Išlaisvinimas Jėzaus Kristaus apsireiškimo metu
„Džiaukitės..., kad ir tada, kai jo šlovė apsireikš, galėtumėte džiūgauti ir linksmintis“ (1 PETRO 4:13).
1. Kaip Jehova praturtino savo tarnus?
JEHOVA praturtino savo Liudytojus daugybe dovanų. Kaip mūsų Didysis Mokytojas, jis apšvietė mus, suteikdamas visapusiškas žinias apie savo valią ir tikslą. Per savo šventąją dvasią jis išugdė mūsų sugebėjimą drąsiai skleisti šviesą toliau. Įkvėptas apaštalas Paulius kalba mums 1 Korintiečiams 1:6, 7: „Kristaus liudijimas tapo tvirtas. Todėl jums, laukiantiems mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus apsireiškimo, nestinga jokios malonės dovanos.“
2. Kokią džiaugsmingą perspektyvą siūlo ‛mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus apsireiškimas’?
2 Kaip suprantamas ‛mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus apsireiškimas’? Tai nurodo laiką, kai Jėzus apsireiškia kaip šlovingas Karalius ir imasi priemonių apdovanoti savo ištikimus pasekėjus bei nubausti bedievius. Kaip pažymima 1 Petro 4:13, saugantiems dorumą dvasia pateptiesiems krikščionims ir jų ištikimiems palydovams iš milžiniškos minios tai bus ‛džiūgavimo ir linksminimosi’ laikas, nes jis reikš Šėtono daiktų sistemos galą.
3. Kaip mes turime tvirtai laikytis, kaip mūsų broliai Tesalonikoje?
3 Tam laikui artinantis, įniršęs Šėtonas spaudžia mus vis labiau. Kaip riaumojantis liūtas, jis bando praryti mus. Mes turime tvirtai laikytis! (1 Petro 5:8-10). Mūsų broliai senovės Tesalonikoje, dar jauni tiesoje, kentė panašią priespaudą, kurią patyrė daugelis Jehovos Liudytojų šiandien. Todėl apaštalo Pauliaus žodžiai, pasakyti jiems, labai reikšmingi mums. s rašė: „Juk Dievui teisinga atmokėti jūsų prispaudėjams priespauda ir jums, spaudžiamiesiems, išlaisvinimu kartu su mumis, kai Viešpats Jėzus apsireikš iš dangaus su savo jėgos angelais liepsnojančioje ugnyje; jis atkeršys tiems, kurie nepažįsta Dievo ir neklauso mūsų Viešpaties Jėzaus Evangelijos“ Ji(2 Tesalonikiečiams 1:6-8, NTP). Taip, išlaisvinimas ateis!
4. Kodėl dvasininkija nusipelno nuosprendžio, kuris bus įvykdytas Jėzaus apsireiškimo metu?
4 Pauliaus laikais daug vargų sukėlė žydų religiniai vadai. Panašiai ir šiandien, priešinimąsi taikingiems Jehovos Liudytojams dažnai kursto tie, kurie pareiškia atstovaujantys Dievui, ypač krikščioniškojo pasaulio dvasininkija. Jie tariasi pažįstą Dievą, tačiau atmeta ‛vienintelį Viešpatį [„Jehovą“, NW]’, Biblijos Dievą, pakeisdami jį mistine Trejybe (Morkaus 12:29). Jie nepaklūsta mūsų Viešpaties Jėzaus evangelijai, bet laukia pagalbos iš žmonių vyriausybių ir atmeta gerąją naujieną apie ateinančią teisingą Kristaus Karalystę. Visi šie religiniai priešininkai turės žūti ‛Viešpaties Jėzaus apsireiškimo iš dangaus’ metu!
