Nušviesti Kristaus dalyvavimą
„Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje... jis perskirs juos“ (MATO 25:31, 32).
1. Kaip krikščioniškojo pasaulio dvasininkija aiškina Mato 24:3 žodžių reikšmę?
LIKUS trims dienoms iki Jėzaus mirties, keturi jo mokiniai priėjo prie jo ir rimtai paklausė: „Pasakyk mums, kada tai įvyks? Ir koks tavo atėjimo [graikiškai pa·rou·siʹa], ir pasaulio pabaigos ženklas?“ Šimtmečiais krikščioniškojo pasaulio dvasininkija ir rašytojai aiškino, kad šitie Jėzui pasakyti žodžiai Mato 24:3 reiškia, jog visa žmonija vėl pamatys jį kūnišką. Todėl jie moko, kad Kristaus sugrįžimas bus didelis, iškilmingas reginys. Jie kalba apie jį kaip apie antrąjį Kristaus atėjimą. Bet ar jų prielaidos teisingos?
2, 3. a) Koks skirtumas buvo padarytas tarp žodžių „atėjimas“ ir „dalyvavimas“ knygos Studies in the Scriptures 2-ajame tome? b) Ką Jehovos tauta suprato dėl Kristaus pa·rou·siʹa reikšmės?
2 Jehovos pateptųjų, kaip XIX amžiaus šviesos nešėjų, pažiūros dėl Kristaus sugrįžimo jau buvo pataisytos 1889 metais. Leidinio Studies in the Scriptures (Raštų tyrinėjimai) 2-ajame tome, 158—161 puslapiuose, pirmasis Sargybos Bokšto Biblijos ir Traktatų Bendruomenės prezidentas Čarlzas T. Raselas rašė: „Parousia... reiškia dalyvavimą ir niekuomet neturėtų būti verčiama žodžiu atėjimas, kaip įprasta angliškoje Biblijoje... Labai vertingame Naujojo Testamento vertime Emphatic Diaglott parousia tinkamai verčiama žodžiu dalyvavimas..., ne atėjimas, tartum jis būtų kelyje, bet dalyvavimas, tarsi jau atvykus [Jėzus] sako: ‛Nes kaip buvo Nojaus dienomis, taip bus žmogaus Sūnaus parousia [dalyvavimo] metu.’ Atkreipk dėmesį, kad čia nesulyginamas Nojaus atėjimas ir mūsų Viešpaties atėjimas... Taigi sugretinamas Nojaus buvimo laikas tarp žmonių ‛prieš tvaną’ ir Kristaus buvimo laikas pasaulyje jo antrojo atėjimo metu ‛prieš ugnį’ — sielvarto kulminaciją Viešpaties [Jehovos] Dieną, kai pasibaigs šis amžius“ (Mato 24:37).
3 Taigi Jehovos tauta XIX šimtmetyje teisingai suvokė, kad Kristaus pa·rou·siʹa bus nematoma. Jie taip pat suprato, jog pagonių laikai baigsis 1914 metų rudenį. Ryškėjant dvasinei šviesai, jie vėliau suprato, kad tais pačiais 1914 metais Jėzus Kristus buvo pakeltas į sostą danguje kaip Karalystės Karalius (Patarlių 4:18; Danieliaus 7:13, 14; Luko 21:24; Apreiškimas 11:15).
‛Mūsų Viešpaties dalyvavimas’
4. Kaip suprantamas posakis ‛mūsų Viešpaties Jėzaus atėjimas [„dalyvavimas“, NW]’?
4 O kaip šiais laikais suprantamas biblinis posakis ‛Mūsų Viešpaties Jėzaus atėjimas [„dalyvavimas“, NW]’? (1 Tesalonikiečiams 5:23). Vienas autoritetingas šaltinis komentuoja, kad žodis „dalyvavimas“, pa·rou·siʹa, „tapo oficialiu terminu, reiškiančiu aukšto rango asmens vizitą, ypač karaliams ir imperatoriams lankant provinciją“. Taigi šis posakis siejasi su karališku Viešpaties Jėzaus Kristaus, kaip Karaliaus, dalyvavimu nuo 1914 metų ir vėliau, po to kai jis buvo pasodintas į sostą danguje. Jis dalyvauja nematomai, kad ‛viešpatautų tarp savo priešų’, aktyviai valdydamas kaip Karalius, vykdantis šį pranašišką įsakymą (Psalmių 109:2). Jau maždaug 79 metus žmonės žemėje patiria nematomo karališko Kristaus dalyvavimo pasekmes.
