Tryliktas skyrius
Išgelbėjimas ir džiaugsmas viešpataujant Mesijui
1. Nupasakok Dievo tautos dvasinę būklę Izaijo laikmečiu.
IZAIJO dienomis Dievo sandoros tauta patyrė dvasinį nuosmukį. Netgi valdant dievobaimingiems karaliams Uzijui ir Jotamui, daugelis žmonių garbino aukštumose (2 Karalių 15:1-4, 34, 35; 2 Metraščių 26:1, 4). Ezekijas, tapęs karaliumi, turėjo pašalinti Baalo garbinimą iš krašto (2 Metraščių 31:1). Nenuostabu, kad Jehova ragino savąją tautą apsigalvoti ir perspėjo apie būsimą sudrausminimą!
2, 3. Kaip Jehova drąsina tuos, kurie bedieviškame pasaulyje trokšta jam tarnauti?
2 Tačiau ne visi buvo užkietėję maištininkai. Jehova turėjo ištikimų pranašų ir tikriausiai atsirado žydų, kurie jų klausėsi. Tokiems Jehova tardavo paguodos žodžius. Pranašas Izaijas, apibūdinęs baisų Judo nuniokojimą per asirų invaziją, buvo įkvėptas užrašyti vieną gražiausių Biblijos atkarpų — pasakojimą apie būsimąsias Mesijo valdymo palaimas.a Mažu mastu buvo palaiminti ir žydai, grįžę iš Babilono tremties. Bet apskritai pranašystė pildosi mūsų laikais. Nors Izaijas ir kiti dievobaimingi žydai, jo amžininkai, nesulaukė visų žadėtų palaimų, jie tvirtai tikėjo ir pamatys išsipildant Izaijo žodžius, kai bus prikelti iš mirusiųjų (Hebrajams 11:35).
3 Šiuolaikinę Jehovos tautą irgi reikia padrąsinti. Visus Dievo tarnus vargina jų pačių ydos, smunkanti pasaulio moralė bei aršus priešinimasis Karalystės žiniai. O nuostabūs Izaijo žodžiai apie viešpataujantį Mesiją suteikia jėgų ir padeda Dievo tautai ištverti sunkumus.
Mesijas — geras Vadas
4, 5. Ką Izaijas pranašavo apie ateisiantį Mesiją ir kaip Matas, regis, pritaikė Izaijo žodžius?
4 Keliais šimtais metų anksčiau, negu pranašavo Izaijas, kiti Biblijos rašytojai minėjo, kad Jehova atsiųs Izraeliui Mesiją — tikrąjį Vadą (Pradžios 49:10; Pakartoto Įstatymo 18:18; Psalmyno 118:22, 26, Brb). Dabar Jehova per Izaiją dar išsamiau aiškina: „Atžala išsprogs iš Yšajo [Jesės] kelmo ir želmuo iš jo šaknies atneš vaisiaus“ (Izaijo 11:1, Vl; palygink Psalmyno 132:11). Mesijas vadinamas „atžala“ ir „želmeniu“, — vadinasi, jis bus Jesės palikuonis, kilsiantis iš jo sūnaus Dovydo, aliejumi patepto karaliauti Izraelyje (1 Samuelio 16:13; Jeremijo 23:5; Apreiškimo 22:16). Atėjęs tikrasis Mesijas, Dovydo namų „želmuo“, duos gerą vaisių.
5 Žadėtasis Mesijas yra Jėzus. Evangelistas Matas priminė Izaijo 11:1 pranašystę, sakydamas, kad Jėzus vadinasi Nazarietis ir taip išsipildo pranašų žodžiai. Jėzus išaugo Nazareto miestelyje, todėl žmonės jį vadino Nazariečiu. Šis vardas, regis, giminingas hebrajiškam žodžiui, Izaijo 11:1 verčiamam „želmuo“ (Mato 2:23, NW išnaša; Luko 2:39, 40).b
6. Koks valdovas, anot pranašystės, bus Mesijas?
6 Koks valdovas bus Mesijas? Gal toks, kaip žiaurusis savavalis asiras, dešimties giminių šiaurinės Izraelio karalystės naikintojas? Žinoma, ne. Izaijas sako apie Mesiją: „Ant jo ilsėsis Viešpaties dvasia: išminties ir įžvalgos dvasia, patarimo ir narsumo dvasia, pažinimo ir Viešpaties baimės dvasia; jo džiugesys bus Viešpaties baimė“ (Izaijo 11:2, 3a). Mesijas patepamas ne aliejumi, o Dievo šventąja dvasia. Per Jėzaus krikštą Jonas Krikštytojas iš tiesų pamato Dievo šventąją dvasią, nusileidžiančią ant jo tarsi balandį (Luko 3:22). Jehovos dvasia akivaizdžiai ‛ilsisi’ ant Jėzaus: apie tai byloja jo išmintis, įžvalga, patarimai, narsa ir pažinimas. Koks puikus valdovas!