Jėzaus Kristaus ‛atėjimas’
5. Kaip Jėzaus apsireiškimas vaizdžiai apibūdintas Mato 24:29, 30?
5 Šį apsireiškimą Jėzus vaizdžiai apibūdino Mato 24:29, 30. Charakterizuodamas įvairias savo atėjimo ir daiktų sistemos pabaigos ženklo ypatybes, jis sako: „Saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, žvaigždės kris iš dangaus, ir dangaus galybės bus sukrėstos.“ Tuo laiku „danguje pasirodys Žmogaus Sūnaus ženklas“. Žemės tautos „ims raudoti ir pamatys Žmogaus Sūnų [mesijiškąjį Dievo Karalių], ateinantį dangaus debesyse su didžia galybe ir šlove“. Šis ‛atėjimas’, graikiškai er·choʹme·non, nurodo Jėzų kaip Jehovos Išteisintoją.
6, 7. Kaip „išvys jį kiekviena akis“ ir kas yra tarp reginčiųjų?
6 Šį ‛atėjimą’ taip pat aprašė apaštalas Jonas Apreiškimo 1:7, kur sakoma: „Štai jis ateina su debesimis.“ O, tie priešai iš tikrųjų nematys Jėzaus fizinėmis akimis, nes žodis ‛debesys’ nurodo, kad nuosprendžio įvykdyti jis ateis nematomai. Jeigu žmonės tikrai savo akimis pamatytų jo dangiškąją šlovę, jie apaktų, kaip apako Saulius kelyje į Damaską, kai ryškioje šviesoje jam pasirodė šlovingasis Jėzus (Apaštalų darbai 9:3-8; 22:6-11).
7 Apreiškimo knygoje tvirtinama, kad „išvys jį kiekviena akis, net ir tie, kurie jį perdūrė; ir dėl jo raudos visos žemės giminės“. Tai reiškia, kad per sunaikinimą, kurio metu Jėzus smogs priešininkams, jie žemėje atpažins, kad jis atėjo su galia ir didžia šlove kaip Jehovos nuosprendžio Vykdytojas. Kodėl tie priešai aprašomi kaip tie, „kurie jį perdūrė“? Kadangi jie šiandien taip pat piktai nusiteikę prieš Jehovos tarnus, kaip ir Jėzaus persekiotojai. Jie iš tikrųjų ‛karčiai dėl jo raudos’.
8. Kokį perspėjimą paskelbia Jėzus ir Paulius apie netikėtą sunaikinimą?
8 Kaip ateis ta Jehovos keršto diena? Luko evangelijos 21 skyriaus pranašystėje Jėzus nurodo katastrofiškus įvykius, kurie prasidėjo nuo 1914 metų kaip jo dalyvavimo ženklas. Po to 34-oje ir 35-oje eilutėse Jėzus perspėja: „Saugokitės, kad jūsų širdis nebūtų apsunkusi nuo svaigalų girtybės ir kasdienių rūpesčių, kad toji diena neužkluptų jūsų netikėtai. It žabangai ji užgrius visus žemės gyventojus.“ Taip, ta Jehovos keršto diena ateis staiga, akimirksniu! Apaštalas Paulius patvirtina tai 1 Tesalonikiečiams 5:2, 3 sakydamas: „Viešpaties diena užklups lyg vagis naktį. Kai žmonės kalbės: ‛Gyvename ramiai ir saugiai’, tada juos ir ištiks netikėtas žlugimas.“ Jau dabar tautos kalba apie taiką bei saugumą ir siūlo sustiprinti Jungtines Tautas tvarkai palaikyti neramiose vietose karine jėga.
