Tikrosios laimės receptas
KAD pavyktų iškepti gardų pyragą, reikia ne tik gero recepto, bet ir prityrusios šeimininkės. Tą patį galima pasakyti ir apie laimę. Ji priklauso ne nuo kokios nors vienos sąlygos, o nuo aplinkybių visumos: darbo, pomėgių, bendravimo su šeima bei draugais, dvasinės veiklos. Taip pat ir nuo daug subtilesnių dalykų: pažiūrų, troškimų, gyvenimo tikslų.
Puiku, kad tikrosios laimės recepto nereikia kurti patiems. Kodėl? Mūsų Kūrėjas davė nuostabią instrukcijų knygą, Bibliją. Dabar ji visa arba atskiros dalys išverstos į 2377 kalbas bei tarmes — tuo jai neprilygsta joks kitas leidinys pasaulyje.
Toks įspūdingas skaičius rodo, jog Dievas rūpinasi kiekvieno žmogaus laime ir dvasine gerove (Apaštalų darbų 10:34, 35; 17:26, 27). „Aš [...] mokau tave, kas tau naudinga“, — sako jis. Jei klausome Dievo įsakymų, jis žada, kad mūsų ramybė bus „kaip upė“ (Izaijo 48:17, 18).
Tas pažadas mums primena Jėzaus žodžius, pacituotus ankstesniame straipsnyje: „Laimingi, kurie suvokia savo dvasinius poreikius“ (Mato 5:3, NW). Dvasingumas, apie kurį čia kalbama, — ne tariamas pamaldumas. Jis daro įtaką visai žmogaus gyvensenai. Tą rodo mūsų troškimas klausyti Dievo ir būti jo mokomiems, nes suvokiame, kad jis pažįsta mus geriau nei mes patys save. „Kad Biblija duota Dievo, labiausiai mane įtikina tai, kad taikant jos mokymus lydi sėkmė“, — sako Erolis, šią knygą studijuojantis daugiau kaip 50 metų. Apžvelkime, pavyzdžiui, keletą puikių Biblijos patarimų dėl turtų siekimo bei malonumų vaikymosi.
Išmintingas požiūris į pinigus
„Jei kas ir turi apsčiai, — sakė Jėzus, — jo gyvybė nepriklauso nuo turto“ (Luko 12:15). Taip, žmogaus tikrajai vertei, ypač Dievo akyse, banko sąskaitos dydis neturi jokios reikšmės. Iš tikrųjų siekiant turtų dažniausiai rūpesčių tik padaugėja. Jie užgožia gyvenimo džiaugsmą ir pasiglemžia laiką, reikalingą daug svarbesniems dalykams (Morkaus 10:25; 1 Timotiejui 6:10).
Pasak psichologijos profesoriaus Ričardo Rajeno iš Jungtinių Valstijų, kuo labiau žmonės stengiasi rasti pasitenkinimą materialiuose dalykuose, tuo mažiau jo čia randa. Vienas iš Biblijos rašytojų, Saliamonas, tai apibūdino tokiais žodžiais: „Pinigus mėgstantis niekada nepasisotina pinigais, nė turtus mėgstantis — pelnu“ (Mokytojo 5:10). Meilę turtams galima palyginti su niežėjimu įkandus uodui: kuo daugiau kasomės, tuo labiau niežti, kol galiausiai nusikasome iki atviros žaizdos.
Biblija ragina mus uoliai triūsti ir džiaugtis savo darbo vaisiais (Mokytojo 3:12, 13). Taip ugdomės savigarbą — kitą labai svarbų bruožą, kuris padeda būti laimingiems. Be to, galime mėgautis deramais gyvenimo malonumais. Tačiau džiaugtis gerais dalykais, įgyjamais už pinigus, ir siekti turtų visomis išgalėmis — nėra tas pats.
Pramogos nėra svarbiausia
Dvasinis požiūris į gyvenimą padeda gauti daugiausiai naudos iš poilsio, pramogų bei kitų dalykų. Jėzus irgi mėgo maloniomis progomis pasivaišinti kartu su kitais (Luko 5:29; Jono 2:1-10). Bet tai jam nebuvo svarbiausias džiaugsmo šaltinis. Didžiausią pasitenkinimą Jėzui teikė dvasiniai siekiai, tarp jų ir uolios pastangos padėti kitiems sužinoti apie Dievą bei jo tikslus žmonijos labui (Jono 4:34).
Saliamonas išbandė įvairius malonumus, kad įsitikintų, ar jie padaro žmogų laimingą. „Leisiu sau mėgautis malonumais“, — sakė jis. Šis turtingas karalius į juos tiesiog pasinėrė. Tačiau kaip jautėsi paskui? „Tai yra tuštybė“, — rašė jis (Mokytojo 2:1; Brb).
Tuštumą — štai ką paprastai jaučia malonumų ieškotojai. Iš tikrųjų, palyginę tai su prasmingu darbu, dvasine veikla ir bendravimu šeimoje, tyrinėtojai pamatė, kad malonumų vaikymasis apklaustiesiems suteikė mažiausiai laimės.
Būk dosnus ir dėkingas
Laimingi žmonės nesielgia egoistiškai. Jie stengiasi būti dosnūs ir domėtis kitais. „Palaimingiau duoti negu imti“, — sakė Jėzus (Apaštalų darbų 20:35). Duoti kitiems galime ne tik ką nors materialaus, bet ir aukoti jiems savo laiką bei jėgas. O tai, ypač šeimoje, galbūt vertinama net labiau. Sutuoktiniams reikia kuo daugiau būti drauge, kad išlaikytų tvirtą ir laimingą santuoką, tėvai turi skirti pakankamai laiko vaikams: kalbėti su jais, mylėti juos ir mokyti. Jeigu šeimos nariai stengiasi vieni dėl kitų, namai tampa vieta, kur visi laimingi.
