Jaunimas klausia:

Ką daryti, kad aš toks nevykėlis?

„Mokykloje ką tik gavau pažangumo lapą — ir vėl iš tų pačių keturių dalykų išvestas nepatenkinamas pažymys! Stengiausi, bet vėl nepasisekė“ (penkiolikmetė Loren).

„Kai kas nors nepavyksta, iškart norisi nuleisti rankas. Ir nelengva su tokiais jausmais kovoti“ (devyniolikmetė Džesika).

NESĖKMĖ. Gal tau nemalonus vien jau tas žodis. Bet nepasiseka kai kada visiems. Iš kontrolinio gavai prastą pažymį; prieš ką nors apsigėdijai ar nepateisinai artimo žmogaus lūkesčių; nedorovingai pasielgei. Tada taip nemiela — nežinai, kur dėtis.

Aišku, visi klysta. „Visi yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės“, — sakoma Biblijoje. (Romiečiams 3:23) Tačiau kartais ypač nelengva suklupus atsikelti. Jaunuolis, vardu Džeisonas, prisipažįsta: „Sau esu negailestingas. Jei padarau ką ne taip, žmonės iš manęs pasijuokia ir greit užmiršta. O aš ne. Vis galvoju apie savo klaidą.“

Pamąstyti, kur suklydai, verta. Lengviau tada ir pasitaisyti. Bet jeigu be paliovos sau priekaištauji, iš to nebus jokios naudos, — tik dar blogiau. Patarlių 12:25 (Jr) sakoma: „Susirūpinimas vyro širdyje jį prispaudžia.“

Štai kaip pavyzdį iš Biblijos paimkime Epafroditą. Jis buvo siųstas į Romą patarnauti apaštalui Pauliui. Tačiau susirgo ir pavestos užduoties atlikti negalėjo. Pats Paulius turėjo juo rūpintis! Galiausiai apaštalas parsiuntė Epafroditą namo ir tenykščiam susirinkimui pranešė, kad šis ištikimas krikščionis sielojasi. Kodėl? Nes „išgirdote apie jo ligą“, — rašė Paulius. (Filipiečiams 2:25, 26) Supratęs, kad apie jo ligą ir nesėkmingą misiją jau žino kiti, Epafroditas turbūt pasijuto tikras nevykėlis. Užtat buvo toks susikrimtęs.

Ar galima šitokios graužaties išvengti?

Žinok savo galimybes

Kad netektų labai nusivilti, siek realių tikslų. „Pas kukliuosius ateina išmintis“, — sakoma Biblijoje. (Patarlių 11:2; 16:18) O kuklus žmogus žino savo galimybių ribas. Tiesa, kai kada neprošal save išbandyti, kartu ir išmokti ką nors nauja. Tačiau nepervertink jėgų. Galbūt nesi apsigimęs matematikas ar grakštus, mitrus sportininkas. Štai vienas vaikinas, Maiklas, pripažįsta: „Sportas man nelabai sekasi. Žaidžiu, bet vengiu tokių situacijų, kur pasirodyčiau nevykėlis.“ Ir dar priduria: „Reikia užsibrėžti įmanomus tikslus.“

Šito galima pasimokyti iš keturiolikmetės Ivonos. Ji turi įskilą stuburą, serga cerebriniu paralyžiumi. „Negaliu vaikščioti, šokti ar bėgioti kaip kiti, — sako ji. — Liūdna, kad aš tokia bejėgė. Dauguma to nesupranta. Bet savo jausmus sutramdau.“ Ką Ivona pataria? „Atkakliai stenkis. Jeigu ir nesiseka, nepasiduok. Daryk, ką gali.“

Bet nesikankink — nesilygiuok į kitus. Penkiolikmetis Endru sako: „Vengiu lygintis su kitais, nes visų gabumai ir jėgos skiriasi.“ Endru žodžiai primena, kas Biblijoje, Galatams 6:4, parašyta: „Tegul kiekvienas ištiria savo darbą, ir tuomet galės didžiuotis pats sau, nesilygindamas su kitu.“

Kai iš tavęs daug tikisi

O gal į tave daug vilčių deda tėvai, mokytojai, kiti žmonės? Bet matai, kad ir kiek stengtumeis, vis tiek jiems neįtiksi. Negana to, dar papriekaištauja, jog nepateisinai lūkesčių. Tokios pastabos galbūt erzina, gniuždo. (Jobo 19:2) Vis dėlto jei tėvai ar kas kitas tave skaudina, tai greičiausiai netyčia. Anot Džesikos, „tikriausiai jie neįsijaučia į tavo padėtį ir čia tėra nesusipratimas“.

Bet gali būti ir kitaip. Gal jie įžvalgesni už tave ir mato, kad visų savo gabumų neišnaudoji, pats save menkini. Užuot ignoravęs, ką jie sako, būk išmintingas — ‘klausyk pamokymo!’ (Patarlių 8:33) Maiklas kalba: „Tai tik į naudą. Jie nori, kad pasitemptum. Tegul tai būna iššūkis.“

O jeigu matai, kad tėvai ir kiti reikalauja, kas tau tikrai virš jėgų, ir kad būsi pasmerktas nesėkmei? Tada pagarbiai, bet atvirai su jais pakalbėk, pasisakyk, kaip jautiesi. Gal pavyks sutarti dėl realesnių tikslų.