9. Kam ‛užteka šviesa’ ir kodėl?
9 Apaštalas toliau mums kalba 4-oje ir 5-oje eilutėse: „Bet jūs, broliai, neskendite tamsoje, kad toji diena jus užkluptų lyg vagis. Juk jūs visi esate šviesos vaikai, dienos vaikai. Mes nepriklausome nakčiai nei tamsai.“ Mes džiaugiamės būdami šviesos vaikai — šviesos nešėjai kitiems, kurie trokšta tikrosios taikos ir saugumo Dievo naujajame pasaulyje. Psalmių 97:10, 11 (ŠvR) [96:10, 11, ŠR] skaitome: „Jūs, kurie mylite Viešpatį, pikto neapkęskite. Viešpats saugoja Savo šventųjų sielas ir apgina juos nuo bedievių rankos. Teisiajam šviesa vis ir vėl užtekės ir džiaugsmas pamaldžioms širdims.“
Įvykių seka
10. Į kokį išankstinį perspėjimą dėl Dievo atpildo dienos mes turime atkreipti dėmesį? (Apreiškimas 16:15)
10 Kokia bus įvykių seka, kai užeis didysis sielvartas? Atverskime Apreiškimo 16-ąjį skyrių. Atkreipk dėmesį, kad, pagal 13-ąją ir 16-ąją eilutes, nešvarios, demoniškos dvasios renka visos žemės tautas Harmagedono, didžiosios Visagalio Dievo dienos, kovai. Vėl pabrėžiama, jog atpildo diena artinasi lyg vagis, ir esame perspėjami, kad budėtume ir saugotume savo dvasinius drabužius kaip ženklą dėl išsigelbėjimo. Atėjo laikas teisti žemės gyventojus, tautas, ir, matyt, dar kai ką. Ką būtent?
11. Kaip atpažįstama moteris iš Apreiškimo 17:5?
11 Tai simbolinė moteris, kuri tikrai bandė pasirodyti esanti „kai kas“. Apreiškimo 17:5 ji pavaizduota kaip „paslaptis: ‛Didžioji Babelė, ištvirkėlių ir žemės šlykštybių motina’“. Bet Jehovos Liudytojams ji nebėra paslaptis. Ji aiškiai atpažįstama kaip viso pasaulio klaidingos religijos imperija, kurioje dominuojančią padėtį užima krikščioniškojo pasaulio sektos. Jehovos akyse pasibjaurėtina tai, kad ji kišasi į politinius reikalus, kad persekiodama tikruosius krikščionis, pasidarė ‛girta nuo šventųjų kraujo’ ir tapo atsakinga už ‛visų žemėje nužudytųjų kraują’, įskaitant daugiau kaip šimtą milijonų užmuštųjų karuose vien tik XX amžiuje (Apreiškimas 17:2, 6; 18:24).
12. Kodėl yra pasmerktos krikščioniškojo pasaulio sektos?
12 Blogiausia tai, kad krikščioniškojo pasaulio sektos užtraukė gėdą Dievo vardui, kuriam, jų veidmainišku tvirtinimu, jos atstovauja. Užuot skelbusios švarų Dievo žodį, jos mokė babiloniečių ir graikų filosofijų ir pritardamos Biblijos principus niekinančiam gyvenimo būdui, pagal kurį viskas leidžiama, prisidėjo prie ištisų tautų moralinio nuosmukio. Godūs verteivos iš jų tarpo pasmerkti Jokūbo 5:1, 5 žodžiais: „Nagi dabar jūs, turtuoliai, verkite ir raudokite dėl jūsų laukiančių negandų! Jūs prabangiai gyvenote žemėje, smaguriavote ir nupenėjote savo širdis skerdimo dienai.“
Šalin Didžiąją Babelę!
