Miegas — prabanga ar būtinybė?
KAI KURIŲ ŽMONIŲ MANYMU, miegas — tiesiog laiko gaišatis. Diena iš dienos gyvendami pagal intensyvų nepabaigiamų reikalų ir susitikimų tvarkaraštį jie gula tik tuomet, kai pervargsta. Kiti, priešingai, jau daug naktų blaškosi iki paryčių, todėl pasirengę imtis bet ko, kad tik gerai išsimiegotų.
Kodėl vieniems taip sunku užmigti, o kiti trokšta, kad miegas nepriveiktų? Kuo turėtume laikyti miegą — prabanga ar būtinybe? Kad atsakytume į šiuos klausimus, reikia suprasti, kas vyksta organizme, kai miegame.
Kodėl užmiegame?
Kodėl žmogaus sąmonė prislopsta ir jis užmiega, tebėra mįslė. Tačiau tyrinėtojai nustatė, kad miegas yra sudėtingas, smegenų reguliuojamas procesas, pavaldus 24 valandų biologiniam laikrodžiui.
Su metais mūsų miegojimo įpročiai kinta. Naujagimiai išmiega maždaug 18 valandų per parą; jų miegas susideda iš daugybės neilgų tarpsnių. Kai kuriems suaugusiems žmonėms, specialistų nuomone, lyg ir pakanka vos trejeto valandų per parą, nors kitiems reikia dešimties.
Naujausi tyrimai rodo, jog biologinio laikrodžio svyravimais galima paaiškinti ir tai, kodėl kai kuriems paaugliams taip sunku rytais išsiristi iš lovos. Atrodo, per lytinį brendimą biologiniai ritmai pasikeičia taip, kad norisi vėliau gulti ir vėliau keltis. Toks miego atidėliojimas — įprastas reiškinys, dažniausiai praeinantis kartu su paauglyste.
Mūsų biologinį laikrodį reguliuoja įvairios cheminės medžiagos, ir daugelis jau atpažintos. Viena iš jų yra melatoninas — hormonas, kaip manoma, sukeliantis mieguistumą. Gaminasi jis smegenyse ir, kai kurių mokslininkų teigimu, prieš užmiegant sulėtina medžiagų apykaitą. Išsiskiriant šiam hormonui krinta kūno temperatūra, į smegenis patenka mažiau kraujo, o raumenys pamažu atsipalaiduoja ir suglemba. Kas vyksta organizme, kai žmogus nugrimzta į paslaptingą miego pasaulį?
‘Penėtojas’
Maždaug po dviejų valandų miego pradeda greitai judėti akys. Stebėdami šį reiškinį mokslininkai išskyrė dvi pagrindines miego fazes: aktyviojo (greitų akių judesių) ir lėtojo. Pastaroji pasidalija į keturias vis gilesnio įmygio stadijas. Per visą sveiką nakties miegą aktyviojo ir lėtojo miego fazės keičiasi kelis kartus.
Sapnuojama daugiausiai aktyviojo miego metu. Taip pat tada labiausiai atsipalaiduoja raumenys, todėl žmogus atsikelia pailsėjęs. Kai kurie mokslininkai mano, jog būtent toje fazėje ilgalaikė atmintis užfiksuoja naują informaciją.
Giliai įmigus (3-ioje ir 4-oje lėtojo miego stadijoje) kraujospūdis nukrenta iki žemiausios ribos, sulėtėja širdies ritmas; tai leidžia pailsėti kraujo apytakos sistemai ir saugo nuo širdies bei kraujagyslių ligų. Be to, būtent lėtojo miego metu pasigamina daugiausia augimo hormono; kai kurių paauglių organizme naktį — 50 kartų daugiau nei dieną.
Atrodo, ir apetitui miegas turi įtakos. Mokslininkai nustatė, kad jis, kaip rašė Šekspyras, tikrai „mūsų prigimtį gaivina ir peni ją gyvenimo puotoj“. Smegenys miego trūkumą suvokia kaip maisto stygių. Miegant organizmas išskiria leptiną — hormoną, kuris paprastai signalizuoja apie sotumą. Jeigu trūksta miego, leptino gaminasi mažiau, todėl norisi daugiau angliavandenių. Vadinasi, jų galbūt suvartosime daugiau, o nuo to gali augti svoris. (Skaitykite langą „Pogulis“ 6 puslapyje.)
