4 SKYRIUS
Jehova yra labai galingas
1, 2. Kokius stebuklus Elijas jau buvo regėjęs ir kokius įspūdingus reiškinius jis stebėjo iš olos, žiojinčios Horebo kalne?
ELIJAS gyvenime buvo matęs daug nepaprastų dalykų. Kai slapstėsi nuo priešų, jį dukart per dieną maitino varnai. Bado metais puodynėje nesibaigė miltai ir ąsotyje neišseko aliejus. Kartą pranašas net matė iš dangaus krintančią ugnį – taip Jehova atsakė į jo maldą (1 Karalių 17 ir 18 skyriai). Bet štai dabar jis išvysta tai, ko dar nebuvo regėjęs, kai ką nepalyginti įspūdingesnio.
2 Elijas stovi prie Horebo kalne žiojinčios olos ir susigūžęs stebi stulbinančius reiškinius. Iš pradžių su smarkiu ūžesiu atsiaučia vėjas – jis toks galingas, kad net kalnai skyla ir uolos trupa. Paskui kyla stiprus žemės drebėjimas. Tada atūžia ugnis. Jai praeinant pro šalį Elijas tikriausiai jaučia svilinantį karštį (1 Karalių 19:8–12).
3. Kokios Dievo ypatybės pasireiškimą regėjo pranašas Elijas ir kur tą jo ypatybę reiškiantis galime matyti mes?
3 Išvydęs visus tuos reiškinius Elijas suprato, koks galingas yra Jehova. Žinoma, nebūtina išvysti stebuklą, kad tuo patikėtum – tai ir taip akivaizdu. Biblijoje rašoma, kad Jehovos „amžinoji galybė ir dievystė“ aiškiai matoma kūrinijoje (Romiečiams 1:20). Tik pamąstyk apie akinančius žaibus ir dundantį griaustinį, didingus šniokščiančius krioklius ir žvaigždėto dangaus platybes! Argi tai neliudija, kad Jehova turi didžiulę galią? Deja, mažai kas mūsų laikais tai pripažįsta, o jei ir pripažįsta, jų gyvenimui tai įtakos neturi. Šiame skyriuje apie Jehovos galią pakalbėsime plačiau. Sužinoję, kaip Dievas ja naudojasi, pamatysime, kad yra ne viena priežastis, dėl kurios verta siekti jo draugystės.
„Ir štai pro šalį ėjo Jehova.“
Galia Jehovai niekas neprilygsta
4, 5. a) Kas Biblijoje pasakyta apie Jehovos vardą? b) Kodėl jautis yra tinkamas Jehovos galios įvaizdis?
4 Niekas neturi tokios galios, kokią turi Jehova. Jeremijo 10:6 rašoma: „Nėra kito tokio kaip tu, Jehova. Didis esi, didis ir galingas tavo vardas.“ Atkreipk dėmesį, kad Jehovos vardas yra didis ir galingas. Turbūt prisimeni jo reikšmę – „jis daro, kad būtų“. Kad Jehova galėtų sukurti, ką nori, ir pats tapti, kuo nori, jam reikia galios. Jo galimybės veikti ir įgyvendinti savo sumanymus – neribotos. Galia yra viena pagrindinių Jehovos ypatybių.
5 Šiek tiek geriau įsivaizduoti, kokia yra Jehovos galia, mums padeda bibliniai įvaizdžiai. Kaip jau kalbėjome, Jehovos galią vaizduoja jautis (Ezechielio 1:4–10). Tokį įvaizdį Jehova pasirinko ne be reikalo, juk jautis – labai stiprus gyvulys. Bibliniais laikais Palestinos gyventojai vargu ar matė stipresnį padarą, o jei ir matė, tai galėjo būti dabar jau išnykęs laukinis jautis, arba tauras (Jobo 39:9–12). Pasak Romos valdovo Julijaus Cezario, taurai dydžiu beveik prilygo drambliams. „Jie labai stiprūs ir greiti“, – rašė jis. Šalia tokio gyvūno tikriausiai pasijaustume maži ir silpni.
6. Kodėl Jehova vadinamas Visagaliu?
6 Žmogus yra dar menkesnis ir silpnesnis, palyginus su Jehova. Net galingos tautos jo akivaizdoje yra lyg dulkės ant svarstyklių (Izaijo 40:15). Jehovos galia, kitaip nei jo kūrinių, yra neribota, jis vienintelis vadinamas Visagaliu (Apreiškimo 15:3). „Jis didžiai galingas, jo jėga beribė“, – rašoma Izaijo 40:26. Jehovai nereikia jokio energijos šaltinio, nes jis pats yra visos energijos ir jėgos šaltinis – visa galybė priklauso jam (Psalmyno 62:11). Bet kaip Jehova savo galia, arba jėga, naudojasi?