13. Kaip prasidės didysis sielvartas ir koks būtinumas pabrėžtas Apreiškimo 18:4, 5?
13 Pirmoji didžiojo sielvarto salvė — tai Jehovos teismo nuosprendžio įvykdymas Didžiajai Babelei. Apreiškimo 17:15-18 vaizdingai aprašomas Dievo ‛sumanymas’ — pažadinti „dešimt ragų“, galingas daugianacionalinių JT, ‛žvėries’, jėgas nusikratyti ja. „Tie dešimt ragų, kuriuos matei, ir žvėris, — jie ims nekęsti ištvirkėlės, nuplėš jos drabužius ir paliks ją nuogą, ės jos kūną ir ją pačią sudegins ugnyje. Mat Dievas įkvėpė jų širdyse norą vykdyti jo sumanymą.“ Nenuostabu, kad balsas iš dangaus skelbia neatidėliotiną perspėjimą, užrašytą Apreiškimo 18:4, 5: „Išeik iš Babelės, mano tauta, kad nedalyvautum jos nuodėmėse ir nepatirtum jos negandų! Nes jos nuodėmės pasiekė dangų ir Dievas prisiminė jos piktenybes.“ Kvietimas tebeskamba toliau: nutraukite visus ryšius su klaidinga religija, kol dar nevėlu!
14. Kas gedės dėl Didžiosios Babelės sunaikinimo ir kodėl?
14 Kaip reaguos pasaulis į Didžiosios Babelės sunaikinimą? Ištvirkę politikai — „žemės karaliai“ iš tolo sielvartaus dėl jos, kadangi jie šimtmečiais turėjo abipusį malonumą dvasiškai su ja paleistuvaudami. Taip pat jos verks ir gedės godūs komersantai, ‛pirkliai, pralobę iš jos’. Jie taip pat stovi iš tolo kalbėdami: „Vargas, vargas didžiajam miestui, vilkėjusiam ploniausia drobe, purpuru, škarlatu, išsipuošusiam auksu, brangakmeniais ir perlais. Per vieną valandą niekais virto šitokie lobiai!“ Puošnūs dvasiškių apdarai ir didžiųjų pasaulio katedrų puikumas išnyks visiems laikams! (Apreiškimas 18:9-17). Bet ar visi gedės Didžiosios Babelės?
15, 16. Kokį pagrindą džiaugtis turės Dievo tauta?
15 Apreiškimo 18:20, 21 atsako: „Džiūgauk dėl jo, dangau, ir jūs, šventieji, apaštalai bei pranašai, nes Dievas išsprendė jūsų skundą prieš šitą miestą!“ Kaip didelis girnakmenis, sviestas į jūrą, „tokiu smarkumu bus nublokštas didysis Babelės miestas, ir jo nebebus galima rasti“.
16 Koks tai pagrindas džiaugtis! Apreiškimo 19:1-8 patvirtina tai. Iš dangaus keturis kartus nuskamba kvietimas: „Aleliuja! [„Šlovinkite Jah!“ NW].“ Pirmieji šie trys Aleliuja šlovina Jehovą, nes jis įvykdė teisingą nuosprendį gėdingai ištvirkėlei, Didžiajai Babelei. Nebėra pasaulinės klaidingos religijos imperijos! O nuo Dievo sosto nuskamba balsas: „Šlovinkite mūsų Dievą, visi jo tarnai, visi, kurie bijote jo: maži ir dideli!“ Kokią gi mes turėsime privilegiją pritarti šiai giesmei!
Avinėlio vestuvės
17. Palyginus Apreiškimo 11:17 ir 19:6 kontekstus, kokie du įvykiai parodo, kad Jehova pradėjo valdyti kaip Karalius?
17 Ketvirtasis Aleliuja pradeda kitą temą: „Aleliuja! Užviešpatavo mūsų Viešpats Dievas, Visagalis.“ Bet ar panašūs žodžiai nebuvo pasakyti Apreiškimo 11:17? Ten mes skaitome: „Dėkojame tau, Viešpatie, visagali Dieve, ... kad pasiėmei savo didžiąją valdžią ir ėmei viešpatauti.“ Taip. Tačiau Apreiškimo 11:17 kontekstas nurodo į 1914 metais Jehovos įkurtą mesijiškąją Karalystę „ganyti visas tautas geležine lazda“ (Apreiškimas 12:5). O Apreiškimo 19:6 kontekste kalbama apie Didžiosios Babelės sunaikinimą. Pašalinus panašią į ištvirkėlę religiją, Jehova, kaip Dievas, bus išteisintas. Jo, kaip Aukščiausiojo Suvereno ir Karaliaus, garbinimas dabar vyraus per visus amžius!
