Išsaugoti gyvi per didįjį sielvartą

„Jie atėjo iš didžio sielvarto. Jie išplovė savo apsiaustus ir juos išbaltino Avinėlio krauju“ (APREIŠKIMAS 7:14).

 1. Kas sveikins prisikėlusiuosius žemiškojo prikėlimo metu?

KUOMET nežinia kiek milijonų bus prikeliama ‛teisiųjų ir neteisiųjų prisikėlime’, jie bus sugrąžinami į gyvenimą ne tuščioje žemėje (Apaštalų darbai 24:15). Jie atsibus gražiai sutvarkytoje aplinkoje ir pamatys, kad jiems paruošta gyvenamoji patalpa, taip pat drabužiai ir gausybė maisto. Kas visa tai paruoš? Aišku, kad dar prieš žemiškojo prikėlimo pradžią bus naujajame pasaulyje gyvenančių žmonių. Kas jie? Biblija parodo, kad tai bus tie, kurie išliks ateinančio didžiojo sielvarto metu. Iš visų Biblijos mokymų, be abejonės, vienas įdomiausių yra tas, kad kai kurie ištikimi žmonės bus išsaugoti gyvi per didįjį sielvartą ir niekada neturės mirti. Ši viltis tvirtai paliudyta Šventajame Rašte.

Kaip Nojaus dienomis

2, 3. a) Kokie yra apibūdinti Nojaus dienų ir mūsų laikmečio panašumai? b) Ką parodo Nojaus ir jo šeimos išlikimas Tvano metu?

² Mato 24:37-39 Jėzus Kristus sugretino Nojaus dienas su paskutinėmis dienomis, kuriomis mes dabar gyvename. Jis pasakė: „Kaip yra buvę Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnui ateinant. Kaip dienomis prieš tvaną žmonės nieko nenumanydami [‛į nieką nekreipdami dėmesio’, NW] valgė, gėrė, vedė ir tekėjo iki pat dienos, kurią Nojus įlipo į laivą, kai užėjo tvanas ir visus nusinešė, taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus.“

³ Pasaulinis Tvanas nusinešė visus, kurie nekreipė dėmesio į Dievo perspėjančią žinią. Tačiau jis nenusinešė Nojaus ir jo šeimos narių. Kaip pasakė Jėzus, jie „įlipo į laivą“. Dėl jų dievobaimingo atsidavimo Jehova suteikė jiems galimybę išsigelbėti. Antrajame Petro laiške 2:5, 9 kalbama apie Nojaus ir jo šeimos išlikimą žodžiais: „Jis [Dievas]... išsaugojo tiesos šauklį Nojų ir dar septynetą, kai siuntė bedievių pasauliui tvaną. Taigi Viešpats žino, kaip išgelbėti maldingus žmones iš mėginimo.“ Jėzus sugretino Nojaus dienas su paskutinėmis dienomis norėdamas parodyti, kad apskritai žmonės nekreips dėmesio į Dievo perspėjimo žinią. Tačiau tuo jis taip pat patvirtino, kad Nojus ir jo šeima pakluso Jehovai Dievui, įlipo į arką ir pergyveno didįjį Tvaną. Nojaus ir jo šeimos išlikimas parodo, kad Dievo ištikimi tarnai išliks šio pasaulio pabaigoje.

