Jehovos dvasia veda jo tautą

„Tavo dvasia yra gera; tegul veda mane lygia žeme“ (PSALMIŲ 142:10).

1, 2. Kas gali kelti nerimą lojaliems Jehovos tarnams?

AŠ JAUČIUOSI toks prislėgtas! Kur aš galėčiau rasti nuraminimą? Nejaugi Dievas mane paliko? Ar tu kai kada patiri tokį jausmą? Jeigu taip, tai tu nesi vienišas. Nors ištikimi Jehovos tarnai ir gyvena klestinčiame dvasiniame rojuje, jie kai kada susiduria su sunkiomis problemomis, išmėginimais ir gundymais, būdingais žmonijai (1 Korintiečiams 10:13).

² Galbūt tau neduoda ramybės ilgalaikis išmėginimas arba kažkas, kas sukelia didelę įtampą. Galimas dalykas, tu liūdi dėl mylimo žmogaus mirties ir jautiesi labai vienišas. O gal tavo širdis nerimsta dėl artimo draugo ligos. Dėl tokių aplinkybių tu galbūt prarandi džiaugsmą bei ramybę ir net iškyla grėsmė tavo tikėjimui. Ką tu turi daryti?

Prašyk Dievą jo dvasios

 3. Ką būtų išmintinga daryti, jeigu kas nors atima tau tokias savybes, kaip taika ir džiaugsmas?

³ Jeigu kas nors atima tau ramybę, džiaugsmą arba kokią nors kitą dievišką savybę, būtų išmintinga prašyti šventosios dvasios, arba veikliosios Dievo jėgos. Kodėl? Todėl, kad Jehovos dvasia duoda gerus vaisius, padedančius krikščionims drąsiai įveikti problemas, išmėginimus ir gundymus. Įspėjęs dėl „kūno darbų“, apaštalas Paulius parašė: „Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, taika, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas. Tokiems dalykams nėra įstatymo“ (Galatams 5:19-23).

 4. Kodėl, susidūrus su išmėginimu ar gundymu, derėtų maldoje būti konkretiems?

⁴ Pagal išmėginimo, su kuriuo susiduri, pobūdį, tu gali suvokti, kad tau gresia pavojus prarasti romumą, arba romų būdą. Tokioje situacijoje konkrečiai prašyk Jehovos Dievo dvasios vaisiaus — romumo. Jeigu tu susiduri su kokiu nors išmėginimu, tau ypač būtinas susivaldymo vaisius. Žinoma, taip pat derėtų melsti Dievo pagalbos, kad pasipriešintum gundymui, būtum išlaisvintas nuo Šėtono ir prašyti išminties, būtinos ištverti išmėginimą (Mato 6:13; Jokūbo 1:5, 6).

 5. Ką galima daryti, jeigu aplinkybės tokios slegiančios, jog tu nežinai, kokio dvasios vaisiaus prašyti maldoje?

⁵ Tačiau kartais aplinkybės gali būti tokios slegiančios arba painios, jog tu nežinai, koks dvasios vaisius tau reikalingas. Faktiškai pavojuje gali būti džiaugsmas, taika, romumas bei kitos dieviškos savybės. Kas tada? Kodėl gi nepaprašyti Dievo pačios šventosios dvasios ir leisti jai veikti tavo situacijoje, kad suklestėtų būtini vaisiai? Būtini vaisiai gali būti meilė, džiaugsmas, taika arba dvasios vaisių derinys. Prašyk, kad Dievas padėtų tau paklusti jo dvasios vadovavimui, nes per ją jis veda savo tautą.

Jehova pasiruošęs padėti

 6. Kaip Jėzus įteigė savo klausytojams, kad būtina nepaliaujamai melstis?

⁶ Kai Jėzaus Kristaus mokiniai prašė išmokyti juos melstis, jis šalia kitko ragino juos prašyti Dievo dvasios. Pradžioje Jėzus panaudojo iliustraciją, kuri turėjo paskatinti juos nepaliaujamai melstis. Jis pasakė: „Kas nors iš jūsų turės draugą ir, nuėjęs pas jį vidurnaktį, sakys: ‛Bičiuli, paskolink man tris kepaliukus duonos, nes draugas iš kelionės pas mane atvyko ir aš neturiu ko jam padėti ant stalo’. O anas iš vidaus atsilieps: ‛Nekvaršink manęs! Durys jau uždarytos, o aš su vaikais lovoje, negaliu keltis ir tau duoti’. Aš jums sakau: jeigu nesikels ir neduos jam duonos dėl bičiulystės, tai dėl jo įkyrumo atsikels ir duos, kiek tik jam reikia“ (Luko 11:5-8).