18. Ką bus galima džiugiai paskelbti pašalinus Didžiąją Babelę?
18 Taigi džiaugsmingai galima paskelbti: „Džiūgaukime ir linksminkimės, ir duokime jam [Jah] garbę! Nes prisiartino Avinėlio vestuvės ir jo nuotaka pasirengusi. Jai buvo duota apsivilkti spindinčia, tyra drobe; o ta drobė — tai šventųjų teisūs darbai“ (Apreiškimas 19:7, 8). Tiksliai nesakoma, kada bus dar tebegyvenančių žemėje pateptųjų dangiškas prikėlimas. Tačiau kontekstas mums laiduoja, jog jų dalyvavimas Avinėlio, Jėzaus Kristaus, vestuvėse bus laimingas laikotarpis, juo labiau, kad jie patys buvo tiesioginiai gėdingos paleistuvės, Didžiosios Babelės, pažeminimo liudininkai.
Šėtono pasaulis sunaikintas
19. Kas toliau vystosi pagal Apreiškimo 19:11-21?
19 Vėl pasirodo baltas žirgas, pirmą kartą paminėtas Apreiškimo 6:2. Mes skaitome Apreiškimo 19:11: „Ant jo [balto žirgo] sėdėjo raitelis, vardu Ištikimasis ir Teisusis; jis teisingai teisia ir kovoja.“ Tai „karalių Karalius ir viešpačių Viešpats“ joja pirmyn smogti tautoms ir minti „Visagalio Dievo įniršio ir rūstybės vyno spaustuvą“. Veltui ‛žemės karaliai ir jų kariuomenės’ renkasi kovoti Harmagedono kare. Raitelis ant balto žirgo galutinai laimi. Iš Šėtono žemiškos organizacijos nieko nebelieka (Apreiškimas 19:12-21).
20. Kas bus pačiam Velniui?
20 O kas bus pačiam Velniui? Apreiškimo 20:1-6 aprašo Kristų Jėzų kaip „angelą, nužengiantį iš dangaus, laikantį rankose bedugnės raktą ir didžiulę grandinę“. Jis nutveria slibiną — senąją Gyvatę, kuri yra Velnias ir Šėtonas, — suriša jį, įmeta į bedugnę, užrakina ją ir iš viršaus užantspauduoja. Pašalinus Šėtoną ir nebesant galimybės daugiau suvedžioti tautas, prasideda šlovingas Avinėlio ir jo nuotakos Tūkstantmetis viešpatavimas. Nebebus daugiau sielvarto ašarų! Nebebus iš Adomo paveldėtos mirties! Nei liūdesio, nei aimanos, nei sielvarto! „Nes kas buvo pirmiau, tas praėjo“ (Apreiškimas 21:4).
21. Kam mes turime būti pasiryžę, nekantriai laukdami Jėzaus Kristaus apsireiškimo?
21 Nekantriai laukdami mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus apsireiškimo, uoliai pasakokime kitiems apie Dievo meilės kupinus Karalystės pažadus. Išlaisvinimas čia pat! Ženkime pirmyn, visada pirmyn, kaip apsišvietę Suverenaus Viešpaties Jehovos vaikai!
Pakartojimui
◻ Kas parodo, kad Jėzaus Kristaus apsireiškimas arti?
◻ Kaip ateis Jehovos keršto diena?
◻ Koks turi būti ‛mylinčių Jehovą’ požiūris į dabartinio pasaulio situaciją?
◻ Kokia bus įvykių seka, kai užeis didysis sielvartas?
[Iliustracija 20 puslapyje]
Įvykdyti nuosprendį Jėzus ateina „su debesimis“, nematomai