Pirmojo amžiaus pavyzdys

 4. Kokie Jėzaus nusakyti įvykiai išsipildė prieš Jeruzalės sunaikinimą 70-aisiais m. e. m.?

⁴ Jėzus taip pat kalbėjo apie įvykius, kurie turi įvykti šio pasaulio pabaigoje. Mato 24:21, 22 mes skaitome: „Tuomet bus didelis suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios iki dabar ir kokio daugiau nebebus. Ir jeigu tos dienos nebūtų sutrumpintos, neišsigelbėtų nė vienas žmogus. Bet dėl išrinktųjų tos dienos bus sutrumpintos.“ Šie žodžiai preliminariai išsipildė pirmajame mūsų eros amžiuje. Romos kariuomenė, kuriai vadovavo Cestijus Galus, apsupo Jeruzalės miestą 66-aisiais m. e. m. Romos armijos būriai buvo bepradedą griauti šventyklos sieną, ir daugelis žydų buvo pasiruošę pasiduoti. Tačiau netikėtai ir be aiškios priežasties Cestijus Galus atitraukė savo kariuomenę. Pamatę romėnų atsitraukimą, krikščionys elgėsi pagal Jėzaus žodžius, pasakytus daug metų prieš tai: „Kai matysite Jeruzalę supamą kariuomenės, žinokite, jog prisiartino jos nuniokojimas. Tuomet kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus, kas mieste — teišeina iš jo, kas apylinkėse — tenegrįžta“ (Luko 21:20, 21). Krikščionimis tapę žydai, išrinktieji, tuojau pat paliko pasmerktą Jeruzalės miestą ir taip buvo išgelbėti nuo netrukus po to jį ištikusio baisaus sunaikinimo. Romos pulkai, vadovaujami generolo Tito, sugrįžo 70-aisiais m. e. m. Jie įsirengė stovyklas aplink Jeruzalę, apsupo miestą ir nuniokojo jį.

 5. Kokia prasme didysis sielvartas Jeruzalėje buvo sutrumpintas 70-aisiais m. e. m.?

⁵ Žydų istorikas Juozapas Flavijus praneša, kad 1100000 žydų žuvo, o 97000 išliko ir buvo paimti į nelaisvę. Tie išlikę nekrikščionys žydai tikrai nebuvo Jėzaus pranašystėje paminėti „išrinktieji“. Maištingai žydų tautai Jėzus buvo pasakęs: „Štai jūsų namai bus jums palikti tušti. Taigi aš jums sakau: nuo dabar jūs manęs nebematysite, kol netarsite: ‛Garbė tam, kuris ateina Viešpaties [„Jehovos“, NW] vardu!’“ (Mato 23:38, 39). Nėra įrodymo, kad apsupti Jeruzalėje žydai paskutiniu momentu priėmė Jėzų kaip Mesiją, tapo krikščionimis ir įgijo Jehovos palankumą. Vis dėlto sielvartas, kuris užklupo Jeruzalę 70-aisiais m. e. m., buvo sutrumpintas. Paskutinė Romos armijos apsiaustis nebuvo ilgalaikė. Tai leido kai kuriems žydams išlikti, nors jie buvo išsiuntinėti vergijon į įvairias Romos imperijos vietas.

Milžiniška išlikusiųjų minia

6, 7. a) Koks didysis religinis miestas, ir kokio neturėjusio sau lygaus sielvarto metu dar turi būti sugriautas? b) Ką pranašavo Jonas apie ateinantį didįjį sielvartą šiam pasauliui?

⁶ Nors Jeruzalės sunaikinimas 70-aisiais m. e. m. iš tikrųjų buvo „didelis suspaudimas“ tam religiniam miestui, pagrindinis Jėzaus žodžių išsipildymas dar turi įvykti. Didesnis religinis miestas, didžioji Babelė — pasaulinė klaidingos religijos imperija, turi patirti mirtiną didelį suspaudimą, po kurio neturintis sau lygaus suspaudimas tuojau pat turi ištikti ir likusią Šėtono daiktų sistemos dalį (Mato 24:29, 30; Apreiškimas 18:21). Praėjus maždaug 26-iems metams po Jeruzalės sunaikinimo, apaštalas Jonas Apreiškimo 7:9-14 rašė apie šį didįjį pasaulinį sielvartą. Jis parodė, kad didelė žmonių minia pergyvens jį.