Kaip Jehova naudojasi savo galia
7. Kas yra Jehovos šventoji dvasia ir ką reiškia hebrajų ir graikų kalbų žodis, Biblijoje paprastai verčiamas žodžiu „dvasia“?
7 Šventoji dvasia yra galinga Jehovos jėga, jos ištekliai neriboti. Būtent apie tą jėgą kalbama Pradžios 1:2. Hebrajų ir graikų kalbų žodžiai, Biblijoje dažniausiai verčiami „dvasia“, kituose kontekstuose gali būti verčiami žodžiais „vėjas“, „kvėptelėjimas“ ar „gūsis“. Pasak leksikografų, tiek hebrajiškas, tiek graikiškas žodis reiškia nematomą veikiančią jėgą. Dievo dvasios, kaip ir vėjo, regėti negalime, tačiau jos veikmė akivaizdi.
8. Su kuo Biblijoje palyginama šventoji dvasia ir kodėl?
8 Dievas šventąją dvasią gali panaudoti labai įvairiai. Ją pasitelkęs jis įgyvendina visus savo sumanymus ir tikslus. Biblijoje Dievo dvasia vadinama „pirštu“, „galinga ranka“ (Luko 11:20; Pakartoto Įstatymo 5:15; Psalmyno 8:3). Kaip žmogus rankomis gali atlikti įvairiausių darbų, reikalaujančių daugiau ar mažiau jėgų ar kruopštumo, taip ir Dievas naudodamasis šventąja dvasia gali įgyvendinti, ką panorėjęs. Savo dvasia jis naudojosi, kad, pavyzdžiui, sukurtų mažytį atomą, perskirtų Raudonąją jūrą, įgalintų pirmuosius krikščionis kalbėti kitomis kalbomis.
9. Kaip dar Jehova naudojasi savo galia?
9 Visavaldis Jehova savo galia naudojasi ir valdydamas visa, ką yra sukūręs. Tik pagalvok: Jehovai yra pavaldūs daugybė milijonų jo protingų kūrinių, pasiruošusių daryti viską, ką jis pasakys. Štai žmonės, kurie jam tarnauja, Biblijoje palyginti su pulkais (Psalmyno 68:11; 110:3). Nors jų išties nemažai, jie yra silpni, palyginti su angelais. Pavyzdžiui, sykį asirų kariuomenei užpuolus Dievo tautą, vienintelis angelas per naktį užmušė 185 000 karių (2 Karalių 19:35). Taip, Jehovos angelai yra labai galingi (Psalmyno 103:19, 20).
10. a) Kodėl Jehova vadinamas kareivijų Viešpačiu? b) Kuris Jehovos kūrinys yra pats galingiausias?
10 O kiek angelų yra? Pranašas Danielius matė štai tokį regėjimą: priešais Jehovos sostą stovėjo gerokai per šimtą milijonų angelų, tačiau nepasakyta, kad tai buvo visi angelai (Danieliaus 7:10). Vadinasi, jų gali būti daugiau – šimtai milijonų. Jehova vadinamas kareivijų Viešpačiu, nes vadovauja gausiai ir organizuotai angelų kariuomenei. Dvasinių būtybių viršiausiuoju Jehova paskyrė savo mylimą Sūnų, „visos kūrinijos pirmagimį“ (Kolosiečiams 1:15). Jėzus yra arkangelas – angelų, serafų ir kerubų vadas. Iš visų Jehovos kūrinių jis pats galingiausias.
11, 12. a) Kiek paveikus yra Dievo žodis? b) Ką apie Jehovos galią pasakė Jėzus?
11 Jehova savo galia naudojasi dar ir kitaip. Hebrajams 4:12 rašoma: „Dievo žodis yra gyvas ir paveikus.“ Ar tu esi patyręs, koks galingas ir paveikus yra Dievo žodis – jo žinia žmonėms, kuri buvo užrašyta veikiant šventajai dvasiai? Visa, kas rašoma Biblijoje, gali suteikti jėgų, sustiprinti tikėjimą ir padėti pasikeisti. Štai apaštalas Paulius įspėjo bendratikius, kad amoraliai gyvenantys žmonės nepaveldės Dievo Karalystės, ir pridūrė: „Kai kurie iš jūsų buvote tokie“ (1 Korintiečiams 6:9–11). Taip, Dievo žodis juos paveikė ir padėjo pasikeisti.
12 Jehovos galia tokia didelė ir jis taip sumaniai ja naudojasi, kad niekas negali jam pastoti kelio. Jėzus pasakė: „Dievui viskas įmanoma“ (Mato 19:26). O kam Jehova naudoja savo galią?
Jehova savo galia naudojasi tikslingai
13, 14. a) Kodėl galime teigti, kad Jehova nėra beasmenė jėga, tik galios šaltinis? b) Kam Jehova naudoja savo galią?
