Gerbti savo pagyvenusius tėvus

 1. Ką esame skolingi savo tėvams ir todėl ką turėtume suprasti ir kaip elgtis su jais?

„KLAUSYK savo tėvo, kuriam tu gimei, ir neniekink savo pasenusios motinos“, — patarė išmintingas žmogus prieš daugelį metų (Patarlių 23:22). ‛Aš niekada taip nepadaryčiau!’ — gali pasakyti tu. Užuot niekinę savo motinas arba savo tėvus, daugelis iš mūsų jaučia didelę meilę jiems. Mes pripažįstame, kad esame jiems labai skolingi. Visų pirma, mūsų tėvai davė mums gyvybę. Nors Jehova yra gyvybės Šaltinis, be savo tėvų mes paprasčiausiai nebūtume galėję egzistuoti. Niekas, ką mes galime duoti savo tėvams, nėra taip brangu, kaip pati gyvybė. Be to, tik pagalvok apie pasiaukojimą, rūpestingą priežiūrą, išlaidas bei meilingą dėmesį, skirtą padėti vaikui kelyje nuo kūdikystės iki subrendimo. Taigi koks išmintingas Dievo Žodžio patarimas: „Gerbk savo tėvą ir motiną, ... kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventumei žemėje“! (Efeziečiams 6:2, 3).

 2. Kaip suaugę vaikai gali „deramai atsilyginti“ savo tėvams?

² Apaštalas Paulius rašė krikščionims: „Tegu [vaikai ar vaikaičiai] pirmiausia išmoksta rūpintis savo namiškiais ir deramai atsilyginti gimdytojams, nes tai malonu Dievui“ (1 Timotiejui 5:4). Suaugę vaikai ‛deramai atsilygina’ parodydami dėkingumą už metų metais jų tėvų ir senelių jiems skirtą meilę, triūsą ir rūpinimąsi. Vaikai gali tai padaryti pirmiausia pripažindami, kad pagyvenusiesiems, kaip ir visiems, o dažnai dar labiau, reikia meilės ir nuraminimo. Kaip ir mums visiems, jiems reikia jaustis vertinamiems. Jie turi jausti, kad jų gyvenimas turi prasmę.

 3. Kaip galime pagerbti tėvus bei senelius?

³ Taigi mes galime gerbti savo tėvus ir senelius parodydami, kad mylime juos (1 Korintiečiams 16:14). Jeigu mūsų tėvai negyvena su mumis, mums reikėtų prisiminti, kad turėti ryšį su mumis jiems gali būti labai svarbu. Malonus laiškas, telefono skambutis ar apsilankymas gali jiems suteikti labai daug džiaugsmo. Būdama 82 metų, Japonijoje gyvenanti Mijo rašė: „Mano duktė [kurios vyras yra keliaujantis tarnas] sako man: ‛Mama, prašom „keliauti“ su mumis.’ Ji atsiunčia man savo kelionės maršrutą, kuriame nurodyta, kokiame susirinkime jie bus kiekvieną savaitę, ir jo telefono numerį. Aš galiu atsiversti savo žemėlapį ir sakyti: ‛Aha. Dabar jie yra čia!’ Aš visada dėkoju Jehovai už palaimą turėti tokią dukterį.“

 4. Kaip žydų religinės tradicijos skatino beširdiškumą pasenusių tėvų atžvilgiu?

⁴ Ar gerbti savo tėvus taip pat reiškia ir rūpintis jų materialiniais poreikiais? Taip. To dažnai reikia. Jėzaus laikais žydų religiniai vadai palaikė tradiciją, pagal kurią asmuo, pareiškęs, jog jo pinigai ar turtas yra „dovana Dievui“, būdavo atleidžiamas nuo atsakomybės panaudoti tą turtą savo tėvų poreikiams (Mato 15:3-6, NTP). Kaip beširdiška! Tie religiniai vadai iš tikrųjų skatino žmones ne gerbti savo tėvus, bet niekinti juos savanaudiškai ignoruojant jų poreikius. Niekada nenorėkime taip elgtis! (Pakartoto Įstatymo 27:16).

 5. Nors kai kurių šalių vyriausybės teikia aprūpinimą, kodėl gerbti savo tėvus kartais reiškia padėti jiems ir finansiškai?

