2 skyrius

Kodėl tėvai manęs nesupranta?

ŽINOMA, žmonės nori, kad juos suprastų. Tad jeigu tavo tėvai nepritaria tam, kas tau patinka ar atrodo svarbu, arba jeigu jie nesidomi tuo, tu gali jausti didelį nusivylimą.

Šešiolikmečiui Robertui atrodo, kad jo tėvas nesupranta jo mėgstamos muzikos polinkių. „Jis tik šaukia: ‛Išjunk tą muziką!’ — pasakė Robertas. — Tad aš nustoju klausytis ir muzikos, ir jo.“ Daug jaunuolių taip užsidaro savo jausmų pasaulyje, kai jiems atrodo, kad tėvai nepakankamai supratingi. Dvidešimt šeši procentai jaunuolių, apklaustų vieno plataus jaunimo tyrimo metu, pripažino: „Aš stengiuosi daugiausia laiko praleisti ne namuose.“

Todėl daugelyje šeimų tarp jaunuolių ir jų tėvų žioji didžiulė praraja. Kodėl ji atsiveria?

„Jėga“ ir „žili plaukai“

Patarlių 20:29 (Brb red.) sakoma: „Jaunuolių garbė — jėga.“ Tačiau dėl šios galios, arba „jėgos“, gali kilti visokių nesutarimų tarp tavęs ir tavo tėvų. Patarlėje toliau sakoma: „O senuosius puošia žili plaukai.“ Tavo tėvai galbūt nėra iš tiesų ‛žilaplaukiai’, bet jie yra vyresni ir linkę žiūrėti į gyvenimą kitaip. Jie supranta, kad ne viskas gyvenime baigiasi laimingai. Galbūt dėl karčios savo patirties jie nebėra tokie idealistai, kokie buvo jaunystėje. Turėdami šią patirtimi įgytą išmintį, taip sakant, „žilus plaukus“, jie galbūt tiesiog nepritaria tavo entuziazmui dėl tam tikrų dalykų.

Jaunuolis Džimas sako: „Mano tėvai (augę ekonomikos krizės laikotarpiu) mano, jog pinigus reikia taupyti, kad už juos būtų galima nusipirkti svarbių daiktų. Bet aš gyvenu šiandien. . . . Aš noriu daug keliauti.“ Taip, tarp žmogaus jaunatviškos „jėgos“ ir jo tėvų „žilų plaukų“ gali būti didžiulis skirtumas. Todėl daug šeimų labai nesutaria dėl tokių dalykų kaip rūbai bei išvaizda, elgesys su priešingos lyties asmenimis, narkotikų ir alkoholio vartojimas, laikas, kada pareiti namo, draugai bei namų ruošos darbai. Per prarają tarp kartų galima nutiesti „tiltą“. Tačiau jei nori, kad tėvai suprastų tave, tu pirma turi pasistengti suprasti juos.

Tėvai irgi žmonės

„Kai buvau mažesnis, iš tiesų maniau, kad mama ‛tobula’ ir neturi tokių silpnybių bei jausmų kaip aš“, — sako Džonas. Vėliau jo tėvai išsiskyrė ir mamai teko vienai rūpintis septyniais vaikais. Džono sesuo Eipril pasakoja: „Aš prisimenu, kaip ji verkdavo nusivylusi, kad nespėja visko padaryti. Supratau, kad mūsų požiūris buvo neteisingas. Ji negali visuomet visko padaryti laiku ir deramai. Mes supratome, kad ji irgi turi jausmus ir yra žmogus.“

Pripažinus, kad tėvai yra tik žmonės su tokiais pat jausmais kaip ir tu, bus daug lengviau juos suprasti. Pavyzdžiui, jie galbūt labai abejoja, ar sugebės tave deramai išauklėti. O gal žinodami, kiek daug moralinių pavojų bei gundymų tau tenka patirti, jie yra linkę kartais pernelyg jautriai į viską reaguoti. Galbūt jie kovoja ir su fiziniais, finansiniais arba emociniais sunkumais. Pavyzdžiui, tėvas galbūt nekenčia savo darbo, tačiau niekada nesiskundžia. Tad kai jo vaikas pasako ‛negalįs pakęsti mokyklos’, nenuostabu, kad jis ne užjaučia, o atšauna: „Čia dabar? Jums, vaikams, lengva!“