Kai „nevykėlis“ pasirodai dvasiniuose reikaluose

Jehovos liudytojų jaunimas turi pareigų ir Dievo tarnyboje. (2 Timotiejui 4:5) Jeigu esi jaunas krikščionis, kartais irgi gali atrodyti, jog nieko nesugebi. Pavyzdžiui, gal manai, kad nemoki gerai pasisakyti per sueigas ar paaiškinti kitiems Šventojo Rašto tiesų. Antai Džesika pradėjo Biblijos studijas su viena paaugle, ir ta kurį laiką darė neblogą pažangą. Bet paskui netikėtai apsigalvojo ir Dievui tarnauti nebenorėjo. „Jaučiausi niekam tikusi“, — prisimena ji.

Kaip Džesika po tokio nusivylimo atsigavo? Visų pirma turėjo įsisąmoninti, kad studijuotoja atstūmė ne ją, o Dievą. Paskui apmąstė apaštalo Petro pavyzdį. Šis dievobaimingas žmogus, kaip rašoma Biblijoje, irgi turėjo ne vieną ydą. Džesika dabar sako: „Iš Biblijos žinau, kad Petras savo silpnybes įveikė ir Jehovai labai pasitarnavo darbuodamasis dėl jo Karalystės.“ (Luko 22:31-34, 60-62) O jei matai, kad reikia tapti geresniu mokytoju, kodėl gi nepasistengus? (1 Timotiejui 4:13) Brandūs susirinkimo nariai mielai pasidalins savo patirtimi.

Bet gal tau ypač nelengva eiti į tarnybą po namus? Džeisonas sako: „Kaskart, kai man prieš nosį užtrenkia duris, pasijaučiu toks nevykęs.“ Kaip jis su savo jausmais kovoja? „Turiu vis priminti sau, kad čia ne mano kaltė.“ Taip, jis sėkmingai daro, ką Dievas prisakęs, — skelbia gerąją naujieną! Jei žmonės neklauso, be abejo, apmaudu. Tačiau juk yra ir tokių, kurie Biblijos žinią noriai priima. „Radęs imlų klausytoją pamatau, jog tikrai vertėjo stengtis“, — sako Džeisonas.

Didelės klaidos

O kaip tada, jei padarei didelę klaidą ar net sunkiai nusidėjai? Šitaip nutiko devyniolikmetei Anai.a „Apvyliau susirinkimą, šeimą ir ypač Jehovą Dievą“, — pripažįsta mergina. Kad atsigautum, turi atgailauti ir kreiptis pagalbos į susirinkimo vyresniuosius. (Jokūbo 5:14-16) Ana pasakoja, kaip ją pakėlė vieno vyresniojo žodžiai: „Jis sakė, kad sunkiai nusidėjusiam Dovydui Jehova noriai atleido, ir Dovydas atsigavo. Tai man padėjo.“ (2 Samuelio 12:9, 13; Psalmyno 32:5) Ir pats kiek tik pajėgdamas stenkis dvasiškai sutvirtėti. „Vis iš naujo skaitau psalmes, — sako Ana, — ir į sąsiuvinį išsirašau įkvepiančias eilutes.“ Net ir labai nupuolęs, per laiką gali atsikelti. Patarlių 24:16 rašoma: „Nors teisusis septynis kartus parpuola, jis vėl atsikelia.“

Kaip peržengti per savo klaidas

Aišku, net ir nedidelę klaidą padaręs jautiesi nesmagiai. Kas padėtų atgauti ūpą? Visų pirma, savo nesėkmes vertink realistiškai. Maiklas pataria: „Užuot save laikęs nevykėliu, apgalvok, kas nepavyko ir kodėl. Tada gal kitą kartą labiau pasiseks.“

Ir nesutelk viso dėmesio į savo jausmus. Yra „laikas juoktis“ — taip pat iš savęs! (Mokytojo 3:4) Jei prislėgė nesėkmės, užsiimk tuo, kas gerai sekasi, pavyzdžiui, savo hobiu ar sportu. Daugiau savigarbos įgausi ir ‘turtėdamas gerais darbais’, tarkim, dalydamasis savo viltimi. (1 Timotiejui 6:18, Brb)

Galiausiai turėk omenyje, kad „Viešpats yra gailestingas ir mylintis... Ne visą laiką jis barsis nei bus supykęs per amžius“. (Psalmyno 103:8, 9) Džesika sako: „Kuo artimesnis man tampa Jehova Dievas, tuo labiau visuose reikaluose pasikliauju jo parama ir pagalba.“ Išties, kaip gera žinoti, kad nors ir suklysti, dangiškajam Tėvui esi brangus!

[Išnaša]

[Iliustracija 20 puslapyje]

Jeigu jauti, kad iš tavęs reikalauja, kas virš jėgų, mandagiai pasikalbėk apie tai

[Iliustracija 21 puslapyje]

Užsiimk tuo, kas gerai sekasi, — tada pernelyg nebesigrauši dėl klaidų