Aukščiausiasis Teismas už žodžio laisvę

PAGALIAU atėjo lemiama diena — 2002 metų birželio 17-oji. Aukščiausiasis Teismas raštu paskelbė savo išvadas. Ką jis nusprendė? Tai atskleidžia laikraščių antraštės. The New York Times pranešė: „Teismas atšaukia Jehovos liudytojų vizitų apribojimus.“ The Columbus Dispatch (Ohajas) pareiškė: „Aukščiausiasis Teismas anuliuoja reikalavimą įsigyti leidimus.“ Klivlando The Plain Dealer (Ohajas) rašė paprastai: „Einantiesiems per namus nereikia miesto valdžios pritarimo.“ O USA Today skaitytojų laiškų puslapis skelbė: „Žodžio laisvė laimi.“

Jehovos liudytojams nepalankus žemesniojo teismo sprendimas buvo atšauktas balsų dauguma — 8 prieš 1! Oficialią 18-os puslapių Teismo išvadą parašė teisėjas Džonas Polis Stivensas. Ji akivaizdžiai patvirtino, kad pirmoji Konstitucijos pataisa saugo Jehovos liudytojų skelbimo tarnybą. Raštiškoje išvadoje Teismas paaiškino, kad liudytojai neprašo leidimo, nes tvirtina „įgaliojimą skelbti gavę iš Rašto“. Įrodymui jis pacitavo iš liudytojų pateiktos bylos santraukos: „Prašydami valdžios leidimo skelbti įžeistume Dievą.“

Išvadoje teigiama: „Daugiau kaip 50 metų Teismas anuliuoja apribojimus eiti pas žmones ir dalyti lankstinukus. Neatsitiktinai daugumą tų bylų, susijusių su pirmąja Konstitucijos pataisa, iškėlė Jehovos liudytojai, nes jų tikėjimas įpareigoja skelbti. Jau byloje Murdokas prieš Pensilvaniją (1943) pastebėjome, kad Jehovos liudytojai ‘tvirtina seką pavyzdžiu Pauliaus, mokiusio „tiek viešumoje, tiek po namus“. (Apaštalų darbų 20:20) Jie tiesiogiai supranta Rašto pavedimą: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai.“ (Morkaus 16:15) Jie įsitikinę, kad taip elgdamiesi paklūsta Dievo įsakymui’.“

Toliau išvadoje vėl cituojama 1943 metų byla: „Pagal pirmąją pataisą ši religinės veiklos forma laikytina tokia pat svarbia kaip ir garbinimas bažnyčiose bei skelbimas iš sakyklų. Ji turi tokią pat teisę į apsaugą kaip kitos pripažintos bei tradicinės religinės veiklos formos.“ Teismo išvadoje cituojama ir 1939-ųjų byla: „Reikalauti licencijų būtų tolygu cenzūrai — draudimui laisvai ir nevaržomai platinti lankstinukus, o tai pažeidžia konstitucines garantijas“ (kursyvas jų).

Tada Teismas išreiškė tokią svarbią mintį: „Šios bylos rodo, kad Jehovos liudytojai, priešindamiesi mėginimams suvaržyti žodžio laisvę, kovoja ne tik už savo teises.“ Toliau aiškinama, jog liudytojai „ne vieninteliai ‘eiliniai žmonės’, kuriuos stengiamasi nutildyti tokiais kaip Stratono potvarkiais“.

Dar Teismo išvadoje tvirtinama, jog potvarkis, „reikalaujantis, kad asmuo, norėdamas pasišnekėti su kaimynu, pirmiausia turi apie tai pranešti valdžiai ir gauti jos leidimą, pamina ne tik pirmosios pataisos saugomas vertybes, bet pačią laisvos visuomenės sampratą... Toks potvarkis smarkiai nukrypsta nuo mūsų nacionalinio paveldo ir konstitucinių tradicijų“. Paskui išvadoje rašoma apie „didelę tokio reikalavimo žalą“.

Nusikaltimų grėsmė

O kaip dėl nuomonės, kad toks potvarkis apsaugotų nuo vagių ir kitų nusikaltėlių? Teismas pareiškė: „Nors tuo rūpintis dera, precedentas rodo, kad pastangos mažinti nusikalstamumą neturi kirstis su pirmosios pataisos garantuojamomis teisėmis.“

Toliau Teismo išvadoje rašoma: „Vargu ar leidimo neturintys nusikaltėliai nedrįstų belsti į duris ir užvesti pokalbio potvarkyje nepaminėta tema. Pavyzdžiui, jie galėtų paklausti kelio arba paprašyti leidimo pasinaudoti telefonu, ... arba galėtų be baimės užsiregistruoti svetimu vardu.“

Apie 1940—1950 metų teismo sprendimus raštiškoje išvadoje sakoma: „Antrojo pasaulinio karo metu padaryti Teismo sprendimai, nuolat gelbėję ieškovo [Sargybos bokšto bendrijos] religijos išpažinėjus nuo smulkmeniškų kaltinimų, rodo, kad Teismas rimtai žiūrėjo į pirmosios pataisos suteiktas laisves, nagrinėjamas ir šioje byloje.“

Koks buvo galutinis sprendimas? „Apeliacinio teismo nutartis atšaukiama, byla grąžinama nagrinėti toliau atsižvelgiant į šią išvadą. Taip nuspręsta.“

Kaip bylos baigtį apibendrino Chicago Sun-Times, „Teismas palaiko Jehovos liudytojus“ balsų dauguma — aštuoni prieš vieną.

Kas toliau?