7. Ką Jėzus pažada savo ištikimiems sekėjams?
7 Jėzaus sekėjai taip pat gali gauti šventosios dvasios. Kartą Jėzus pasakė: „Jei tad jūs, būdami nelabi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus suteiks Šventąją Dvasią tiems, kurie jį prašo“ (Luko 11:13). Užtat nedvejodami prašykime Dievo šventosios dvasios ir brandinkime jos vertingus vaisius — „meilę, džiaugsmą, ramybę, kantrybę, malonumą, gerumą, ištikimybę, romumą, susivaldymą“ (Galatams 5:22, 23). Jehova pažada išklausyti Jėzaus sekėjų prašymą ir suteikti jiems „iš aukštybių kilusią išmintį“, kad mokėtų sėkmingai spręsti gyvenimo problemas (Jokūbo 1:5; 3:17).
8. Kaip Jėzus randa džiaugsmą bijodamas Jehovos?
8 Kaip Mesijas bijosi Jehovos? Aišku, Jėzus paniškai nesibaimina Dievo ir nenuogąstauja būsiąs jo pasmerktas. Mesijas pagarbiai bijo Dievo ir iš meilės rodo jam nuolankumą. Dievobaimingas asmuo, kaip ir Jėzus, trokšta visuomet ‛daryti, kas Dievui patinka’ (Jono 8:29). Žodžiu ir pavyzdžiu Jėzus moko, jog nėra didesnio džiaugsmo, kaip diena iš dienos vaikščioti sveikoje Jehovos baimėje.
Teisingas ir gailestingas Teisėjas
9. Kokį pavyzdį Jėzus rodo tiems, kurie turi spręsti bylas krikščionių susirinkime?
9 Izaijo pranašystėje Mesijas apibūdinamas dar aiškiau: „Jis teis ne pagal išorę, spręs ne pagal nuogirdas“ (Izaijo 11:3b). Jeigu tau reikėtų stoti prieš teismą, argi nebūtum dėkingas tokiam teisėjui? Mesijo, visos žmonijos Teisėjo, nepalenkia klaidingi argumentai, gudrūs samprotavimai, gandai ar šalutiniai veiksniai, sakysim, turtas. Jis kiaurai permato apgaulę ir įžvelgia „žmogaus širdies slaptumą“, „paslėptą... žmogų“; jo nesuklaidina atstumianti išviršinė regimybė (1 Petro 3:4; Brb). Jėzus yra geriausias pavyzdys visiems, kurie turi spręsti bylas krikščionių susirinkime (1 Korintiečiams 6:1-4).
10, 11. a) Kaip Jėzus sudrausmina savo sekėjus? b) Kaip Jėzus nuteisia piktuosius?
10 Kaip Mesijo dorybės nulems sprendimus? Izaijas rašo: „Pagal teisumą jis teis vargšus, nešališkai spręs krašto vargdienių bylas. Savo burnos rykšte nuplaks žemę, savo lūpų pūstelėjimu atneš mirtį nedorėliui. Teisumas bus jo juosmens diržas, ištikimybė — strėnų juosta“ (Izaijo 11:4, 5).
11 Jeigu reikia, Jėzus sudrausmina savo sekėjus taip, kad jiems būtų didžiausia nauda. Koks nuostabus pavyzdys krikščionių vyresniesiems! O piktadariai gali tikėtis griežtos bausmės. Dievui teisiant šiuolaikinę pasaulio santvarką, Mesijas įsakmiu balsu „nuplaks žemę“, skelbdamas pražūtį visiems piktiesiems (Psalmyno 2:9; palygink Apreiškimo 19:15). Galiausiai nebebus blogų žmonių ir niekas nebedrums taikos (Psalmyno 37:10, 11, Brb). Jėzus, persirišęs juosmenį ir strėnas teisumu bei ištikimybe, gali taip padaryti (Psalmyno 45:4-8 [45:3-7, Brb]).