⁵ Šiandien daugelyje šalių vyriausybės remiamos socialinės šalpos programos suteikia kai kuriems galimybę gauti senatvėje materialinę paramą, pavyzdžiui, aprūpinimą maistu, drabužiais ir pastoge. Be to, patys pagyvenusieji galbūt sugebėjo sukaupti šiek tiek lėšų, kad pasirūpintų savimi senatvėje. Bet jei tos lėšos išsenka arba jų neužtenka, vaikai pagerbia savo tėvus darydami, ką gali, kad patenkintų tėvų poreikius. Iš tikrųjų rūpinimasis pagyvenusiais tėvais yra dievobaimingo atsidavimo įrodymas, tai yra įrodymas asmens atsidavimo Jehovai Dievui, šeimos Įkūrėjui.

 6. Ką kai kurie padarė gyvenamosios vietos atžvilgiu, kad pasirūpintų savo tėvų poreikiais?

⁶ Daugelis suaugusių vaikų reaguoja į savo ligotų tėvų poreikius su meile ir pasiaukojimu. Kai kurie pasiima tėvus į savo pačių namus arba persikelia gyventi arčiau jų. Kai kurie persikelia gyventi pas savo tėvus. Dažnai tokie sprendimai būna palaima ir tėvams, ir vaikams.

 7. Kodėl yra išmintinga neskubėti daryti sprendimus savo pagyvenusių tėvų atžvilgiu?

⁷ Tačiau kartais tokio persikėlimo pasekmės nebūna geros. Kodėl? Galbūt todėl, kad sprendimai padaromi per greitai arba vadovaujamasi vien jausmais. „Buklus svarsto savo žingsnius“, — išmintingai perspėja Biblija (Patarlių 14:15). Tarkim, kad tavo senyvai motinai sunku gyventi vienai, ir tu manai, kad jai būtų naudingiau persikelti pas tave. Kad gerai apgalvotum savo veiksmus, galėtum apsvarstyti štai ką: kokios jos tikrosios reikmės? Ar yra privačių arba valstybinių socialinės pagalbos tarnybų, kurios pasiūlytų priimtiną alternatyvinį sprendimą? Ar ji nori persikelti? Jeigu taip, kaip tai paveiks jos gyvenimą? Ar jai reikės palikti draugus? Kaip tai gali paveikti ją emociniu atžvilgiu? Ar tu apsvarstei visus tuos dalykus su ja? Kaip tas persikraustymas paveiktų tave, tavo sutuoktinį, tavo vaikus? Jeigu tavo mamai reikia priežiūros, kas ją prižiūrės? Gal ir kiti gali prisidėti? Ar apsvarstei tą reikalą su tais šeimos nariais, kuriuos tai tiesiogiai liečia?

 8. Su kuo tu galėtum pasitarti prieš nuspręsdamas, kaip padėti savo pagyvenusiems tėvams?

⁸ Kadangi atsakomybė rūpintis tenka visiems vaikams šeimoje, būtų išmintinga surengti šeimos pasitarimą, kad sprendžiant galėtų dalyvauti visi. Taip pat būtų naudinga pasikalbėti su krikščionių susirinkimo vyresniaisiais ar draugais, kurie susidūrė su panašiomis aplinkybėmis. „Niekais nueina sumanymai, kur nėra pasitarimo, — perspėja Biblija, — kurgi daug patarėjų, jie sustiprėja“ (Patarlių 15:22).

9, 10. a) Nepaisant senyvo tėvų amžiaus, ką reikėtų turėti omenyje? b) Kokių priemonių besiimtų suaugęs vaikas savo tėvų atžvilgiu, ką jis turi visada daryti?

⁹ Pagarba savo pagyvenusiems tėvams reikalauja įsijautimo ir supratingumo. Praeinantys metai pareikalauja savo duoklės, todėl senesniesiems darosi vis sunkiau vaikščioti, valgyti ir prisiminti. Jiems gali reikėti pagalbos. Dažnai vaikai pradeda per daug juos globoti ir mėgina nurodinėti. Bet pagyvenusieji yra suaugę žmonės, turintys didelę gyvenimo išmintį bei patirtį; gyvenime jiems teko rūpintis savimi ir patiems daryti sprendimus. Nenorėdami prarasti savo individualumo ir savigarbos, jie gali stengtis išlikti tėvais ir suaugusiais. Tėvai, kurie jaučia, kad turi leisti kontroliuoti savo gyvenimą savo vaikams, gali pasidaryti prislėgti ar pikti. Kai kurie piktinasi ir priešinasi tam, kas jiems atrodo kaip kėsinimasis į jų savarankiškumą.