5. Kokie įvykiai, vykstantys pa·rou·siʹa metu, bus aptariami šio žurnalo trijuose studijų straipsniuose?
5 Šiuose trijuose straipsniuose mes apžvelgsime stebinančius Kristaus Karalystės pasiekimų įrodymus šiuo laikotarpiu. Pirma, mes pateiksime keletą Biblijos pranašysčių, nusakančių įvykius, kurie jau įvyko arba dar tebevyksta. Antra, apibūdinsime didžiulį darbą, vykdomą ištikimo bei protingo vergo klasės, kuria Jėzus naudojasi visą savo karališko dalyvavimo laiką (Mato 24:45-47). Trečiame straipsnyje bus aprašyta įspūdinga pabaiga, ‛didelio suspaudimo’ laikas. Tai laikas, kai Jėzus ateina kaip Jehovos bausmės Vykdytojas sunaikinti neteisiuosius žmones ir išgelbėti teisiuosius (Mato 24:21, 29-31). Šiuo sunaikinimo laikotarpiu, kaip aprašė apaštalas Paulius, bus atlyginta „spaudžiamiesiems, išlaisvinimu kartu su mumis, kai Viešpats Jėzus apsireikš iš dangaus su savo jėgos angelais liepsnojančioje ugnyje; jis atkeršys tiems, kurie nepažįsta Dievo ir neklauso mūsų Viešpaties Jėzaus Evangelijos“ (2 Tesalonikiečiams 1:7, 8, NTP).
Ženklas
6. Koks sudėtinis ženklas aprašytas Mato 24 ir 25 skyriuose?
6 Prieš devyniolika šimtmečių šviesą nešantys Jėzaus mokiniai paklausė jį apie ženklą, arba įrodymą, dėl jo būsimo dalyvavimo valdant Karalystę. Jo atsakyme, užrašytame Mato 24 ir 25 skyriuose, pateiktas sudėtinis ženklas, kurio visi elementai dabar išsipildo pasauliniu mastu. Šio ženklo išsipildymas apibūdina sielvarto ir didelio išbandymo laiką. Jėzus perspėjo: „Žiūrėkite, kad jūsų kas nesuklaidintų. Daug kas ateis su mano vardu ir sakys: ‛Aš Mesijas!’, ir daugelį suklaidins. Girdėsite apie karus ir karų gandus. Žiūrėkite, kad neišsigąstumėte, nes reikia, kad visa tai įvyktų. Bet tai dar ne galas“ (Mato 24:4-6).
7. Kokių ženklo ypatybių išsipildymą mes matėme nuo 1914 metų?
7 Jėzus toliau pranašavo, kad bus neregėto masto karai. Du iš jų jau įvyko ir jie buvo priskirti pasaulinių karų kategorijai; vienas nuo 1914 iki 1918 metų, antras nuo 1939 iki 1945 metų. Toliau jis pasakė, kad vietomis bus maisto stoka ir žemės drebėjimai. Tikrieji krikščionys bus žiauriai persekiojami. Tiksliai pagal pranašystę, per paskutinius aštuonis dešimtmečius Jehovos Liudytojai — šiuolaikiniai šviesos nešėjai kentė persekiojimą, skelbdami gerąją naujieną apie Dievo Karalystę „visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms“ (Mato 24:7-14). Kiekvienas Yearbook of Jehovah’s Witnesses (Jehovos Liudytojų metraštis) pateikia papildomus įrodymus, kad šitie ženklo elementai išsipildo.
8, 9. a) Ką apima Jėzaus karališkas dalyvavimas? b) Ką parodo Jėzaus pranašystė dėl netikrų Kristų apie jo dalyvavimo pobūdį ir vietą?