 7. Kokia Jėzaus žodžių esmė Luko 11:11-13 ir ką jie mums laiduoja dėl Dievo ir jo dvasios?

⁷ Jehova pasiruošęs padėti kiekvienam iš savo ištikimų pasišventusių tarnų ir jis išklauso jų prašymus. Bet jeigu toks žmogus toliau nenustoja ‛prašęs’, kaip skatino Jėzus, jis parodo nuoširdų troškimą ir tikėjimą (Luko 11:9, 10). Kristus pridūrė: „Kur jūs matėte tokį tėvą, kad duonos prašančiam vaikui duotų akmenį?! Ar prašančiam žuvies — atkištų gyvatę? Arba prašančiam kiaušinio — duotų skorpioną? Jei tad jūs, būdami nelabi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus suteiks Šventąją Dvasią tiems, kurie jį prašo“ (Luko 11:11-13). Jeigu žemiškas tėvas, būdamas daugiau ar mažiau negeras dėl paveldėtos nuodėmės, duoda savo vaikui gerų dalykų, tuo labiau mūsų dangiškasis Tėvas ir toliau duos šventąją dvasią kiekvienam savo lojaliam tarnui, kuris nuolankiai jos prašo.

 8. Kaip Psalmių 142:10 pritaikoma Dovydui, Jėzui ir šiuolaikiniams Dievo tarnams?

⁸ Kad turėtume naudą iš Dievo dvasios, mes, kaip ir Dovydas, turime būti pasiruošę laikytis jos vadovavimo. Jis meldėsi: „Mokyk mane vykdyti tavo valią, nes tu esi mano Dievas. Tavo dvasia yra gera; tegul veda mane lygia žeme“ (Psalmių 142:10). Dovydas, kuris per Izraelio karalių Saulių atsidūrė už įstatymo ribų, troško Dievo dvasios vadovavimo, kad galėtų būti įsitikinęs savo kelio teisumu. Praėjus kuriam laikui pasirodė Abiataras su šventiko efodu, naudojamu Dievo valios patvirtinimui. Kaip kunigiškas Dievo atstovas, Abiataras parodė Dovydui kelią, kuriuo eidamas jis įtiktų Jehovai (1 Samuelio 22:17—23:12; 30:6-8). Jėzų, kaip ir Dovydą, vedė Jehovos dvasia, ir ji lygiai taip veikė pateptųjų Kristaus pasekėjų klasę. 1918—1919 metais jie, žmonių visuomenės požiūriu, buvo atstumtųjų padėtyje ir jų religiniai priešininkai galvojo, kad galės juos sunaikinti. Pateptieji prašė maldoje išeities iš savo neveiklios būklės, ir 1919 metais Dievas atsakė į jų maldas, išlaisvino juos ir sugrąžino į savo tarnybą (Psalmių 142:7-9). Be abejonės, tuo metu Jehovos dvasia padėjo ir vedė jo tautą, kaip ji tai daro iki šios dienos.

Kaip dvasia padeda

 9. (a) Kokiu būdu šventoji dvasia yra „padėjėjas“? (b) Iš kur mes žinome, kad šventoji dvasia nėra asmenybė? (Žiūrėk išnašą.)

⁹ Jėzus Kristus šventąją dvasią pavadino „padėjėju“. Savo pasekėjams jis, pavyzdžiui, pasakė: „Aš paprašysiu Tėvą, ir jis duos jums kitą Globėją [„padėjėją“, NW], kuris liktų su jumis per amžius, — Tiesos Dvasią, kurios pasaulis neįstengia priimti, nes jos nemato ir nepažįsta. O jūs ją pažįstate, nes ji yra pas jus ir bus jumyse.“ Be to, šis „padėjėjas“ bus mokytojas, nes Kristus pažadėjo: „O Globėjas [„padėjėjas“, NW] — Šventoji Dvasia, kurį mano vardu Tėvas atsiųs, — jis išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs.“ Ši dvasia taip pat turėtų liudyti apie Kristų, ir Jėzus užtikrino savo mokinius: „Jums geriau, kad aš iškeliauju, nes jei neiškeliausiu, pas jus neateis Globėjas [„padėjėjas“, NW]. O nukeliavęs aš jį jums atsiųsiu“ (Jono 14:16, 17, 26; 15:26; 16:7)a.