⁷ Tie išlikusieji, vadinami „milžiniška minia“, atpažįstami iš tam tikrų savo ryžtingų veiksmų. Pagal Apreiškimo 7:14, vienas iš 24-ių vyresniųjų, esančių danguje, pasakė Jonui: „Jie atėjo iš didžio sielvarto. Jie išplovė savo apsiaustus ir juos išbaltino Avinėlio krauju.“ Taip, milžiniškos minios nariai sveikina Jehovą kaip savo išgelbėjimo šaltinį. Jie parodo tikėjimą Jėzaus pralietu krauju ir yra teisūs savo Kūrėjo ir jo paskirto Karaliaus, Jėzaus Kristaus, akivaizdoje.

 8. Apibūdink puikius santykius tarp „milžiniškos minios“ ir Jėzaus pateptųjų brolių likučio.

⁸ Šiandien beveik penki milijonai milžiniškos minios narių gyvena aktyviai vadovaujami dangiškojo Karaliaus Jėzaus Kristaus. Jie yra pavaldūs Kristui ir turi artimą ryšį su tais jo pateptaisiais broliais, kurie dar yra žemėje. Kalbėdamas apie tinkamą didžiosios minios elgesį su tais pateptaisiais, Jėzus pasakė: „Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mato 25:40). Dėl to, kad nesavanaudiškai teikia pagalbą pateptiesiems Kristaus broliams, tie milžiniškos minios nariai įvertinami taip, lyg būtų darę gera pačiam Jėzui. Tai padeda jiems turėti patikimus santykius su Jėzumi Kristumi ir Jehova Dievu. Jie turėjo privilegiją kartu su pateptuoju likučiu tapti Dievo Liudytojais ir Jo vardo nešėjais (Izaijo 43:10, 11; Joelio 2:31, 32).

Reikia išlikti budriems

9, 10. a) Ką mes turime daryti, kad išlaikytume savo teisią padėtį žmogaus Sūnaus akivaizdoje? b) Kaip mes turime elgtis, kad ‛budėtume’?

⁹ Milžiniška minia turi be paliovos išlaikyti savo teisią padėtį žmogaus Sūnaus akivaizdoje, o tam reikia išlikti budriems iki pat pabaigos. Jėzus tai aiškiai nurodė žodžiais: „Saugokitės, kad jūsų širdis nebūtų apsunkusi nuo svaigalų girtybės ir kasdienių rūpesčių, kad toji diena neužkluptų jūsų netikėtai. It žabangai ji užgrius visus žemės gyventojus. Todėl visą laiką budėkite ir melskitės, kad pajėgtumėte išvengti visų būsimųjų nelaimių ir atsilaikyti Žmogaus Sūnaus akivaizdoje“ (Luko 21:34-36).

¹⁰ Kad sėkmingai stovėtume žmogaus Sūnaus akivaizdoje, mums būtina turėti jo pritarimą, kurio mes neturėsime, jei leisime šio pasaulio mąstymui mus paveikti. Pasaulietiškas mąstymas yra viliojantis ir gali paskatinti asmenį per daug pasinerti į kūniškus malonumus arba tapti taip apsunkusiam nuo gyvenimo problemų, kad Karalystės interesai jam daugiau nebebus pirmojoje vietoje (Mato 6:33). Tokia kryptis silpnina asmenį dvasiškai ir gali padaryti jį abejingą savo įsipareigojimams Dievui ir kitiems. Jis gali tapti neaktyvus, arba jo buvimas susirinkime gali atsidurti pavojuje, jei jis padaro rimtą nuodėmę ir galbūt net neatgailauja dėl to. Kiekvienas asmuo milžiniškoje minioje privalo kreipti dėmesį į save. Jis turi visada laikytis atskirai nuo šio bedieviško pasaulio ir jo įpročių (Jono 17:16).