13 Jehovos dvasia yra galingiausia jėga visatoje, bet dėl to nereikėtų manyti, kad Jehova tėra beasmenė jėga, tik galios šaltinis. Jis mąsto, turi jausmus ir savo galią tobulai valdo. Kokiems tikslams Dievas ją panaudoja?
14 Kaip matysime, naudodamasis savo galia Dievas kuria, naikina, apsaugo, atkuria – kitaip tariant, daro tai, ko reikia, kad įgyvendintų savo tikslus (Izaijo 46:10). Kartais Jehova savo galią panaudoja tam, kad padėtų mums geriau jį pažinti ir suprasti, ko jis iš mūsų tikisi. Bet svarbiausia, galią jis naudoja tam, kad būtų įgyvendinta jo valia – kad per Kristaus valdomą Karalystę būtų apginta jo reputacija ir įrodyta, kad jis yra geriausias valdovas. Jehovai savo valios įgyvendinti niekas nesukliudys.
15. Kaip Jehova naudoja galią savo tarnų labui ir kaip jis tai apreiškė pranašui Elijui?
15 Be to, Jehova galią naudoja savo tarnų labui. Atkreipk dėmesį į žodžius, užrašytus 2 Metraščių 16:9 (išn.): „Jehovos akys juk išžvalgo visą žemę – jis nori parodyti savo galybę dėl tų, kurie jam atsidavę visa širdimi.“ Elijas tuo įsitikino stebėdamas įspūdingą reginį, apie kurį kalbėjome skyriaus pradžioje. Kodėl Jehova panoro apreikšti jam savo galią? Karalienė Jezabelė buvo prisiekusi Eliją nužudyti. Pranašas turėjo bėgti, gelbėti savo gyvybę. Jis jautėsi vienišas, išsigandęs ir nusiminęs – jam atrodė, kad visas jo sunkus darbas ir pastangos nuėjo perniek. Norėdamas savo tarną paguosti, Jehova įspūdingai apreiškė jam savo galią. Išvydęs smarkų vėją, žemės drebėjimą ir ugnį pranašas suprato, kad galingiausia visatos esybė yra su juo. Ką gali padaryti Jezabelė, kai šalia yra pats Visagalis? (1 Karalių 19:1–12)a
16. Kaip žinojimas, kad Jehovos galiai nėra jokių kliūčių, gali mus paguosti?
16 Dabar Jehova stebuklų nedaro, tačiau jis nepasikeitė – tebėra toks pat, koks buvo Elijo dienomis (1 Korintiečiams 13:8). Dievas iki šiol noriai naudojasi savo galia, kad padėtų tiems, kurie jį myli. Nors gyvena danguje, Jehova yra netoli nuo kiekvieno iš mūsų. Juk jo galiai nėra kliūčių – jai nėra neįveikiamų atstumų. „Jehova yra arti visų, kurie jo šaukiasi“, – rašoma Psalmyno 145:18. Štai kartą pranašas Danielius meldė Jehovą pagalbos ir, jam dar tebesimeldžiant, pasirodė Jehovos siųstas angelas (Danieliaus 9:20–23). Akivaizdu, niekas Jehovai nesutrukdys padėti savo tarnams ir juos sustiprinti (Psalmyno 118:6).
Ar Dievo reikėtų bijoti?
17. Kokią baimę Jehovos galia mums turėtų kelti ir kokios neturėtų?
17 Ar dėl to, kad Dievas yra galingas, reikia jo bijoti? Ir taip, ir ne. Tam tikrą baimę – pagarbią – jausti turėtume, apie ją šiek tiek kalbėjome ankstesniame skyriuje. Biblijoje rašoma, kad Dievo baimė yra „išminties pradžia“ (Psalmyno 111:10). Vis dėlto liguistai Dievo bijoti nereikėtų. Nors jis labai galingas, tai neturėtų būti kliūtis prie jo artintis.
18. a) Kodėl daugelis nepasitiki tais, kurių rankose yra valdžia? b) Iš kur žinome, kad valdžia Jehovos nesugadins?
18 „Valdžia žmogų gadina, o absoliuti valdžia absoliučiai sugadina.“ Taip 1887 metais rašė anglų didikas, lordas Džonas Aktonas. Daug žmonių dažnai kartoja tuos žodžius – galbūt dėl to, kad laiko juos grynų gryniausia tiesa. Istorija liudija, kad žmonės linkę valdžia piktnaudžiauti (Mokytojo 4:1; 8:9). Todėl tais, kurių rankose valdžia, daugelis nepasitiki ir jų šalinasi. Jehova turi absoliučią valdžią. Ar ji kaip nors jį sugadino? Tikrai ne. Kaip jau išsiaiškinome, Dievas yra šventas ir niekada nepasielgs nedorai ar nesąžiningai. Jehova nepanašus į šio moraliai sugedusio pasaulio valdovus. Savo galia jis niekada nepiktnaudžiavo ir nepiktnaudžiaus.