Pertvarkyta žemė
12. Dėl ko gali nerimauti žydas svarstydamas, grįžti ar negrįžti iš Babilono į Pažadėtąją žemę?
12 Įsivaizduok: izraelitas sužino apie Kyro potvarkį, leidžiantį žydams grįžti į Jeruzalę ir atstatyti šventyklą. Ar jis paliks saugųjį Babiloną ir leisis į tolimą kelionę namo? Per 70 metų, kol Izraelis gyveno tremtyje, apleisti laukai užžėlė piktžolėmis. Dabar po juos slampinėja vilkai, leopardai, liūtai ir meškos. Knibždėte knibžda kobrų. Sugrįžusiems žydams reikės kaip nors prasimanyti auginant naminius gyvulius: avys ir galvijai duos pieno, vilnos, mėsos, o jaučiai trauks plūgą. Gal juos draskys grobuonys? Gal mažus vaikus gels gyvatės? O gal pakeliui tykos plėšikai?
13. a) Kokią krašto pertvarką Izaijas aprašo šiltais žodžiais? b) Iš kur žinome, jog Izaijo minima taika ir ramybė nėra vien laukinių žvėrių švelnus būdas?
13 Izaijas šiltais žodžiais aprašo, kaip Dievas pertvarkys kraštą: „Tada vilkas viešės pas avinėlį, leopardas guls greta ožiuko. Veršis ir liūtukas maitinsis kartu: juos prižiūrės mažas vaikas. Karvė ir lokė ganysis šalia, kartu gulės jų jaunikliai. Liūtas ės šiaudus kaip jautis. Kūdikis žais prie angies landynės, mažylis kiš ranką į gyvatės urvą. Visame mano šventajame kalne nebus vietos jokiai skriaudai nė jokiai niekšybei, nes žemė bus kupina Viešpaties pažinimo, kaip jūra kupina vandenų“ (Izaijo 11:6-9). Ar šitie žodžiai nepaliečia širdies? Atkreipk dėmesį, kad taika ir ramybė čionai yra Jehovos pažinimo vaisius. Taigi kalbama ne vien apie laukinių žvėrių švelnų būdą. Jehovos pažinimas nepakeis žvėrių, tačiau paveiks žmones. Nei kelyje, nei atkurtoje šalyje izraelitams nereikės bijoti laukinių žvėrių ir žvėriškų žmonių (Ezros 8:21, 22; Izaijo 35:8-10; 65:25).
14. Kaip Izaijo 11:6-9 žodžiai pildosi didesniu mastu?
14 Pranašystė pildosi dar didesniu mastu. Mesijas Jėzus 1914 metais sėdo karaliauti dangiškajame Siono kalne. „Dievo Izraelio“ likutis 1919-aisiais buvo išvaduotas iš didžiosios Babelės ir ėmėsi atkurti teisingą garbinimą (Galatams 6:16). Todėl Izaijo pranašystė apie rojų pildosi ir mūsų laikais. „Tikslus pažinimas“ — Jehovos pažinimas — taurina asmenybę (Kolosiečiams 3:9, 10, NW). Smurtininkai pasidaro taikūs (Romiečiams 12:2; Efeziečiams 4:17-24). Izaijo pranašystė tinka ir krikščionims, puoselėjantiems žemiškąją viltį. Dabar jų sparčiai gausėja. Milijonai žmonių keičia savo gyvenseną (Psalmyno 37:29, Brb; Izaijo 60:22). Jie išmoksta laukti meto, kada visoje žemėje bus atkurtas saugus, taikingas rojus, — kaip Dievas ir buvo iš pradžių numatęs (Mato 6:9, 10; 2 Petro 3:13).
15. Ar būtų protinga tikėtis, kad Izaijo žodžiai paraidžiui išsipildys naujajame pasaulyje? Paaiškink.
15 Gal Izaijo pranašystė atkurtame rojuje išsipildys paraidžiui? Būtų protinga taip manyti. Pranašystė padrąsina ir grįžtančius izraelitus, ir apskritai visus Mesijo pavaldinius; jiems ir jų vaikams nekels pavojaus nei žmonės, nei žvėrys. Mesijo Karalystėje žemės gyventojai mėgausis taika, panašiai kaip Adomas ir Ieva Edene. Tiesa, Šventasis Raštas smulkiai nepasakoja nei apie Edeną, nei apie būsimąjį rojų. Bet neabejojame, kad, viešpataujant išmintingam ir meilės kupinam valdovui Jėzui Kristui, viskas klostysis kuo geriausiai.