11. Kokių Rašto principų pritaikymas padės mums pergyventi Armagedoną?

¹¹ Jehova aprūpino mus viskuo, kas reikalinga tam tikslui, per savo Žodį, savo šventąją dvasią ir savo matomąją organizaciją. Mes privalome visiškai pasinaudoti šiomis priemonėmis. Taip pat mes turime melstis ir būti paklusnūs Dievui, jei tikimės turėti jo palankumą. Pavyzdžiui, mums reikia ugdyti stiprią neapykantą tam, kas bloga. Psalmininkas pasakė: „Aš nesėdžiu su nedorais žmonėmis ir nesusieinu su klastingais. Aš nekenčiu pikta darančiųjų sueigos ir su bedieviais nesisėdu. Neatimk su nusidėjėliais mano sielos ir su kraujo trokštančiais žmonėmis mano gyvybės“ (Psalmių 25:4, 5, 9). Krikščionių susirinkime tiek jauni, tiek ir seni turi apriboti bendravimą su tais, kurie nėra paskyrę savo gyvenimo Jehovai. Kad įgytume Dievo palankumą, siekime būti be priekaištų ir nesusitepę pasauliu (Psalmių 25:1-5; Jokūbo 1:27; 4:4). Tada mes būsime tikri, kad Armagedono metu Jehova nenušluos mūsų į mirtį kartu su bedieviais.

Kai kurie „neragaus mirties per amžius“

12, 13. a) Kokius žodžius, kuriuos Morta nevisiškai suprato, ištarė Jėzus prieš prikeldamas Lozorių? b) Ko nereiškė Jėzaus žodžiai apie kai kuriuos ‛neragausiančius mirties per amžius’?

¹² Jaudina mąstant apie šios daiktų sistemos galo pergyvenimą ir galimybę niekada nemirti. Tai perspektyva, kurią mums yra pažadėjęs Jėzus. Prieš prikeldamas savo mirusį draugą Lozorių, Jėzus pasakė Lozoriaus seseriai Mortai: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, — nors ir numirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius. Ar tai tiki?“ Morta tikėjo prisikėlimu, bet ji ne viską suprato, ką Jėzus sakė (Jono 11:25, 26).

¹³ Jėzus nenorėjo pasakyti, kad jo ištikimi apaštalai toliau gyvens su tuo pačiu kūnu ir niekada nemirs. Priešingai, vėliau jis pasakė, kad jo mokiniai mirs (Jono 21:16-23). Iš tikrųjų jų patepimas šventąja dvasia per Sekmines 33 m. e. metais reiškė, jog jie turės mirti, kad gautų savo dangiškąjį paveldą būti karaliais ir kunigais (Apreiškimas 20:4, 6). Todėl bėgant laikui visi pirmojo amžiaus krikščionys mirė. Tačiau Jėzus tai pasakė tikslingai. Jo žodžiai apie gyvenimą niekada nemirus išsipildys.

14, 15. a) Kaip išsipildys Jėzaus žodžiai apie tuos, kurie „neragaus mirties per amžius“? b) Kokioje padėtyje yra šis pasaulis, bet kokią viltį turi teisieji?

¹⁴ Visų pirma ištikimi pateptieji krikščionys niekada nepatirs amžinosios mirties (Apreiškimas 20:6). Be to, Jėzaus žodžiai nurodo tam tikrą laiką, kada Dievas įsikiš į žmonių reikalus ir nušluos blogį nuo žemės, lygiai taip, kaip jis padarė Nojaus dienomis. Ištikimieji, tuo metu nenustoję vykdyti Dievo valios, neturės žūti nuo Dievo teismo veiksmų. Priešingai, kaip Nojus ir jo šeima, jie galės pergyventi pasaulio sunaikinimą. Tokia viltis yra tvirta, nes pagrįsta Biblijos mokymais ir pailiustruota pavyzdžiais. (Palygink Žydams 6:19; 2 Petro 2:4-9.) Biblijos pranašysčių išsipildymas parodo, kad labai greitai dabartinis pasaulis, susidedantis iš neteisių žmonių visuomenės, baigsis sunaikinimu. Dabartinės padėties neįmanoma pakeisti, nes pasaulis yra nepataisomai sugedęs. Tai, ką Dievas pasakė apie Nojaus dienų pasaulį, tinka ir šiandieniniam pasauliui. Daugumos žmonių širdys pilnos nedorumo, ir jų mintys visuomet yra tik blogos (Pradžios 6:5).