Ypač svarbus sveikatai
Tai dar ne viskas. Miegant organizmas lengviau pašalina laisvuosius radikalus — molekules, sukeliančias, kaip manoma, ląstelių senėjimą ir net vėžį. Neseniai Čikagos universitete atliktas tyrimas, kurio metu vienuolikai sveikų vyrų šešias paras leista miegoti tik po keturias valandas. Po eksperimento jų kūno ląstelės buvo kaip 60-mečių, o insulino kiekis kraujyje prilygo sergančiųjų cukralige! Miego stoka netgi sutrikdo baltųjų kraujo kūnelių bei hormono kortizolio gamybą, dėl to greičiau susergama užkrečiamosiomis bei kraujo apytakos ligomis.
Be abejo, miegas labai svarbus tiek sveikatai, tiek blaiviai mąstysenai. Pirmojo miegą tyrinėjančio centro (Stenfordo universitetas, JAV) įsteigėjas, profesorius Viljamas Dementas, sakė, jog „miegas, regis, yra svarbiausias veiksnys, nuo kurio priklauso gyvenimo trukmė“. San Paulo (Brazilija) miego tyrimo centro darbuotoja Debora Sušeki aiškina: „Jei žmonės žinotų, kas vyksta jų organizme, kai stinga miego, pasvarstytų prieš padarydami išvadą, kad miegas — laiko gaišatis arba reikalingas vien tinginiams“. (Skaitykite langą viršuje.)
Ar jėgas grąžina bet koks miegas? Kodėl kai kurie žmonės miega ištisą naktį ir vis tiek jaučiasi nepailsėję? Kitame straipsnyje skaitykite, kaip atpažinti miego sutrikimus ir kaip gerai išsimiegoti.
[Rėmelis/iliustracija 6 puslapyje]
KAI TRŪKSTA MIEGO
TRUMPALAIKIAI PADARINIAI:
◼ Mieguistumas
◼ Staigi nuotaikų kaita
◼ Trumpalaikės atminties praradimas
◼ Nesugebėjimas būti kūrybiškam, planuoti bei dirbti
◼ Negalėjimas susikaupti
ILGALAIKIAI PADARINIAI:
◼ Nutukimas
◼ Per ankstyvas senėjimas
◼ Nuovargis
◼ Padidėjusi ligų rizika: užkrečiamųjų, cukraligės, širdies bei kraujagyslių ir skrandžio bei žarnyno
◼ Lėtinis atminties praradimas
[Rėmelis 6 puslapyje]
POGULIS
Ar po pietų yra kada apėmęs nenugalimas snaudulys? Tai nebūtinai rodo, jog trūksta miego. Šiuo paros metu būti mieguistam normalu, nes kiek nukrenta kūno temperatūra. Mokslininkai neseniai atrado, kad smegenyse gaminasi baltymas, vadinamas hipokretinu, arba oreksinu; būtent jis palaiko žvalumą. Koks ryšys tarp hipokretino ir valgymo?
Valgant organizme susidaro leptino — medžiagos, kuri informuoja apie sotumą ir slopina hipokretino gamybą. Kitaip tariant, kuo smegenyse daugiau leptino, tuo mažiau hipokretino, taigi labiau ima miegas. Galbūt kaip tik dėl tos priežasties kai kuriose šalyse yra įprasta siesta — pertrauka darbo metu, kai papietavus galima prisnūsti.
[Schema 5 puslapyje]
(Prašom žiūrėti patį leidinį)
MIEGO STADIJOS
Supaprastinta diagrama
Miego stadijos
Budrumo būsena
AKTYVUSIS MIEGAS
NEGILUS MIEGAS
Lėtasis miegas 1
2
3
Gilus miegas 4
1 2 3 4 5 6 7 8
Miego valandos
[Iliustracija 4, 5 puslapiuose]
Kad būtume sveiki ir galėtume blaiviai mąstyti, turime pakankamai išsimiegoti
[Iliustracija 5 puslapyje]
Daugiausia augimo hormono gaminasi miegant