‛Asmeniškai domėkis’

Tad kaip tu gali sužinoti savo tėvų jausmus? ‛Stengdamasis asmeniškai domėtis ne tik savo reikalais, bet ir kitų’ (Filipiečiams 2:4, NW). Paklausinėk mamos, kokia ji buvo paauglystėje. Ką ji jautė, ko siekė? „Tikėtina, — sakoma žurnale ’Teen, — kad pajutusi, jog tu domiesi ir supranti kai kurių jos jausmų priežastis, ji pasistengs geriau suprasti tavuosius.“ Be abejo, tą patį galima pasakyti ir apie tavo tėvą.

Jeigu kyla nesutarimas, neskubėk kaltinti savo tėvų nejautrumu. Pasvarstyk: ‛Gal mano tėvas ar mama jautėsi nekaip arba buvo dėl ko nors susikrimtę? Galbūt jį arba ją įskaudino mano neapgalvotas poelgis ar žodis? O gal jie tiesiog neteisingai mane supranta?’ (Patarlių 12:18, Brb red.) Tokia atjauta — gera pradžia sprendžiant nesutarimus su tėvais. Tuomet tu gali skatinti juos suprasti tave! Tačiau daugelis jaunuolių tai labai apsunkina. Kaip?

Veidmainiškas gyvenimas

Septyniolikmetė Viki kaip tik ir gyveno tokį gyvenimą — prieš savo tėvų valią slapta susitikinėjo su vaikinu. Ji buvo įsitikinusi, kad tėvai tiesiog negalės suprasti, ką ji jaučia savo draugui. Suprantama, praraja tarp jos ir tėvų vis didėjo. „Mes jausdavomės nejaukiai vienas prieš kitą, — sako Viki. — Aš nenorėdavau eiti namo.“ Ji nusprendė ištekėti — kad tik pabėgtų iš namų!

Daug jaunuolių irgi panašiai veidmainiauja darydami tai, ko tėvai nežino ir ką draudžia, o paskui skundžiasi, kad tėvai ‛jų nesupranta’! Laimei, Viki padėjo vyresnė krikščionė, kuri jai pasakė: „Viki, tik pagalvok apie savo tėvus. . . Jie tave užaugino. Jeigu negali sugyventi su jais, kaip sutarsi su savo bendraamžiu, kuris nėra paaukojęs tau 17 metų savo meilės?“

Viki sąžiningai ištyrė save. Netrukus ji suprato, kad tėvai buvo teisūs, o jos širdis klydo. Ji liovėsi bendrauti su savo draugu ir ėmėsi užpildyti spragą tarp savęs ir tėvų. Jeigu tu irgi slepi nuo tėvų ką nors svarbaus savo gyvenime, argi ne laikas būti sąžiningam jiems? (Žiūrėk intarpą „Kaip aš galiu pasakyti savo tėvams?“)

Skirk laiko pasikalbėti

‛Dar niekada nebuvau taip puikiai praleidęs laiko su tėčiu!’ — apie savo kelionę su tėvu pasakė Džonas. „Nė karto anksčiau mudu nebuvome vieni šešias valandas. Šešias valandas — pirmyn, šešias — atgal. Be automobilio radijo imtuvo. Mes iš tiesų kalbėjomės. Tartum būtume atradę vienas kitą. Jis daug įdomesnis, negu maniau. Taip mes susidraugavome.“ Kodėl ir tau nepabandžius vis naudingai pasikalbėti su savo mama ar tėvu?

Naudinga susidraugauti ir su kitais suaugusiaisiais. Viki prisimena: „Aš visiškai nebendravau su vyresniais žmonėmis. Tačiau nusprendžiau būti su tėvais, kai šie bendrauja su kitais suaugusiaisiais. Ilgainiui aš susidraugavau su savo tėvų amžiaus žmonėmis ir taip įgijau brandesnį požiūrį. Buvo lengviau bendrauti su savo tėvais. Atmosfera namuose labai pagerėjo.“

Draugystė su žmonėmis, per daugelį metų sukaupusiais išminties, taip pat apsaugos tave nuo siauro, sustabarėjusio požiūrio į gyvenimą, kurį galėtum įgyti bendraudamas vien su savo amžiaus jaunuoliais (Patarlių 13:20).