Tyras garbinimas atkuriamas per Mesiją
16. Kas buvo padaryta ženklu Dievo tautai 537 m. p. m. e.?
16 Tyras garbinimas pirmąsyk nukentėjo Edene, kai Šėtonas įtikino Adomą ir Ievą nepaklusti Jehovai. Ligi šiol Šėtonas neatsisako užmačios atitraukti kuo daugiau žmonių nuo Dievo. Bet Jehova neleis nunykti žemėje tyram garbinimui. Tai yra Jo vardo šlovės reikalas. Be to, Dievas rūpinasi savo tarnais. Todėl per Izaiją duoda stulbinantį pažadą: „Tą dieną Jesės šaknies, padarytos ženklu tautoms, ieškos pagonys, nes jos buveinė bus šlovinga“ (Izaijo 11:10). Jeruzalės miestas, Dovydo paverstas tautos sostine, 537 m. p. m. e. buvo ženklas, kviečiąs dievobaimingą išblaškytųjų žydų likutį sugrįžti ir atstatyti šventyklą.
17. Kaip Jėzus ‛pakilo valdyti pagonių’ pirmajame amžiuje ir mūsų dienomis?
17 Pranašystėje kalbama dar apie kai ką. Būtent apie viešpataujantį Mesiją, tikrąjį visų tautų Vadą. Apaštalas Paulius, cituodamas Izaijo 11:10, aiškino, kad tautų žmonės jo dienomis ateis į krikščionių susirinkimą. Jis rėmėsi Septuagintos vertimu ir rašė: „Izaijas kalba: ‛Ateis Jesės atžala, tasai, kuris pakils valdyti pagonių, ir juo vilsis pagonys’“ (Romiečiams 15:12). Pranašystė pildosi ir vėlesniais laikais, netgi mūsų dienomis: tautų žmonės, bendradarbiaudami su pateptaisiais Mesijo broliais, rodo meilę Jehovai (Izaijo 61:5-9; Mato 25:31-40).
18. Kokia prasme šiais laikais Jėzus yra vienijantis ženklas?
18 Pranašystei pildantis mūsų laikais, Izaijo minima „ta diena“ prasidėjo 1914 metais, kai Mesijas sėdosi sostan valdyti Dievo dangiškosios Karalystės (Luko 21:10; 2 Timotiejui 3:1-5; Apreiškimo 12:10). Nuo tada Jėzus Kristus yra akivaizdus ženklas, vienijantis dvasinį Izraelį bei visų tautų žmones, trokštančius teisingos valdžios. Vadovaujant Mesijui, geroji naujiena apie Karalystę yra skelbiama visoms tautoms, kaip Jėzus ir išpranašavo (Mato 24:14; Morkaus 13:10). Geroji naujiena labai paveiki. „Milžiniška minia, kurios niekas [negali] suskaičiuoti, iš visų giminių“, paklūsta Mesijui ir drauge su pateptųjų likučiu imasi tyrai garbinti Dievą (Apreiškimo 7:9). Daug naujų asmenų ateina į Jehovos dvasinius „maldos Namus“ ir tarnauja išvien su likučiu, todėl Mesijo „buveinė“, Dievo didžioji dvasinė šventykla, darosi vis šlovingesnė (Izaijo 56:7; Agėjo 2:7).
Jehovai tarnauja vieninga tauta
19. Kokiais dviem atvejais Jehova subūrė savo tautos likutį, išblaškytą žemėje?
19 Paskui Izaijas primena žydams, jog vieną sykį Jehova išgelbėjo jų tautą, engiamą galingo priešo. Toji Izraelio istorijos atkarpa, kai Jehova išvadavo tautą iš Egipto vergijos, yra brangi kiekvieno ištikimo žydo širdžiai. Izaijas rašo: „Tą dieną Viešpats vėl išties ranką atsiimti savo tautos likučio, išlikusio Asirijoje ir Egipte, Patrose, Kuše, Etiopijoje, Elame, Šinare, Hamate ir jūros salose. Jis duos ženklą tautoms, surinks Izraelio tremtinius. Sutelks Judo išblaškytuosius iš keturių pasaulio šalių“ (Izaijo 11:11, 12). Jehova, tartum paėmęs už rankos, išves ištikimąjį Izraelio ir Judo likutį iš tautų, kuriose jie buvo išblaškyti, ir saugiai parlydės namo. Mažu mastu tai įvyksta 537 m. p. m. e. Tačiau didysis pranašystės išsipildymas — nepalyginti šlovingesnis! 1914 metais Jehova iškėlė Karalių Jėzų Kristų kaip „ženklą tautoms“. „Dievo Izraelio“ likutis nuo 1919-ųjų ėmė burtis aplinkui šį ženklą, pasiryžęs tyrai garbinti Dievą ir taikytis prie jo Karalystės tvarkos. Nepaprastą dvasinę tautą sudaro žmonės „iš visų genčių, kalbų, tautų ir giminių“ (Apreiškimo 5:9).