10. Kokiais atžvilgiais šventoji dvasia pasirodė kaip padėjėjas?

¹⁰ Per Sekmines 33 m. e. metais Jėzus iš dangaus išliejo savo pasekėjams žadėtąją šventąją dvasią (Apaštalų darbai 1:4, 5; 2:1-11). Kaip padėjėjas, dvasia suteikė jiems didesnį Dievo valios bei tikslo supratimą ir atvėrė jo pranašišką Žodį (1 Korintiečiams 2:10-16; Kolosiečiams 1:9, 10; Žydams 9:8-10). Šis padėjėjas taip pat įgaliojo Jėzaus mokinius būti liudytojais visoje žemėje (Luko 24:49; Apaštalų darbai 1:8; Efeziečiams 3:5, 6). Šiandien šventoji dvasia gali padėti pasišventusiam krikščioniui gilinti savo žinias, jeigu jis naudojasi dvasinėmis priemonėmis, kurias teikia Dievas per „ištikimą bei protingą tarną“ (Mato 24:45-47). Dievo dvasia gali suteikti mums drąsą ir jėgą, kad mes galėtume liudyti kaip Jehovos tarnai (Mato 10:19, 20; Apaštalų darbai 4:29-31). Tačiau šventoji dvasia padeda Dievo tautai ir kitais atžvilgiais.

„Neišsakomais atodūsiais“

11. Ką turi daryti krikščionis, jeigu išmėginimas atrodo neįveikiamas?

¹¹ Ką turi daryti krikščionis, jeigu jį prislegia išmėginimas, kuris atrodo neįveikiamas? Na, prašyk maldoje šventosios dvasios ir leisk jai veikti! Paulius pasakė: „O ir Dvasia ateina pagalbon mūsų silpnumui. Mes juk nežinome, ko turėtume deramai melsti, todėl pati Dvasia užtaria mus neišsakomais atodūsiais. Širdžių Tyrėjas žino Dvasios troškimus, kad ji užtaria šventuosius pagal Dievo norą“ (Romiečiams 8:26, 27).

12, 13. (a) Kaip eilutės iš Laiško romiečiams 8:26, 27 pritaikomos maldoms ypač sunkiose situacijose? (b) Ką padarė Paulius ir jo draugai, prislėgti baisios negandos Azijos srityje?

¹² Šventieji, už kuriuos užtaria Dievo dvasia, yra pateptieji Jėzaus pasekėjai, turintys dangišką viltį. Bet tu gali gauti šventosios Dievo dvasios pagalbą kaip krikščionis, nesvarbu, ar tu turi dangišką pašaukimą, ar žemišką viltį. Kai kada Jehova į konkrečią maldą duoda tiesioginį atsakymą. Tačiau kartais tu galbūt esi toks sunerimęs, jog nesugebi išreikšti savo jausmų žodžiais ir gali tik melsti Jehovą neišsakomais atodūsiais. Iš tikrųjų tu gali ir nežinoti, kas tau yra geriausia, ir tu galėtum net prašyti neteisingų dalykų, išskyrus meldimą šventosios dvasios. Dievas žino, jog tu nori, kad būtų įvykdyta jo valia, ir supranta, ko tau iš tikrųjų reikia. Be to, per šventąją dvasią jis paskatino užrašyti savo Žodyje daugelį maldų ir tos maldos yra susietos su sunkiomis situacijomis (2 Timotiejui 3:16, 17; 2 Petro 1:21). Taigi į tam tikrus jausmus, išreikštus tokiose inspiruotose maldose, Jehova gali žiūrėti kaip į išraišką to, ką tu norėtum pasakyti būdamas vienas iš jo tarnų, ir jis gali atsakyti į jas tavo naudai.