Kaip gretimo Velsvilio susirinkimo Jehovos liudytojai reagavo į pergalę Aukščiausiajame Teisme? Žinoma, jie nesigyrė ir nesididžiavo prieš Stratono gyventojus. Liudytojai nejaučia jiems pagiežos. Vietinis liudytojas Gregoris Kuharas pasakė: „Mes netroškome bylinėtis. Potvarkis iš esmės buvo neteisingas. Tai padarėme ne tik dėl savęs, bet dėl visų.“

Aišku, liudytojai stengėsi neprovokuoti vietinių gyventojų. Kitas liudytojas, Ginas Kuncas, paaiškino: „Paskutinį sykį Stratone skelbėme 1998 metų kovo 7 dieną, tai yra prieš daugiau kaip ketverius metus.“ Jis pridūrė: „Man pasakė, kad būsiu suimtas. Tuo mus visus policija gąsdino daugelį metų. Kada prašydavome parodyti potvarkį, niekada nesulaukdavome atsakymo.“

Kuncas tęsė: „Mes trokštame turėti gerus santykius su kaimynais. Jeigu kas nenori, kad pas jį eitume, mes neiname. Tačiau yra tokių, kurie draugiškai mus priima ir mielai kalbasi apie Bibliją.“

Gregoris Kuharas paaiškino: „Iškeldami šią bylą nenorėjome susipykti su stratoniečiais. Mes paprasčiausiai norėjome teisiškai įrodyti Konstitucijos suteiktą žodžio laisvę.“

Jis tęsė: „Tikimės sugrįžti į Stratoną. Džiaugčiausi, jei pirmas galėčiau pasibelsti į jų duris. Pagal Kristaus įsakymą grįžti privalome.“

Aukščiausiojo Teismo bylos „Sargybos bokšto bendrija prieš Stratoną“ sprendimas buvo labai reikšmingas. Sužinoję jį daugelio JAV savivaldybių tarnautojai pripažino, jog nebegalima vietiniais potvarkiais drausti Jehovos liudytojų evangelizacijos darbo. Iki dabar maždaug 90 Jungtinių Valstijų bendruomenių panaikino skelbimo po namus apribojimus.

[Rėmelis 9 puslapyje]

„JEHOVOS LIUDYTOJAI VĖL LAIMĖJO“

Šiuos žodžius Laisvės forumo tinklalapyje parašė mokslininkas Čarlsas Heinsas, mokymo programos prie Pirmosios pataisos centro direktorius. Jo straipsnis vadinosi „Tikėjimo laisvė“. Heinsas rašė: „Praėjusią savaitę Aukščiausiajame Teisme [liudytojai] pasiekė 48-tą pergalę. Tai įspūdingas skaičius laimėjimų, labai padėjusių pajusti pirmosios pataisos galią visiems amerikiečiams.“ Jis įspėjo: „Visada prisiminkite, kad jei valdžia gali suvaržyti vienos religijos laisvę, galės suvaržyti ir kitų arba net visų... Žinoma, žmonės turi teisę neklausyti, užtrenkti duris. Tačiau spręsti, kam leisti belstis į duris, valdžia neįgaliota. Tad dėkojame Aukščiausiajam Teismui.“

Heinsas padarė tokią išvadą: „Visi turime būti dėkingi Jehovos liudytojams. Įžeidinėjami, išvaromi iš miesto, net sumušami jie nepaliauja kovoti už savo bei mūsų religijos laisvę. Kada jie laimi, laimime mes.“

[Rėmelis/iliustracijos 10, 11 puslapiuose]

AUKŠČIAUSIOJO TEISMO SPRENDIMAS. KĄ APIE JĮ RAŠĖ SPAUDA

◼ „Teismas gina Jehovos liudytojus. Skelbti po namus leidimų nereikia

Jehovos liudytojai visuomet manė, kad jų tarnybą po namus remia Dievas. O dabar ją palaiko ir JAV Aukščiausiasis Teismas“ (2002 m. birželio 18 d. Chicago Sun-Times).

◼ „Žodžio laisvė laimi

Kai kitą kartą Jehovos liudytojai sutrukdys pietauti, galbūt norėsite jiems padėkoti. Šį netradicinį tikėjimą išpažįstantys žmonės, kurių [Jungtinėse Valstijose] vos milijonas, drąsiai laikydamiesi savo religinių principų, ko gero, padarė daugiau nei kuri kita organizacija, kad užtikrintų žodžio laisvę amerikiečiams...

Liudytojai seniai pramynė taką į Aukščiausiąjį Teismą. Per beveik 70 metų jie iškėlė daugiau kaip 20 bylų ir sėkmingai priešinosi daugumos tironijai“ (2002 m. birželio 18 d. USA TODAY).

◼ „Eiti po namus leidžia Konstitucija. Šis sprendimas — Jehovos liudytojų pergalė

JAV Aukščiausiasis Teismas pirmadienį nusprendė, kad Konstitucija politikams, religinėms grupėms, skautėms ir kitiems suteikia teisę savais tikslais eiti po namus be išankstinio vietinės valdžios leidimo“ (2002 m. birželio 18 d. San Francisco Chronicle).

◼ „Aukščiausiasis Teismas: jūs negalite priversti Jehovos liudytojų ir skaučių aplenkti jūsų duris

VAŠINGTONAS. Konstitucija gina misionierių, politikų bei kitų žmonių teisę belsti į duris be išankstinio vietinės valdžios leidimo — taip šiandien nusprendė Aukščiausiasis Teismas...

Balsų dauguma (aštuoni prieš vieną) Teismas nutarė, kad pirmosios pataisos garantuojama žodžio laisvė suteikia teisę eiti su žinia tiesiai prie durų“ (2002 m. birželio 18 d. Mineapolio Star Tribune).

[Iliustracija 9 puslapyje]

Teisėjas Stivensas

[Šaltinio nuoroda]

Stivensas: Collection, The Supreme Court Historical Society/Joseph Bailey