20. Kokia vienybė viešpataus Dievo tautoje, grįžusioje iš Babilono?
20 Dabar Izaijas apibūdina atkurtosios tautos vienybę. Šiaurinę karalystę vadindamas Efraimu, o pietinę — Judu, jis sako: „Išgaruos Efraimo pavydas, Judo priešai bus sunaikinti. Efraimas nebepavydės Judui, o Judas nebebus priešas Efraimui. Jie petys į petį puls filistinus vakaruose, kartu apiplėš kedemiečius. Edomas ir Moabas bus jų valdos, o Amonas — jų valdiniai“ (Izaijo 11:13, 14). Žydai, sugrįžę iš Babilono, nebesiskirstys į dvi tautas. Visų Izraelio giminių atstovai vieningai parkeliaus į savo kraštą (Ezros 6:17). Jie nebegieš apmaudo vieni ant kitų ir nebebus priešai. Kaip vieninga tauta, jie pergalingai atsilaikys nedraugiškų tautų apsuptyje.
21. Kuo ypatinga šiuolaikinės Dievo tautos vienybė?
21 „Dievo Izraelio“ vienybė dar įspūdingesnė. Dvasinio Izraelio 12 simbolinių giminių jau beveik 2000 metų puoselėja vienybę, grindžiamą meile Dievui ir dvasiniams broliams bei sesėms (Kolosiečiams 3:14; Apreiškimo 7:4-8). Šiandieną Jehovos žmonės — dvasiniai izraelitai ir kiti, kurie turi žemiškąją viltį, — gyvena taikoje ir vienybėje, Mesijo valdomi. Kokia priešingybė krikščionijos pasaulio bažnyčioms! Jehovos liudytojai sudaro vieningą dvasinį frontą ir nesiduoda Šėtono atitraukiami nuo garbinimo. Kaip viena tauta, jie vykdo Jėzaus pavedimą skelbti visuose kraštuose gerąją naujieną apie Mesijo Karalystę ir ruošti mokinius (Mato 28:19, 20).
Įveikiamos kliūtys
22. Kaip Jehova „nusausins Egipto jūros liežuvį“ ir „grūmos kumščiu Eufratui“?
22 Grįžtantiems iš tremties izraelitams bus daug kliūčių — ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Kaip pasiseks jas nugalėti? Izaijas sako: „Viešpats nusausins Egipto jūros liežuvį, grūmos kumščiu Eufratui, ir savo deginančiu vėju padalys jį į septynias vagas. Jį bus galima pereiti su sandalais“ (Izaijo 11:15). Kas daugiau, jei ne Jehova pašalins visas kliūtis grįžti savajai tautai. Vaizdžiai tariant, išdžius nepereinami vandenys — Raudonosios jūros liežuvis (pavyzdžiui, Sueco įlanka) ir vandeningoji Eufrato upė. Žingsniuosi nė sandalų nenusiavęs!
23. Kokia prasme „bus [nutiestas] vieškelis“ iš Asirijos?
23 Mozės dienomis Jehova paruošė Izraeliui kelią bėgti iš Egipto ir žygiuoti į Pažadėtąją žemę. Dabar jis darys kai ką panašaus: „Mano tautos likučiui, išlikusiam Asirijoje, bus vieškelis, kaip buvo Izraeliui, kai jis atėjo iš Egipto žemės“ (Izaijo 11:16). Jehova tartum vieškeliu ves grįžtančius tremtinius į tėvynę. Priešininkai stengsis juos sulaikyti, bet Jehova, jų Dievas, bus su jais. Pateptieji krikščionys ir jų palydovai šiandieną irgi aršiai puolami, bet drąsiai žengia pirmyn! Jie išėjo iš šiuolaikinės Asirijos, Šėtono pasaulio, ir skatina kitus taip pasielgti. Jie žino, kad tyras garbinimas klestės ir tarps. Tai Dievo darbas, ne žmonių.
Begalinis džiaugsmas Mesijo pavaldiniams!
24, 25. Kaip Jehovos tauta dėkos ir šlovins Dievą?
