerio armijoje, daugelis tūkstančių jų pateko į nacistines koncentracijos stovyklas, tūkstančiai žuvo. Kiekvienas Jehovos Liudytojas vokietis, savo gyvybės kaina atsisakęs dalyvauti agresijoje prieš Tarybų Sąjungą, rusų požiūriu, yra itin dorovingai pasielgęs žmogus. Tačiau dauguma Rusijos piliečių nelinkę užjausti Jehovos Liudytojų [rusų], sušaudytų už atsisakymą imti ginklą į rankas ir dalyvauti Antrajame pasauliniame kare arba nuteistų už atsisakymą tarnauti kariuomenėje taikiu metu. Betgi ir vienu, ir kitu atveju Jehovos Liudytojai veikė pagal savo religinius, o ne politinius įsitikinimus.
Neseniai analogiška problema iškilo Japonijoje, kur Jehovos Liudytojai studentai atsisakė mokytis kovos menų ir jiems grėsė pašalinimas iš universiteto. Japonijos Aukščiausiasis teismas 1996 metais patvirtino tų studentų teisę, užuot mokiusis kovos menų, gauti alternatyvių užsiėmimų.
***
Kuo Jehovos Liudytojai kliūva kitiems? Pirmiausia tuo, kad atkakliai skelbia apie besiartinantį pasaulio galą (jie užsiima misionieriška veikla gatvėse, taip pat eina po butus). Pastaruoju metu vyresnieji pataria skelbėjams pernelyg nepabrėžti ‛pasaulio galo’ ir apgailėtinos nusidėjėlių dalios, o verčiau paaiškinti klausytojams, kad Jehova siūlo jiems galimybę ‛amžinai gyventi žemės rojuje’.
Dar vienas opus klausimas: neigiamas Jehovos Liudytojų požiūris į tarpreliginius ryšius, ekumenizmo atmetimas. Jie įsitikinę, kad krikščioniškasis pasaulis išdavė Dievą ir Bibliją, kad visos kitos religijos yra pražūtingi klystkeliai. Jehovos Liudytojai prilygina jas ‛paleistuvei Babelei’ bei tvirtina, jog ir jas ištiks tokia dalia. Viename iš paskutinių žurnalo ‛Atsibuskite!’ numerių tvirtinama, kad visokioms religijoms ateina galas, pasiliks vienintelė — ta, kurią išpažįsta Jehovos Liudytojai.
Beje, Jehovos Liudytojai pripažįsta kiekvieno žmogaus teisę į sąžinės laisvę.
***
Kai kuriose šalyse jau buvo suabejota, ar Jehovos Liudytojų mokymai nepavojingi visuomenei. Aukščiausiasis Konektikuto valstijos (JAV) teismas (1979 metais), Aukščiausiasis Naujojo Pietų Velso valstijos (Australija) teismas (1972 metais), Britų Kolumbijos (Kanada) provincijos teismas (1986 metais) ir kiti teismai pripažino, kad nėra įrodymų, jog Jehovos Liudytojų tikėjimas būtų pavojingas visuomenei ar kenksmingas žmonių sveikatai bei emocinei būklei. Europos žmogaus teisių teismas (1993 metais) apgynė Graikijoje ir Austrijoje ribotą Jehovos Liudytojų teisę į religijos laisvę. Šiuo metu Jehovos Liudytojai yra persekiojami 25 šalyse...
Ištikimybe Biblijos tiesai ir pasiryžimu aukotis ginant savo įsitikinimus Jehovos Liudytojai gali būti pavyzdys kitiems piliečiams. Bet štai klausimas: ar mūsų visuomenė pasirengusi duoti konstitucines sąžinės laisvės garantijas organizacijoms, taip radikaliai ir be kompromisų ginančioms biblinį požiūrį į visus gyvenimo reiškinius?“
Šiuo paskutiniu sakiniu p. Ivanenka iškėlė svarbų klausimą. Pirmajame amžiuje apaštalas Paulius, paties Kristaus išrinktas tarnauti atstovu, kentė neteisėtus „kalėjimo pančius“. Taigi Paulius rašė bendratikiams apie savo pastangas „ginant ir teisiškai įtvirtinant gerąją naujieną“ (Filipiečiams 1:7, NW; Apaštalų darbai 9:3-16).
Jehovos Liudytojai šiandien visus kviečia nuodugniai ištirti jų veiklą, kaip kad padarė p. Ivanenka. Mes esame tikri: žmonės, ėmęsi šito, pamatytų, jog neigiami gandai apie Jehovos Liudytojus yra melagingi — tokie buvo ir gandai apie ankstyvuosius krikščionis. Liudytojai ypatingi tuo, kad paklūsta „naujam įsakymui“, kurį Jėzus davė savo mokiniams: ‛Vienas kitą mylėkite: kaip aš jus mylėjau’ (Jono 13:34, 35).
[Rėmelis 23 puslapyje]
Iš MN bylų
(Drauge su šiuo Sergėjaus Ivanenkos straipsniu laikraštis Moskovskije novosti išspausdino savo surinktą informaciją; čia ją ir pateikiame.)
Rusijoje gyvenantys Jehovos Liudytojai yra dalis pasaulinės krikščionių organizacijos, veikiančios 233 šalyse, turinčios 5,4 milijono narių. Jehovos Liudytojai laikosi to, ką dvasiniuose reikaluose nurodo Vadovaujančioji korporacija iš Bruklino (Niujorkas). Šiuolaikinė Jehovos Liudytojų organizacija atsirado iš Biblijos tyrinėtojų grupelės, kurią 1870 metais Pitsburge (Pensilvanija) subūrė Čarlsas Teizas Raselas. Rusijoje apie Jehovos Liudytojus žinoma nuo 1887 metų. Vieną pirmųjų Jehovos Liudytojų rusų, Semioną Kozlickį, 1891 metais iš Maskvos ištrėmė į Sibirą. Nepaisant persekiojimų organizacija gyvavo; 1956 metais Tarybų Sąjungoje buvo priskaičiuota 17000 Jehovos Liudytojų. Rusijoje juos pripažino tik 1991 metų kovą, kai buvo priimtas įstatymas ‛Dėl religijos laisvės’. Dabar Rusijoje yra daugiau kaip 500 bendruomenių, turinčių apie 70 tūkstančių aktyvių narių. Platinami žurnalai ‛Sargybos bokštas’ (leidžiamas 125 kalbomis, tiražas — 20 milijonų) ir ‛Atsibuskite!’ (išeina 81 kalba, tiražas — 18 milijonų).“
[Iliustracija 23 puslapyje]
Rusijos filialo korpusas
[Iliustracija 24 puslapyje]
Karalystės salė, kurioje studijuoti Bibliją susirenka Rusijos filialo šeima
[Iliustracijos 25 puslapyje]
Liudytojų šeimos studijuoja ir pramogauja drauge
[Iliustracijos 26 puslapyje]
Jie dalijasi Biblijos žiniomis su kitais