Išreikšk savo jausmus

„Kalbu tiesiog iš širdies ir, ką žinau, nuoširdžiai sakau savo lūpomis“, — tarė jaunuolis Elihuvas (Jobo 33:3, Viljamo Beko The Holy Bible in the Language of Today). Ar taip tu kalbiesi su savo tėvais, kai jūs nesutariate dėl tokių dalykų kaip drabužiai, laikas, kada pareiti namo, arba muzika?

Jaunuolis Gregoris manė, kad jo mama yra visiškai nesupratinga. Kai tarp jo ir mamos įsiliepsnodavo ginčas, jis stengdavosi kuo ilgiau negrįžti namo. Tačiau vėliau jis pasielgė pagal kelių krikščionių vyresniųjų patarimą. Jis sako: „Aš pradėjau sakyti mamai, ką jaučiu. Sakiau jai, kodėl noriu daryti taip ar kitaip, nemanydamas, kad ji tai žino. Dažnai išliedavau savo širdį ir paaiškindavau, kad nenoriu padaryti nieko blogo ir kad man labai nemalonu, kai ji elgiasi su manimi kaip su mažu vaiku. Tuomet ji pradėjo suprasti ir pamažu viskas labai pagerėjo.“

Tu taip pat gali įsitikinti, kad kalbant „tiesiog iš širdies“ lengviau pašalinti visus nesusipratimus.

Nesutarimų sprendimas

Tačiau tai nereiškia, kad tavo tėvai iš karto į viską ims žiūrėti tavo akimis. Todėl tu turi valdyti savo jausmus. „Kvailys išlieja visą savo dvasią [impulsus], o išmintingas išlieka ramus iki galo“ (Patarlių 29:11, NW). Ramiai apsvarstyk, kuo geras tavo požiūris. Kalbėk iš esmės, užuot teigęs, kad „visi taip daro!“

Kartais tėvai pasakys „ne“. Tai nereiškia, kad jie tavęs nesupranta. Galbūt jie tiesiog nori užbėgti nelaimei už akių. „Mama man griežta, — prisipažino viena 16-metė mergina. — Mane erzina, kai ji sako, kad negaliu ko nors daryti arba [kad turiu] sugrįžti į namus nustatytu laiku. Tačiau giliai širdyje ji tikrai rūpinasi, . . . ji saugo mane.“

Tarpusavio supratimas suteikia šeimai neapsakomą saugumo ir šilumos jausmą. Dėl to šeima tampa prieglauda sielvarto metu. Tik kiekvienam šeimos nariui reikia labai stengtis.

Aptarimo klausimai:

◻ Kodėl jaunuoliai ir tėvai dažnai nesutaria?

◻ Kaip gali pasikeisti tavo požiūris į tėvus, jeigu juos geriau suprasi?

◻ Kaip tu gali geriau suprasti savo tėvus?

◻ Kodėl veidmainiškas gyvenimas padidina prarają tarp tavęs ir tavo tėvų?

◻ Kodėl geriausia pasakyti tėvams, kai susiduri su dideliais sunkumais? Kaip tu gali jiems pasakyti?

◻ Kaip gali padėti savo tėvams geriau tave suprasti?

[Anotacija 22 puslapyje]

„Pajutusi, jog tu domiesi ir supranti kai kurių jos jausmų priežastis, [tavo mama] pasistengs geriau suprasti tavuosius“ (Žurnalas ’Teen)

[Rėmelis/paveikslas 20, 21 puslapiuose]

Kaip aš galiu pasakyti savo tėvams?