¹⁰ Tokias problemas spręsti nelengva, bet parodomas gerumas, jei pagyvenusiems tėvams leidžiama kiek įmanoma rūpintis patiems savimi ir daryti savus sprendimus. Išmintinga nespręsti, kas tavo tėvams geriausia, pirmiau nepasitarus su jais pačiais. Jie daug ko nebegali daryti. Leisk jiems daryti tai, ką jie dar gali. Tu galbūt pamatysi, kad kuo mažiau bandai kontroliuoti savo tėvų gyvenimą, tuo geresni tavo santykiai su jais. Jie bus laimingesni, ir tu taip pat. Netgi jei būtina reikalauti, kad tėvai laikytųsi kai kurių dalykų savo pačių gerovei, pagarba jiems reikalauja gerbti jų orumą ir rodyti pagarbą, kurios jie nusipelnė. Dievo Žodis pataria: „Atsistok prieš žilą galvą ir gerbk senio asmenį“ (Kunigų 19:32).

11—13. Jeigu suaugusio vaiko santykiai su savo tėvais praeityje nebuvo geri, kaip jis gali įveikti sunkumą rūpintis jais jų senatvėje?

¹¹ Kartais suaugusiems vaikams sunku gerbti savo pagyvenusius tėvus dėl jų santykių su tėvais vaikystėje. Galbūt tavo tėvas buvo rūstus ir be meilės, o motina — valdinga ir šiurkšti. Tu gali tebesijausti nusivylęs, piktas ar įžeistas, nes jie nebuvo tokie tėvai, kokius tu norėjai turėti. Ar tu gali įveikti tokius jausmus?a

¹² Boso, užaugęs Suomijoje, pasakoja: „Mano patėvis buvo tarnavęs SS karininku nacistinėje Vokietijoje. Jis greitai susierzindavo ir tapdavo grėsmingas. Jis daug kartų mušė mamą mano akivaizdoje. Kartą supykęs ant manęs jis užsimojo diržu ir smogė man sagtimi per veidą. Smūgis buvo toks stiprus, kad aš nugriuvau ant lovos.“

¹³ Bet jis turėjo ir kitokių bruožų. Boso priduria: „Kita vertus, jis labai sunkiai dirbo ir negailėjo savęs rūpindamasis šeima materialiai. Jis niekada neparodė man tėviško prisirišimo, bet aš žinojau, kad jis buvo sužeistas emociškai. Kai jis buvo paauglys, jo motina išvarė jį iš namų. Jis augo grumdamasis kumščiais ir pateko į karą dar būdamas jaunuolis. Aš galėjau jį šiek tiek suprasti ir nekaltinau jo. Suaugęs aš norėjau padėti jam, kiek galėjau, iki pat jo mirties. Tai nebuvo lengva, bet aš dariau, ką galėjau. Aš stengiausi būti geras sūnus iki pat galo ir manau, kad jis mane tokiu laikė.“

14. Koks Rašto tekstas tinka visomis situacijomis, įskaitant tas, kurios susidaro rūpinantis pagyvenusiais tėvais?

¹⁴ Šeimyninėmis aplinkybėmis, kaip ir kitais atvejais, tinka Biblijos patarimas: „Apsivilkite nuoširdžiu gailestingumu, gerumu, nuolankumu, romumu ir kantrumu. Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Viešpats [„Jehova“, NW] jums atleido, taip ir jūs atleiskite“ (Kolosiečiams 3:12, 13).

15. Kodėl rūpinimasis tėvais kartais gali sukelti sielvarto?

¹⁵ Rūpintis ligotu tėvu ar motina yra sunkus, apimantis daug užduočių, didelės atsakomybės ir daug laiko reikalaujantis darbas. Bet didžiausias sunkumas dažnai yra emocinis. Skaudu matyti, kaip tavo tėvai netenka sveikatos, atminties ir savarankiškumo. Sandi, kilusi iš Puerto Riko, pasakoja: „Mano motina buvo mūsų šeimos branduolys. Rūpintis ja matant jos kančias buvo labai skaudu. Iš pradžių ji ėmė šlubuoti, vėliau jai prireikė lazdos, po to specialaus įtaiso, kad galėtų judėti, o vėliau vežimėlio. Laikui bėgant jos būklė blogėjo ir ji mirė. Ji sirgo kaulų vėžiu ir jai reikėjo nuolatinės priežiūros — dieną ir naktį. Mes maudydavome, maitindavome ją ir skaitydavome jai. Buvo labai sunku — ypač emociškai. Aš verkiau suvokusi, kad mano mama miršta, nes ją labai mylėjau.“

16, 17. Koks patarimas gali padėti globėjui išlaikyti blaivų požiūrį?