¹³ Galbūt Paulius ir jo draugai nežinojo, ko reikėtų melsti, kai juos ištiko neganda Azijos srityje. Dėl nelaimės, kuri juos ‛prislėgė, tiek viršydama jų jėgas, jie patys širdies gilumoje buvo ištarę sau mirties sprendimą’. Bet jie prašė kitus maldauti už juos ir pasitikėjo Dievu, kuris gali prikelti mirusius, ir jis iš tikrųjų išgelbėjo juos (2 Korintiečiams 1:8-11). Kokia yra paguoda, kad Jehova Dievas išklauso ir skiria dėmesį savo ištikimų tarnų maldoms!

14. Kokia gali būti nauda, jeigu išmėginimas, Jehovai leidus, kurį laiką tęsiasi?

¹⁴ Dievo tautą, kaip organizaciją, dažnai užgriūva išmėginimai. Kaip minėta anksčiau, Pirmojo pasaulinio karo metu jie buvo persekiojami. Nors tuo metu jie neturėjo aiškaus savo padėties supratimo ir todėl nežinojo, ko melsti, Jehovos Žodyje buvo pranašiškos maldos, į kurias jis ir atsakė jų naudai (Psalmių 68, 101, 125; Izaijo 12 skyrius). Tačiau kaip tada, jeigu Jehova leidžia, kad išmėginimas kurį laiką tęstųsi? Tai gali tapti liudijimu, gali paskatinti kai kuriuos priimti tiesą ir tai suteikia krikščionims galimybę per maldą parodyti brolišką meilę ar kokiu nors kitu būdu padėti kenčiantiems tikėjimo broliams (Jono 13:34, 35; 2 Korintiečiams 1:11). Prisimink, kad Jehova vadovauja savo tautai per šventąją dvasią, daro jai visa, kas geriausia ir visada išsprendžia klausimus taip, kad jo šventas vardas būtų pagerbtas ir pašventintas (Išėjimo 9:16; Mato 6:9).

Niekada neliūdink dvasios

15. Kokia Jehovos šventosios dvasios pagalba gali pasitikėti krikščionys?

¹⁵ Todėl jeigu tu esi Jehovos tarnas, išmėginimų metu ir kitu laiku prašyk šventosios dvasios. Bet po to būtinai laikykis jos vadovavimo, nes Paulius rašė: „Neliūdinkite Šventosios Dievo Dvasios, kuria esate paženklinti atpirkimo dienai“ (Efeziečiams 4:30). Dievo dvasia ištikimiems pateptiesiems krikščionims buvo ir yra nemirtingo dangiško gyvenimo, kuris jų laukia ateityje, „antspaudas“, arba ženklas (2 Korintiečiams 1:22; Romiečiams 8:15; 1 Korintiečiams 15:50-57; Apreiškimas 2:10). Ir pateptieji krikščionys, ir turintys žemišką viltį gali pasitikėti, kad Jehovos dvasia jiems daug padarys. Ji gali jiems vadovauti, kad jie gyventų ištikimybėje, ir padėti jiems išvengti nuodėmingų darbų, kuriems nepritaria Dievas ir dėl kurių prarandama jo šventoji dvasia bei galimybė pasiekti amžinąjį gyvenimą (Galatams 5:19-21).

16, 17. Kaip krikščionis galėtų nuliūdinti dvasią?

¹⁶ Kaip krikščionis gali sąmoningai ar nesąmoningai nuliūdinti dvasią? Jehova panaudoja savo dvasią palaikyti vienybę ir paskirti susirinkime atsakingus vyrus. Todėl jeigu susirinkimo narys pradėtų murmėti prieš paskirtus vyresniuosius, platinti šmeižikiškas apkalbas ir taip toliau, jis nesilaikytų taikai ir vienybei tarnaujančios Dievo dvasios vadovavimo. Apskritai jis nuliūdintų dvasią (1 Korintiečiams 1:10; 3:1-4, 16, 17; 1 Tesalonikiečiams 5:12, 13; Judo 16).