8 Kadangi Jėzaus karaliavimas apima visą žemę, teisingas garbinimas plinta visuose žemynuose. Jo karališkas dalyvavimas (pa·rou·siʹa) yra pasaulinės apžiūros laikas (1 Petro 2:12). Bet ar egzistuoja sostinė, arba centras, kur galima kreiptis į Jėzų? Jėzus atsakė į tai pranašaudamas, kad belaukiant jo dalyvavimo atsiras netikri Kristūs. Jis perspėjo: „Jeigu jums sakytų: ‛Štai jis [Kristus] tyruose!’, neikite. ‛Štai jis namų gilumoje!’, netikėkite. Kaip žaibas tvykstelėja iš rytų ir nušvinta iki vakarų, taip bus ir su Žmogaus Sūnaus atėjimu [pa·rou·siʹa]“ (Mato 24:24, 26, 27).
9 „Žmogaus Sūnus“ Jėzus geriau negu bet kas žemėje žinojo, kur jis bus, kai iš tikrųjų prasidės jo dalyvavimas. Jis nebus čia arba ten, ar kokioje nors ypatingoje žemės vietoje. Jis nepasirodys kokioje nors nuošalioje vietoje, „tyruose“, kad ieškantieji Mesijo galėtų su juo pasitarti, nestebimi šalies vyriausybės, vietovėje, kur jo pasekėjai galėtų būti mokomi jam vadovaujant, ruošdamiesi įvykdyti politinį perversmą ir padaryti jį mesijišku pasaulio Valdovu. Jis taip pat nesislėps kažkur „namų gilumoje“, vietoje, kurią žino tik išrinktoji mažuma, kad ten, nematomas ir nesusekamas, su savo bendrininkais jis galėtų rengti sąmokslą ir ruošti slaptus planus nuversti pasaulio vyriausybes ir patepti save kaip žadėtąjį Mesiją. Ne!
10. Kaip biblinės tiesos žaibai tvykstelėjo pasauliniu mastu?
10 Priešingai, Jėzaus, kaip Karaliaus, atėjimas, prasidedant jo karališkam dalyvavimui, nebus slaptas. Kaip Jėzus pranašavo, biblinės tiesos žaibai pasauliniu mastu toliau nušviečia didelius plotus nuo rytų iki vakarų. Jehovos Liudytojai, kaip šiuolaikiniai šviesos nešėjai, iš tikrųjų pasirodo esantys „šviesa tautoms, kad [Jehovos] išgelbėjimas pasiektų žemės pakraščius“ (Izaijo 49:6, NW).
Angelų veikla
11. a) Kaip angelų pulkai yra panaudojami skleidžiant Karalystės šviesą? b) Kada ir į kokią grupę buvo surinkti kviečių klasės nariai?
11 Kituose tekstuose, kuriuose kalbama apie Jėzaus dalyvavimą, aprašoma, kad jį lydi angelai arba kad jis „pasiųs“ angelų pulkus (Mato 16:27; 24:31). Palyginime apie kviečius ir rauges Jėzus pareiškė, kad „dirva — tai pasaulis“, „pjūtis — tai pasaulio pabaiga, o pjovėjai — angelai“. Tačiau tai nereiškia, kad jis, kaip karališkos valdžios ir šlovės dalyvis, išimtinai naudojasi angeliškais pasiuntiniais užduotims žemėje vykdyti. Pradedant nuo 1919 metų Jėzaus vadovaujami angelai atskyrė kviečių klasę, susidedančią iš dvasia pradėtų pateptųjų žemėje, kurie buvo išsklaidyti Pirmojo pasaulinio karo įvykių, ir paruošė juos tolesnei veiklai Karaliaus vardu (Mato 13:38-43). Šio amžiaus 3-iajame dešimtmetyje kiti tūkstančiai žmonių stojo jau įkurtos Dievo Karalystės pusėn ir buvo patepti Dievo dvasia. Tie pateptieji buvo sėkmingai įtraukti į pradinio likučio gretas. Visi kartu jie sudaro mūsų dienų ištikimo bei protingo vergo klasę.
12. Kokiame valymo darbe dalyvavo angelai ir kokios buvo pasekmės žemei?
12 Kitas angelų veiklos pavyzdys Kristaus dalyvavimo metu, tuoj po jo pasodinimo į sostą 1914 metais, užrašytas Apreiškimo 12:7-9: „Mykolas [Jėzus Kristus] ir jo angelai kovojo su slibinu. Ir kovėsi slibinas ir jo angelai, bet jie pralaimėjo, ir nebeliko jiems vietos danguje. Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas Velniu ir Šėtonu, kuris suvedžiodavo visą pasaulį. Jis buvo išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai.“ Taigi dangūs ten viršuje buvo išvalyti, ir tik žemiškoji Karalystės sritis dar turės būti visiškai išvalyta, kad Jehovos vardas būtų pašventintas. Šiais 1993 metais tebegalioja dieviškasis įspėjimas: „Bet vargas žemei..., nes pas jus nukrito velnias, kupinas baisaus įniršio, žinodamas mažai beturįs laiko“ (Apreiškimas 12:12).