24 Izaijas smagiai aprašo, kaip džiūgaus Jehovos tauta, išsipildžius Jo žodžiui: „Tą dieną tu sakysi: ‛Dėkoju tau, Viešpatie! Nors buvai įpykęs ant manęs, nugręžei savo įniršį ir paguodei mane’“ (Izaijo 12:1). Jehova griežtai baudžia savo žmones paklydėlius, bet viskas išeina į gera — tauta vėl suartėja su Dievu ir ima tyrai garbinti. Jehova pažada galiausiai apsaugosiąs savo ištikimus garbintojus. Tikrai, jie turi už ką dėkoti!
25 Jehova neapvylė grįžusių izraelitų, todėl jie sušunka: „‛Dievas tikrai yra mano išganymas. Aš juo pasitikiu ir esu be baimės, nes jis [„Jah Jehova“, NW] mano tvirtybė ir mano giesmė, jis mano gelbėtojas!’ Džiaugdamiesi semsitės vandens iš išganingųjų versmių“ (Izaijo 12:2, 3). Hebrajiškas žodis, 2-oje eilutėje išverstas „giesmė“, Septuagintoje suprantamas kaip „gyrius“. Garbintojai širdingai gieda gyrių savo gelbėtojui „Jah Jehovai“. „Jah“, sutrumpinta Jehovos vardo forma, Biblijoje vartojama perteikti pakiliems jausmams — gyriui ir dėkojimui. Pasakymu „Jah Jehova“, Dievo vardą pakartojant dusyk, dar labiau šlovinamas Dievas.
26. Kas šiandien garsina tautoms Dievo darbus?
26 Nuoširdūs Jehovos garbintojai neslepia savo džiaugsmo. Izaijas pranašauja: „Tą dieną sakysite: ‛Dėkokite Viešpačiui, šaukitės jo vardo! Garsinkite tautoms jo darbus, skelbkite, koks iškilus jo vardas! Giedokite Viešpačiui šlovės giesmę, nes jis padarė nuostabų darbą. Težino tai visa žemė!’“ (Izaijo 12:4, 5) Nuo 1919 metų pateptieji krikščionys (o vėliau ir „kitos avys“) ‛garsina šlovingus darbus to, kuris pašaukė juos iš tamsybių į savo nuostabią šviesą’. Jie yra „išrinktoji giminė, ... šventoji tauta“, paskirta šiam tikslui (Jono 10:16; 1 Petro 2:9). Visoje žemėje pateptieji skelbia, koks iškilus yra Jehovos šventas vardas. Jie skatina visus Jehovos tarnus džiaugtis, kad Dievas gelbsti. Izaijas sušunka: „Krykštauk ir džiūgauk, Siono mieste, nes iškilus tarp jūsų yra Izraelio Šventasis!“ (Izaijo 12:6) Izraelio Šventasis — pats Jehova Dievas.
Būk tikras dėl ateities!
27. Kuo neabejoja krikščionys, laukdami išsipildant savo vilties?
27 Šiandieną milijonai žmonių buriasi aplinkui „ženklą tautoms“ — Jėzų Kristų, Dievo Karalystės valdovą. Jie džiaugiasi esą Karalystės pavaldiniai ir džiūgauja pažindami Jehovą Dievą bei jo Sūnų (Jono 17:3). Kokia laimė priklausyti vieningai krikščionių brolijai, kuri puoselėja taiką — tikrųjų Jehovos tarnų bruožą! (Izaijo 54:13) Įsitikinę, kad Jah Jehova tesi savo pažadus, tokie žmonės neabejoja savo viltimi ir mielai dalijasi ja su kitais. Tegul kiekvienas Jehovos garbintojas tarnauja Dievui be paliovos, kiek jėgos leis, ir tepadeda kitiems žmonėms taip daryti. Tegul visi priima širdin Izaijo žodžius ir džiaugiasi išgelbėjimu per Jehovos Mesiją!
[Išnašos]
a „Mesijas“ kilęs iš hebrajiško žodžio mašíach, reiškiančio „Pateptasis“. Graikiškas atitikmuo — Christós, arba „Kristus“ (Mato 2:4, NW išnaša).
b „Želmuo“ — hebrajiškai nécer, „Nazarietis“ — Nocrí.
[Iliustracijos 158 puslapyje]
Mesijas — Jesės „želmuo“, karaliaus Dovydo palikuonis
[Iliustracija per visą 162-ą puslapį]
[Iliustracija 170 puslapyje]
Izaijo 12:4, 5 eilutės iš Negyvosios jūros ritinių (Dievo vardas išryškintas)