¹⁷ Kreipdamasis laiške į Efezo krikščionis, Paulius įspėjo juos dėl polinkio į melą, ilgalaikę rūstybę, vagystes, netinkamas kalbas, gašlų domėjimąsi ištvirkavimu, gėdingą elgesį ir nepadorius juokus. Jeigu krikščionis leistųsi patraukiamas tokių dalykų, jis elgtųsi priešingai dvasios inspiruotam Biblijos patarimui (Efeziečiams 4:17-29; 5:1-5). Taip, jis tam tikru mastu nuliūdintų Dievo dvasią.

18. Kas gali atsitikti bet kuriam krikščioniui, kuris pradeda ignoruoti dvasios inspiruoto Dievo Žodžio patarimą?

¹⁸ Iš tikrųjų bet kuris krikščionis, pradedantis ignoruoti inspiruotą Jehovos Žodžio patarimą, gali imti ugdyti požiūrį arba bruožus, vedančius į sąmoningą nuodėmę ir dieviško palankumo praradimą. Jeigu jis ir nedaro nuodėmės šiuo momentu, jis galbūt žengia šia kryptimi. Toks krikščionio elgesys, priešingas dvasios vadovavimui, būtų dvasios liūdinimas. Taip jis priešintųsi ir liūdintų Jehovą — šventosios dvasios Šaltinį. Dievą mylintis žmogus niekada to nenorėtų!

Nepaliaujamai prašyk šventosios dvasios

19. Kodėl Jehovos tautai ypač reikalinga jo dvasia mūsų dienomis?

¹⁹ Jeigu tu esi Jehovos tarnas, nepaliaujamai prašyk jo šventosios dvasios. Krikščionims iš tikrųjų yra būtina Dievo dvasios pagalba, ypač šiomis „paskutinėmis dienomis“, kritiškais laikais, kada sunku susidoroti su problemomis (2 Timotiejui 3:1-5). Velnias ir jo demonai, išmesti iš dangaus ir dabar esantys žemės aplinkoje, siautėja prieš Jehovos organizaciją. Todėl dabar labiau negu kada nors anksčiau Dievo tautai būtina jo šventoji dvasia, kad ji juos vestų, arba vadovautų, ir duotų jiems galimybę ištverti sunkumus ir persekiojimus (Apreiškimas 12:7-12).

20, 21. Kodėl būtina laikytis Jehovos Žodžio, dvasios ir organizacijos vadovavimo?

²⁰ Visada parodyk, kad vertini pagalbą, kurią teikia Jehova Dievas per savo šventąją dvasią. Laikykis jo dvasios inspiruoto Žodžio, Biblijos, vadovavimo. Visa širdimi bendradarbiauk su dvasios vedama žemiškąja Dievo organizacija. Niekada neleisk sau nukrypti į nebiblinį kelią, kas prilygtų šventosios dvasios liūdinimui, nes galiausiai ji gali būti iš tavęs atimta, ir tai reikštų dvasinę nelaimę (Psalmių 50:13).

²¹ Tik tie, kuriuos veda Jehovos dvasia, gali jam įtikti ir gyventi taikiai ir džiaugsmingai. Taip pat prisimink, kad Jėzus šventąją dvasią pavadino „padėjėju“, arba „globėju“ (Jono 14:16). Per šią dvasią Dievas nuramina ir sustiprina krikščionis, kad jie galėtų drąsiai sutikti išmėginimus (2 Korintiečiams 1:3, 4). Dvasia įgalina Jehovos tautą skelbti gerąją naujieną ir padeda jiems prisiminti biblines vietas, būtinas geram liudijimui (Luko 12:11, 12; Jono 14:25, 26; Apaštalų darbai 1:4-8; 5:32). Maldos ir dvasios vadovavimo dėka krikščionys gali su dangiška išmintimi įveikti tikėjimo išbandymus. Todėl visose gyvenimo aplinkybėse jie maldose nepaliaujamai prašo šventosios Dievo dvasios. Dėl to Jehovos dvasia veda jo tautą.

[Išnaša]

Kaip tu atsakytum?

◻ Kodėl būtina melsti Jehovos šventosios dvasios?

◻ Kokiu būdu šventoji dvasia yra padėjėjas?

◻ Ką reiškia liūdinti dvasią ir kaip mes galime to išvengti?

◻ Kodėl būtina toliau melsti šventosios dvasios ir laikytis jos vadovavimo?