Prisipažinti tėvams blogai pasielgus nėra malonu. Jaunuolis Vincas sako: „Aš visada jaučiau, kad tėvai labai pasitiki manimi, todėl man buvo sunku kreiptis į juos, nes nenorėjau jų skaudinti.“

Jaunuoliai, mėginantys ką nors dangstyti, dažnai kenčia sąžinės graužimą (Romiečiams 2:15). Jų klaidos gali tapti „sunkia našta“, nepakeliama našta (Psalmių 38:4, Brb red.). Jie beveik neišvengiamai turi apgaudinėti savo tėvus meluodami ir taip toliau nusižengia. Tai pakenkia jų santykiams su Dievu.

Biblija sako: „Kas slepia savo nusikaltimus, tas neturės pasisekimo; kas gi juos išpažįsta ir pameta, randa pasigailėjimo“ (Patarlių 28:13). Kaip sako 19-metė Beti, „Jehova vis tiek viską mato.“

Jeigu padarei didelį nusižengimą, prašyk Jehovos atleidimo malda prisipažindamas blogai pasielgęs (Psalmių 62:8). Paskui pasisakyk tėvams (Patarlių 23:26). Jie turi gyvenimo patirties ir neretai gali padėti tau liautis daryti klaidas ir išvengti jas kartoti. „Tau tikrai gali būti naudinga pasikalbėti apie tai, — sako 18-metis Krisas. — Galiausiai palengvėja, kai išsipasakoji.“ Tačiau kaip pasakyti savo tėvams?

Biblijoje kalbama apie „laiku pasakytą žodį“ (Patarlių 25:11, ŠvR; palygink Ekleziasto 3:1, 7). Kada galėtų būti toks laikas? Krisas tęsia: „Aš palaukiu iki vakarienės ir tuomet pasakau tėčiui, kad noriu su juo pasikalbėti.“ Vienos vienišos mamos sūnus pabandė kitą metą: „Paprastai aš pasikalbu su mama prieš pat eidamas miegoti, kuomet ji šiek tiek atsipalaidavusi. Parėjusi iš darbo į namus, ji būna irzli.“

Galbūt galėtum pasakyti maždaug taip: „Mama, tėti, mane kai kas slegia.“ O jeigu atrodo, kad tėvai per daug užsiėmę? Tu galėtum pasakyti: „Žinau, kad jūs užsiėmę, tačiau mane kai kas iš tiesų slegia. Gal mes galėtume pasikalbėti?“ Tada galėtumei paklausti: „Ar jūs esate kada nors padarę ką nors tokio, apie ką labai gėdijotės kalbėti?“

Dabar sunkiausias momentas — pasakyti tėvams apie nusižengimą. Būk nuolankus ir ‛kalbėk tiesą’, nesumenkink savo nuodėmės ir nemėgink nuslėpti jokių nemalonesnių detalių (Efeziečiams 4:25; palygink Luko 15:21). Kalbėk taip, kad suprastų tavo tėvai, o ne posakiais, turinčiais tam tikrą reikšmę vien jaunimui.

Suprantama, tavo tėvai iš pradžių gali pasijusti įskaudinti ir apvilti. Tad nenustebk ir nesipiktink, jeigu būsi apibertas jausmingų žodžių kruša! Jeigu būtumei kreipęs dėmesį į jų ankstesnius perspėjimus, tikriausiai nebūtumei atsidūręs tokioje padėtyje. Tad išlik ramus (Patarlių 17:27, Brb red.). Klausykis savo tėvų ir atsakinėk į jų klausimus, kaip jie juos beužduotų.

Be abejo, tavo troškimas viską ištaisyti padarys jiems didelį įspūdį. (Palygink 2 Korintiečiams 7:11, NW.) Vis dėlto būk pasiruošęs pelnytai bausmei. „Beje, kiekviena auklyba tam kartui atrodo ne linksma, o karti, bet vėliau ji atneš taikingų teisumo vaisių auklėtiniams“ (Žydams 12:11). Taip pat atmink, kad tai ne paskutinis kartas, kai tau reikia tėvų pagalbos bei brandaus patarimo. Įprask išsipasakoti jiems apie nedideles problemas, kad nebijotum atsiverti iškilus didelėms.

[Paveikslas]

Pasirink metą, kai tėvai galbūt labiau linkę klausytis