¹⁶ Jeigu tavo padėtis panaši, kaip tu gali ištverti? Tau labai padės, jei klausysi Jehovos skaitydamas Bibliją ir kalbėsies su juo malda (Filipiečiams 4:6, 7). Stenkis gerai maitintis ir pakankamai išsimiegoti. Taip darydamas tu būsi ir fiziškai, ir emociškai geriau pasiruošęs rūpintis savo mylimu asmeniu. Galbūt retkarčiais tu galėtum pailsėti nuo savo kasdienio darbo. Netgi jeigu neįmanoma gauti atostogų, būtų išmintinga skirti truputį laiko poilsiui. Kad galėtum kur nors išeiti, tu gali susitarti, kad kas nors kitas pabūtų su tavo sergančiu tėvu ar motina.

¹⁷ Suaugę globėjai paprastai gali nepagrįstai daug iš savęs tikėtis. Bet nesijausk kaltas dėl to, ko tu negali padaryti. Tam tikromis aplinkybėmis tau gali tekti patikėti tavo mylimą asmenį prižiūrėti globos namams. Jeigu globėjas esi tu pats, realiai apsvarstyk savo galimybes. Tu turi atsižvelgti ne tik į savo tėvų, bet ir į savo vaikų, savo sutuoktinio ir savo paties poreikius.

18, 19. Kokį pažadą dėl paramos davė Jehova ir koks atvejis parodo, kad jis laikosi to pažado?

¹⁸ Per savo Žodį, Bibliją, Jehova meilingai duoda nurodymus, kurie gali labai padėti asmeniui rūpinantis pagyvenusiais tėvais; bet tai ne vienintelė jo teikiama pagalba. „Viešpats yra arti visiems, kurie jo šaukiasi, — rašė įkvėptas psalmininkas. — [Jis] išgirs jų šauksmą ir išgelbės juos.“ Jehova išgelbės ir apsaugos savo ištikimuosius netgi sunkiausiomis aplinkybėmis (Psalmių 144:18, 19).

¹⁹ Mirna, gyvenanti Filipinuose, patyrė tai rūpindamasi savo motina, kuri po ją ištikusio insulto buvo visiškai bejėgė. „Nėra nieko skaudesnio kaip matyti kenčiantį savo artimą žmogų, negalintį tau pasakyti, kur skauda, — rašo Mirna. — Man atrodė, lyg matyčiau ją pamažu skęstančią ir nieko negalėčiau padaryti. Daug kartų aš klaupiausi ant kelių ir sakiau Jehovai, kaip aš pavargau. Aš šaukiau kaip Dovydas, kuris maldavo Jehovos surinkti jo ašaras į indą ir prisiminti jį [Psalmių 56:8, NTP]. Ir kaip Jehova pažadėjo, jis suteikė man reikalingos jėgos. ‛Viešpats buvo mano parama’“ (Psalmių 18:18, NTP).

20. Kokie Biblijos pažadai padeda globėjams išlikti optimistais, netgi jei tas, kuriuo jie rūpinasi, vėliau miršta?

²⁰ Sakoma, kad rūpinimasis pagyvenusiais tėvais yra „istorija, neturinti laimingos pabaigos“. Nors prižiūrint senus žmones dedamos didžiausios pastangos, jie gali mirti, kaip buvo su Mirnos motina. Bet pasitikintys Jehova žino, kad mirtis nėra istorijos pabaiga. Apaštalas Paulius pasakė: „Turiu Dieve viltį, jog bus teisiųjų ir neteisiųjų prisikėlimas iš numirusių“ (Apaštalų darbai 24:15). Tie, kurių senyvi tėvai mirė, guodžiasi prikėlimo viltimi ir pažadu, kad Dievas sukurs puikų naują pasaulį, kuriame „nebebus mirties“ (Apreiškimas 21:4).

21. Kokių gerų rezultatų susilaukiama gerbiant pagyvenusius tėvus?

²¹ Dievo tarnai labai dėmesingi savo tėvams, nors šie galbūt pasenę (Patarlių 23:22-24). Jie gerbia juos. Taip darydami, jie patiria išsipildymą to, kas sakoma įkvėptoje patarlėje: „Tesidžiaugia tavo tėvas ir tavo motina ir tegul linksmai šūkauja, kuri tave pagimdė“ (Patarlių 23:25). O svarbiausia, tie, kurie gerbia savo pagyvenusius tėvus, taip pat įtinka Jehovai Dievui ir gerbia jį.