Antra vertus, kada kiti jums duoda — skiria savo laiką ir jėgas arba padeda kaip kitaip, — ar ‘būnate dėkingi’? (Kolosiečiams 3:15) Jeigu laikomės principo, nusakyto šiais dviem žodžiais, labai pageriname savo santykius su aplinkiniais žmonėmis ir esame džiaugsmingesni. Argi nesijaučiate laimingas, kada kas nors parodo jums nuoširdų dėkingumą?
Be to, rodydami dėkingumą geriau suprasime, kiek daug gėrio patiriame. Atlikdama mokslinį tyrimą, viena Kalifornijos universiteto Riversaide (JAV) psichologė paprašė jo dalyvių rašyti „dėkingumo dienoraštį“ — fiksuoti tai, už ką jautė dėkingumą. Nenuostabu, kad per šešetą savaičių tie žmonės pasijuto kur kas laimingesni.
Ko galima iš to pasimokyti? Kad ir kokios būtų aplinkybės, įpraskite vertinti, ką turite. Biblija irgi skatina taip elgtis: „Visuomet džiaukitės. Visokiomis aplinkybėmis dėkokite“ (1 Tesalonikiečiams 5:16, 18). Suprantama, kad to išmoktume, turime stengtis nepamiršti, ką gero patiriame. Kodėl gi neužsibrėžus tokio tikslo?
Laimės nepasieksi be meilės ir vilties
Teisingai sakoma, kad meilės reikia nuo pat lopšio iki karsto. Be jos žmogus nyksta. Bet vis dėlto kas yra meilė? Nors dabar šitas žodis daug kam skamba banaliai, Biblijoje randame gražų juo pavadinto jausmo apibūdinimą: „Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria“ (1 Korintiečiams 13:4-8).
Kokia tad nesavanaudiška tikroji meilė! Ji „neieško sau naudos“, todėl kitų laimė jai svarbiau už savo interesus. Deja, tokios meilės pasaulyje vis mažiau. Įsimintinoje pranašystėje apie šios santvarkos pabaigą Jėzus ir sakė, jog „daugelio meilė atšals“ (Mato 24:3, 12; 2 Timotiejui 3:1-5).
Tačiau šitokia padėtis nesitęs amžinai, nes tai žeidžia Kūrėją — patį meilės įsikūnijimą! (1 Jono 4:8) Netrukus Dievas pašalins visus, kurie pilni neapykantos ar godulystės. Jis išsaugos tik tuos, kas stengiasi ugdytis nesavanaudišką meilę. Todėl žemėje įsiviešpataus taika ir laimė. Tikrai išsipildys Biblijos pažadas: „Dar trumpa valandėlė, ir nebeliks nedorėlio; kai žvalgysies, kur jis buvo, jo nebebus. Bet romieji paveldės žemę ir gėrėsis taikos apstumu“ (Psalmyno 37:10, 11, Brb).
Įsivaizduokite — kiekviena diena bus kupina džiaugsmo! Tad argi turėtume stebėtis, kad Biblijoje sakoma: „Džiaukitės viltimi“? (Romiečiams 12:12) Gal norėtumėte sužinoti daugiau apie tą nuostabią viltį, Dievo teikiamą tiems, kurie jam paklūsta? Tuomet skaitykite tolesnį straipsnį.
[Anotacija 7 puslapyje]
„Palaimingiau duoti negu imti“ (Apaštalų darbų 20:35).
[Rėmelis/iliustracija 5 puslapyje]
Ar jie tikrai tapo laimingi?
Galbūt esame girdėję pasakojant apie žmones, kurie augo vargingai, bet įveikė visus sunkumus ir įgijo daug turto. „Kartais tokiais pasakojimais mėginama įrodyti, jog, nepaisant sunkios vaikystės, padarę visa, kas atrodė net neįmanoma, jie tapo laimingi, — rašoma viename laikraščio San Francisco Chronicle straipsnyje apie laimę. — Remiantis tyrimais, tokia interpretacija abejotina, nes tie žmonės gal ir netapo laimingi. Jie tik praturtėjo.“
[Rėmelis/iliustracija 6 puslapyje]
Laimingi žmonės sveikesni
Gera nuotaika — puikus vaistas. „Laimės pojūtis arba jam artima būsena, pavyzdžiui, viltingumas, optimizmas, pasitenkinimas, atrodo, sumažina tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių, plaučių bei viršutinių kvėpavimo takų ligomis, sloga, cukralige, hipertonija, o susirgus sušvelnina tų ligų simptomus“, — rašoma žurnale Time. Be to, viena Olandijoje atlikta pagyvenusių pacientų sveikatos analizė parodė, jog per devynerius metus džiaugsmingiems ir optimistiškiems žmonėms mirties rizika sumažėjo perpus. Tai tikrai stebina!
Kokiu būdu psichinė būsena vienaip ar kitaip veikia organizmą, nėra aišku. Tačiau tyrimas atskleidė, jog optimistų organizme yra mažiau streso hormono kortizolio, kuris, kaip žinoma, silpnina imuninę sistemą.
[Iliustracija 4, 5 puslapiuose]
Kaip pagal gerą receptą galima iškepti gardų pyragą, taip laikantis Dievo vadovavimo — būti laimingam