Ji pasiekė daugiau negu tikėjosi

„ŽINOJAU, kad mano istorijos mokytojas Jehovos liudytojų nemėgsta, nors nesupratau kodėl“, — sako 17-metė Rebeka iš Vokietijos. Tad kai jis klasėje pasiūlė kam nors savanoriškai parengti kalbą, Rebeka dvejojo. Vis dėlto sukaupė drąsą ir paprašė leidimo pakalbėti apie Jehovos liudytojų persekiojimą II pasaulinio karo metais, valdant naciams. Pasiūlymas mokytojui patiko.

Bendraklasiai su malonumu klausėsi Rebekos ir paėmė 44 žurnalus bei brošiūras ta tema. Paskui Rebeka mokytojui pateikė visą išnagrinėtą medžiagą, davė ir kelias knygas bei vaizdajuostes, kurias parašė arba išleido ne liudytojai. Vienoje vaizdajuostėje buvo pasakojama apie Jehovos liudytojų persekiojimą Rytų Vokietijoje šaltojo karo metais. Mokytoją ypač sudomino būtent šis, jam nežinomas, dalykas.

Tada Rebekai paaiškėjo, kodėl mokytojas nemėgo Jehovos liudytojų. Jis papasakojo, kad su vienu liudytoju kartu lankė mokyklą. Tas jaunuolis nenoriai kalbėdavo tiek apie savo tikėjimą, tiek apie gyvenseną. Todėl mokytojas priėjo prie išvados, kad liudytojai kažkokie keisti, ir nusprendė su jais neturėti nieko bendra. Tačiau Rebekos pasakyta kalba pakeitė jo požiūrį. „Dabar mano santykiai su mokytoju daug geresni, — sako Rebeka. — Be to, supratau, kad mes, jaunuoliai, privalome atviriau aiškinti apie savo tikėjimą.“

Tačiau tai dar ne viskas. Apie puikią Rebekos kalbą mokytojas papasakojo kolegoms. Po kelių dienų etikos mokytojas paprašė Rebekos pakartoti ją, tačiau nebe prieš klasę, o labai ypatinga proga — kasmetiniame mokyklos minėjime. Jis buvo skirtas Osvencimo koncentracijos stovyklos kalinių išlaisvinimui II pasaulinio karo pabaigoje. Susirinko apie 360 moksleivių ir gal dešimt pedagogų. Kalbai pasibaigus visiems buvo išdalinta 50 brošiūrų; mokykla platinimui paprašė dar 150 egzempliorių.

Rebeka pasiekė kur kas daugiau nei tikėjosi. Ji išsamiai paliudijo apie savo tikėjimą ne tik klasei, bet ir visai mokyklai. O jos mokytojas pakeitė savo ankstesnį požiūrį į liudytojus.

[Iliustracija 14 puslapyje]

Hainrichas Fundis, kuriam naciai nukirto galvą. Mirties bausmė buvo įvykdyta ir šimtams kitų liudytojų

[Iliustracija 14 puslapyje]

Daugeliui Jehovos liudytojų buvo pažadėta laisvė, jei pasirašys šį dokumentą, kuriuo išsižadėtų tikėjimo

[Šaltinio nuoroda]

Courtesy of United States Holocaust Memorial Museum

[Iliustracija 15 puslapyje]

Iš kai kurių tėvų buvo atimti vaikai; vienas jų — Bertoldas Mevesas

[Iliustracija 15 puslapyje]

Šioje vaizdajuostėje pasakojama apie Jehovos liudytojų drąsą nacistinėje Vokietijoje

[Iliustracija 15 puslapyje]

Ant Jehovos liudytojų kalinių uniformų buvo prisiūti skiriamieji ženklai — violetiniai trikampiai