Dangiškas prisikėlimas
13, 14. a) Kas, kaip nurodo Raštai, vyksta nuo 1918 metų? b) Ką atskleidžia Paulius ir Jonas apie pateptąjį likutį šiandien?
13 Kitas nuostabus įvykis Kristaus dalyvavimo metu yra dangiško prisikėlimo pradžia. Apaštalas Paulius nurodė, kad pateptieji krikščionys, ilgai miegoję kapuose, bus atgaivinti pirmieji ir gyvens su Kristumi Jėzumi dvasinėje srityje. Slenkant metams buvo pateikti įrodymai, kad tai, matyt, turėjo prasidėti nuo 1918 metų. Paulius rašo: „Kristuje visi bus atgaivinti, tačiau kiekvienas pagal savo eilę. Pirmasis bus Kristus, tada priklausantys Kristui jo atėjimo [pa·rou·siʹa] metu“ (1 Korintiečiams 15:22, 23). Pateptųjų prisikėlimas Kristaus dalyvavimo metu yra patvirtintas 1 Tesalonikiečiams 4:15-17: „Ir tatai jums sakome Viešpaties žodžiais, jog mes, gyvieji, išlikusieji iki Viešpaties atėjimo [pa·rou·siʹa], nepralenksime užmigusiųjų. ... Tuomet pirmiausia prisikels tie, kurie mirė Kristuje, paskui mes, gyvieji, išlikusieji, kartu su jais būsime pagauti oran, debesysna pasitikti Viešpaties.“ Šitą nuostabų apdovanojimą galiausiai gaus 144000 pateptųjų, priklausančių Kristui (Apreiškimas 14:1).
14 Kaip parodo Paulius, šiandien gyvenantys pateptojo likučio nariai neįeina į Karalystę pirmiau už ankstesniuosius ištikimus pateptuosius krikščionis kankinius ir mokinius. Apaštalas Jonas toliau rašo apie pateptuosius, kurie miršta šiandien: „Nuo šiol bus palaiminti mirusieji, kurie miršta Viešpatyje. Taip, — sako Dvasia, — jie turi atilsėti nuo savo vargų, nes jų darbai juos lydi“ ten, kur jie prikeliami (Apreiškimas 14:13). Ir Paulius sako: „Štai aš jums atskleidžiu paslaptį: nors mes ne visi užmigsime, bet visi būsime pakeisti, — staiga, viena akimirka, gaudžiant paskutiniam trimitui. Trimitas nuaidės, ir mirusieji bus prikelti jau negendantys, ir mes būsime pakeisti“ (1 Korintiečiams 15:51, 52). Koks nepaprastas stebuklas!
15, 16. a) Kokį palyginimą pateikė Jėzus Luko 19:11-15 ir kodėl? b) Kaip ši pranašystė išsipildo?
15 Kartą, skelbdamas Dievo Karalystę savo pasekėjų grupei, Jėzus pateikė palyginimą, padedantį jiems pataisyti jų klaidingą supratimą. Pranešime sakoma: „Žmonės manė, jog netrukus turinti apsireikšti Dievo karalystė. Tad jis kalbėjo: ‛Vienas didžiūnas iškeliavo į tolimą šalį gauti karaliaus sosto, o vėliau turėjo sugrįžti atgal. Jis pasišaukė dešimt tarnų, padalijo jiems dešimt minų ir tarė: ‛Verskitės, kol sugrįšiu’. ... Gavęs karalystę, jis sugrįžo ir liepė pašaukti tarnus, kuriems buvo davęs pinigų, norėdamas sužinoti, kiek kuris uždirbo’“ (Luko 19:11-15).