19, 20. a) Su kokiomis savybėmis Jehova visada derina galią ir kodėl tai žinoti mums yra paguoda? b) Kokiu pavyzdžiu apibūdintum Jehovos susivaldymą ir kaip jautiesi žinodamas, kad Jehova kontroliuoja savo galią?
19 Prisimink, kad Jehova pasižymi ne tik išskirtine galia, – mes dar kalbėsime apie jo teisingumą, išmintį ir meilę. Jehova nesielgia be atodairos, į nieką neatsižvelgdamas – visas savo savybes ir ypatybes jis derina tarpusavyje. Kaip matysime tolesniuose skyriuose, savo galią Jehova visada derina su teisingumu, išmintimi ir meile. Pamąstykime, pavyzdžiui, ir apie susivaldymą – dar vieną Dievo savybę, kurios taip trūksta dabartiniams pasaulio valdovams.
20 Įsivaizduok: prie tavęs prieina aukštas, raumeningas vyras ir tiesia ranką norėdamas susipažinti. Iš pradžių jo prisibijai. Tačiau geriau jį pažinęs pamatai, kad tai švelnus, malonus žmogus, visad pasiruošęs padėti ir apginti tuos, kurie silpni ir pažeidžiami. Tas vyras, nors ir stiprus, savo jėgos niekada nenaudoja blogam. Žmonės jį šmeižia, bet jis išlieka tvirtas, ramus ir malonus. Galbūt svarstai: jeigu būtum toks pat stiprus, ar sugebėtum taip valdytis ir elgtis maloniai? Kuo geriau tą žmogų pažintum, tuo labiau vertintum jo draugystę. O visagalio Jehovos draugystę turėtume vertinti dar labiau. Apsvarstyk mintį, kuria remiantis pavadintas šis skyrius: „Nors ir labai galingas, Jehova neskuba pykti“ (Nahumo 1:3). Jehova neskuba naudoti savo galios prieš darančius pikta. Jis yra romus ir geras. Net provokuojamas, Dievas ne kartą įrodė, kad neskuba pykti (Psalmyno 78:37–41).
21. Kodėl Jehova neverčia žmonių jam tarnauti ir ką tai apie jį pasako?
21 Pagalvok dar apie štai ką: jeigu būtum visagalis, ar nekiltų pagunda priversti žmones tau paklusti? O štai Dievas jam paklusti neverčia. Nors amžinas gyvenimas priklauso nuo to, ar jam tarnausime, jis su mumis elgiasi kilniai ir leidžia patiems spręsti, klausysime jo ar ne. Dievas iš anksto pasako, kas laukia, jei elgsimės blogai, ir ko galime tikėtis, jei mūsų sprendimai bus išmintingi. Vis dėlto teisę rinktis paliko mums (Pakartoto Įstatymo 30:19, 20). Jis nori, kad žmonės jam tarnautų ne per prievartą ar liguistai bijodami, o skatinami meilės (2 Korintiečiams 9:7).
22, 23. a) Kas rodo, kad Jehova noriai duoda jėgų ir galios kitiems? b) Apie ką pakalbėsime kitame skyriuje?
22 Dėl kokios dar priežasties neturėtume liguistai visagalio Dievo bijoti? Valdžią turintys žmonės bijo dalintis ja su kitais. Tačiau Jehova savo ištikimiems tarnams tam tikrų įgaliojimų suteikia – pavyzdžiui, didelę valdžią jis yra davęs savo Sūnui (Mato 28:18). Be to, Jehova suteikia savo tarnams stiprybės ir jėgų. Biblijoje rašoma: „Tavo, Jehova, yra didybė, galybė ir grožis, spindesys ir prakilnumas, nes tau priklauso visa, kas danguje ir žemėje. [...] Tavo rankoje yra jėga ir galybė, tavoji ranka kiekvieną gali padaryti didį ir stiprų“ (1 Metraščių 29:11, 12).
23 Taip, Jehova mielai suteiks tau jėgų. Ir ne bet kokių. Savo tarnams jis duoda „neįprastai didelės galios“ (2 Korintiečiams 4:7). Argi tavęs netraukia prie Dievo, kuris savo galia naudojasi geriems tikslams ir niekada neperžengia ribų? Kitame skyriuje pakalbėsime apie Jehovos kuriamąją galią.
a Biblijoje rašoma, kad nei vėjyje, nei žemės drebėjime, nei ugnyje Jehovos nebuvo. Priešingai nei žmonės, garbinantys gamtos jėgas, Jehovos tarnai gamtos reiškiniuose jo neieško. Joks Dievo kūrinys nepajėgtų jo sutalpinti (1 Karalių 8:27).