Reikšminga Maskvos konferencija bekraujės chirurgijos klausimais

KRAUJO PERPYLIMO ALTERNATYVOS CHIRURGIJOJE — taip buvo pavadinta tarptautinė medicinos konferencija, surengta 1998-ųjų spalio 6-ąją Maskvoje (Rusija). Į simpoziumą Višnevskio chirurgijos institute, vykusį kartu su šeštuoju Visos Rusijos anesteziologų ir intensyviosios terapijos specialistų kongresu, susirinko per 800 gydytojų.

Profesorius Andrejus Ivanovičius Vorobjovas, einantis vyriausiojo hematologo pareigas Rusijos medicinos mokslų akademijoje, Maskvoje, pasveikino gydytojus, atvykusius, jo žodžiais tariant, į „šį simpoziumą, skirtą ieškoti kraujo perpylimo alternatyvų“.

Pabrėždamas konferencijos svarbą, Vorobjovas išvardijo „skaudžius kraujo perpylimo padarinius“. Jis pareiškė, jog dėl kraujo perpylimo daugybė hemofilija sergančių vaikų tokiose šalyse, kaip Jungtinės Valstijos, Japonija bei Vokietija, kenčia nuo AIDS. Pateikęs statistinių duomenų apie per kraujo perpylimą plintantį hepatitą, jis apgailestavo: „Statistika tiesiog stebina. Hepatitu užkrėsti beveik visi hemofilija sergantys ligoniai.“

Vorobjovas atkreipė dėmesį į tai, jog, medikų nuomone, žmogui „netekus litro kraujo jį reikėtų pakeisti tokiu pat kraujo kiekiu“. Tačiau „tai — klaida!“ — pareiškė jis. Užbaigdamas savo įžangą, jis pasakė: „Mes palaikėme kraujo transfuziją, o dabar drauge stengsimės atsikratyti seno požiūrio.“

Programoje daugiausia dalyvavo medicinos specialistai iš Rusijos, tačiau buvo pranešėjų ir iš Prancūzijos, Švedijos, Belgijos bei Jungtinių Valstijų. Gydytojai kalbėjo apie poslinkius, leidžiančius netekus kraujo ne perpilti jį, o panaudoti alternatyvius metodus, bei atkreipė dėmesį į kraujo perpylimo pavojus, įskaitant neigiamą imunologinę reakciją.

Televizija nušviečia konferencijos eigą

Rusijos valstybinė televizija, kurios laidas gali matyti daugiau kaip 235 milijonai žmonių, pateikė puikią, nuoseklią konferencijos apžvalgą. Laidos vedėja Jelena Malyševa paaiškino: ‛Žymūs pasaulinio garso chirurgai, anesteziologai bei hematologai susirinko į Maskvą, kad atsakytų į vieną klausimą: „Ar įmanoma padaryti operaciją neperpilant ligoniui kraujo?“’

Jelena informavo TV žiūrovus apie ligas, kurios gali būti perduotos per kraują, ir paaiškino: „Tai ir privertė gydytojus ieškoti išeities. Ir ji buvo surasta. Tai — bekraujė chirurgija. Kiekvienas operacijai besiruošiantis žmogus gali aptarti bekraujės chirurgijos metodus su savo gydytoju.“

Kalbėdamas per televiziją, Andrejus Vorobjovas pasakė: ‛Donoro kraujyje yra baltymų, kurie svetimi kūnui, todėl gali sukelti nenuspėjamą ir neišvengiamą reakciją. Be to, kad ir kiek stengtumės, donoras gali užkrėsti pacientą savo virusais, kurių mes nepajėgiame aptikti.’ Jis užbaigė taip: ‛Turime mažinti donoro kraujo perpylimus pacientams.’

Be to, programoje dalyvavo Žanas Fransua Baronas, Paryžiaus (Prancūzija) Bruso ligoninės anesteziologijos bei intensyviosios terapijos vedėjas. Jis paaiškino: „Savo gydymo įstaigoje pagaminome specialius skysčius, gebančius pernešti deguonį. Visi jie turi šių kraujui būdingų savybių, tačiau juose nėra raudonųjų kraujo kūnelių, [galinčių pernešti ligą]. Artimoje ateityje, — prognozavo jis, — šie tirpalai bus naudojami kasdienėje praktikoje.“

Tai paskatino laidos vedėją papasakoti apie rusų profesorių Feliksą Belojarcevą, kuris maždaug prieš 20 metų pasiūlė kraujo pakaitalą — deguonį pernešantį skystį. Ji pažymėjo, kad tuomet medikai atmetė Belojarcevo atradimą, ir jis „nusižudė dėl nesibaigiančių su šiuo atradimu susijusių persekiojimų“.

Medicinos žurnalų atsiliepimai

Apie konferenciją buvo pranešta ir medicinos laikraštyje Medicinskaja gazeta. „Svarbiausią simpoziumo išvadą, — sakoma jame, — būtų galima suformuluoti taip: visais įmanomais atvejais būtina vartoti kraujo pakaitalus; patį kraują ryžtis vartoti tik rūpestingai pasvėrus rizikos laipsnį kiekvienu atskiru atveju ir tiktai gyvybei esant pavojuje.“

Laikraštyje buvo paminėta ir apie kai kurių gydytojų nenorą susitaikyti su tuo, kad pacientas atsisako kraujo. Pavyzdžiui, Jehovos Liudytojai nesutinka su kraujo perpylimu dėl Biblijos nurodymo ‛susilaikyti nuo kraujo’ (Apaštalų darbai 15:28, 29). Tačiau buvo pacituota tai, ką šiuo klausimu pasakė teisės profesorius iš Prancūzijos Mišelis de Gijenšmitas:

‛Turėtume būti dėkingi Jehovos Liudytojams; iškeldami šį klausimą, jie ne tik atkreipė dėmesį į savo teises, bet ir padėjo visiems medikams suprasti kraujo perpylimo pavojus. Tai skatina mokslininkus ieškoti tobulesnių bekraujės chirurgijos metodų.’

Vienas straipsnis laikraštyje Medicinskaja gazeta prasidėjo tokiais žodžiais: „Sakoma, jog kraujo perpylimas panašus į santuoką: niekas nežino, kas bus toliau.“ Po to, paaiškinus, kad ‛žmogaus kraujas panašus į žmogaus pirštų atspaudą — dviejų vienodų atspaudų nebūna’, — laikraštyje klausiama: „Ar šiandien įmanoma visiškai užtikrinti, kad pacientas, perpylus jam kraują, nebus užkrėstas?“ Atsakymas: ‛Net tose šalyse, kurių medicinos lygis aukštas, nėra veiksmingos kraujo produktų kontrolės sistemos.’

‛Taigi, sprendžiant iš perpildytos paskaitų salės ir neabejotino delegatų susidomėjimo svarstomu klausimu, — užbaigiama straipsnyje, — gydytojų pažiūros keičiasi.’

Paslauga

Už konferencijų salės Jehovos Liudytojai įsirengė kabiną, kurioje pateikė gydytojams komplektus straipsnių iš medicinos žurnalų, kaip taikyti alternatyvius metodus, gydant asmenis, netekusius kraujo. Šimtai gydytojų mielai juos priėmė.

Tikrai, kompetentingi medicinos specialistai yra linkę apriboti kraujo vartojimą medicinoje.

[Iliustracijos 26 puslapyje]

Jehovos Liudytojai šimtams gydytojų pateikė straipsnių apie naujausią mokslo informaciją kraujo klausimais