16 Jėzus buvo tas „didžiūnas“, kuris nuėjo į dangų, į „tolimą šalį“, gauti karalystės. Šitą Karalystę jis gavo 1914 metais. Netrukus po to Kristus, kaip Karalius, pareikalavo ataskaitos iš tų, kurie vadino save jo pasekėjais, kad nustatytų, ką jie nuveikė rūpindamiesi jiems patikėtais Karalystės interesais. Tik ištikimoji mažuma buvo išrinkta gauti šeimininko pagyrimą: „Gerai, stropusis tarne! Kadangi pasirodei patikimas mažuose dalykuose, tu gauni valdyti dešimt miestų“ (Luko 19:17). Šitas Kristaus dalyvavimo laikotarpis apėmė tolesnę intensyvią Karalystės skelbimo veiklą, įskaitant Dievo nuosprendžių paskelbimą piktiesiems, ir šito darbo priežiūra buvo dalis įgaliojimų, patikėtų ‛stropiajam tarnui’.
Pasaulinis skelbimas
17. Kokiu džiaugsmu pasižymi pa·rou·siʹa?
17 O kas dar vyks šiuo pa·rou·siʹa metu? Tai bus didelio džiaugsmo laikas dirbant skelbimo darbą ir padedant naujiesiems pasiruošti, kad jie išliktų per artėjantį didįjį sielvartą. Tie ‛milžiniškos minios’ nariai, padedantys likučiui, tampa ‛lydimaisiais laiškais’ (Apreiškimas 7:9; 2 Korintiečiams 3:1-3). Paulius mini šio pjūties darbo džiaugsmą sakydamas: „Kas gi yra mūsų viltis, džiaugsmas ir pasididžiavimo vainikas prieš mūsų Viešpatį Jėzų, kai jis ateis [pa·rou·siʹa], — argi ne jūs?!“ (1 Tesalonikiečiams 2:19).
Pasilik švarus ir nepeiktinas
18. a) Kokioje maldoje Paulius mini pa·rou·siʹa? b) Kokią dvasią mes visi turime parodyti šiuo metu ir kokiais atžvilgiais?
18 Paulius taip pat meldėsi dėl gyvenančiųjų Kristaus dalyvavimo metu pašventinimo: „Pats ramybės Dievas iki galo jus tepašventina ir teišlaiko tobulą bei nepeiktiną jūsų dvasią, sielą ir kūną mūsų Viešpaties Jėzaus atėjimui [pa·rou·siʹa]“ (1 Tesalonikiečiams 5:23). Taip, ar mes būtume iš pateptojo likučio, ar iš milžiniškos kitų avių minios, šiandien mus ištikimai sujungia bendradarbiavimo dvasia, kad pasiliktume švarūs ir nepeiktini šiuo ypatingu laiku. Taip pat mums reikia būti kantriems. Jokūbas rašė: „Tad būkite kantrūs, broliai, iki Viešpaties atėjimo [pa·rou·siʹa]. ... Sustiprinkite savo širdis, nes Viešpaties atėjimas [pa·rou·siʹa] arti“ (Jokūbo 5:7, 8).
19. Kokį perspėjimą davė Petras dėl pa·rou·siʹa ir kaip mes turėtume reaguoti?
19 Apaštalas Petras taip pat turėjo kai ką pasakyti ir mums, gyvenantiems dabartiniu laikotarpiu. Jis perspėjo mus dėl šaipūnų, kurių yra daug visose žemės dalyse. Petras sako: „Pirmiausia turite žinoti, kad paskutinėmis dienomis pasirodys šaipūnai, kupini pajuokos. Jie gyvens savo geiduliais ir kalbės: ‛Kur jo pažadėtas atėjimas [pa·rou·siʹa]? Juk nuo to laiko, kai užmigo protėviai, visa pasilieka kaip buvę nuo sutvėrimo pradžios’“ (2 Petro 3:3, 4). Nors Kristaus dalyvavimo metu gausu šaipūnų, Jehovos tauta ir toliau šviečia kaip pasaulio šviesa daugelio išgelbėjimui.
Klausimai pakartojimui
◻ Kaip Jehovos tauta buvo palaipsniui apšviesta dėl pa·rou·siʹa?
◻ Kaip išsipildė Mato 24:4-8?
◻ Kaip angelai bendradarbiauja su pakeltu į sostą Kristumi?
◻ Koks nepaprastas stebuklas lydi pa·rou·siʹa?
◻ Koks džiaugsmas patiriamas šiuo laiku ir kas juo dalijasi?