¹⁵ Jehova leido žmonėms ilgus amžius valdyti žemę be savo dieviško įsikišimo, bet jų laikas beveik pasibaigė. Greitai Jehova sunaikins žemėje visus piktuosius, kaip tai sakoma Biblijoje (Psalmių 144:20; Patarlių 2:21, 22). Tačiau jis nesunaikins teisiųjų kartu su piktaisiais. Dievas niekada nėra to padaręs! (Palygink Pradžios 18:22, 23, 26.) Kodėl jis turėtų naikinti tuos, kurie stengiasi tarnauti jam ištikimai, dievobaimingai? Visiškai teisinga tai, kad ištikimi Jehovos tarnai, kurie gyvens tuo metu, kai prasidės didysis sielvartas, ras malonę jo akyse ir nebus sunaikinti, lygiai kaip Nojus ir jo šeima nebuvo sunaikinti, kada jo dienų piktasis pasaulis priėjo staigų galą (Pradžios 7:23). Jie turės Dievo apsaugą ir pergyvens šio pasaulio pabaigą.

16. Kokie nuostabūs dalykai įvyks naujajame pasaulyje ir ką jie reikš išlikusiesiems?

¹⁶ Kas bus tada? Naujajame pasaulyje žmonijai bus išlietos gydymo palaimos, kai bus visiškai pritaikoma Jėzaus išperkamosios aukos nauda. Biblija kalba apie simbolinę „gyvybės vandens upę, tvaskančią tarsi krištolas, ištekančią nuo Dievo ir Avinėlio sosto. Aikštės viduryje, tarp upės atšakų, auga gyvybės medis, duodantis dvylika derlių, kiekvieną mėnesį vedantis vaisių, o to medžio lapai tinka tautoms gydyti“ (Apreiškimas 22:1, 2). Kaip nuostabu, kad ‛gydymas’ apima pačios nuodėmės, paveldėtos iš Adomo, nugalėjimą! „Jis sunaikins mirtį amžinai. Viešpats Dievas atims ašaras nuo kiekvieno veido“ (Izaijo 25:8). Taigi tiems, kurie išliks per didįjį sielvartą ir pateks į naująjį pasaulį, niekada nereikės patirti mirties!

Patikima viltis

17. Kiek patikima yra viltis, kad kai kurie pergyvens Armagedoną ir „neragaus mirties per amžius“?

¹⁷ Ar mes galime visiškai pasitikėti šia nuostabia viltimi? Absoliučiai! Jėzus pasakė Mortai, kad bus laikas, kada žmonės gyvens niekada nemirę (Jono 11:26). Be to, Apreiškimo, kurį Jėzus davė Jonui, 7-ajame skyriuje buvo atskleista, kad milžiniška minia pergyvena didįjį sielvartą ir taip išeina iš jo. Ar mes galime tikėti Jėzumi Kristumi ir istoriniu pranešimu apie Tvaną Nojaus dienomis? Be abejonės! Be to, Biblijoje yra kiti pranešimai apie atvejus, kai Dievas išsaugodavo savo tarnus gyvus teismo laikotarpiais ir žlungant tautoms. Ar nereikėtų tikėtis iš jo to paties šiuo pabaigos metu? Ar yra kas nors neįmanoma Kūrėjui? (Palygink Mato 19:26.)

18. Kaip mes galime užsitikrinti gyvenimą Jehovos naujajame teisiajame pasaulyje?

¹⁸ Ištikimai tarnaudami Jehovai dabar, mes užsitikriname amžiną gyvenimą jo naujajame pasaulyje. Nesuskaičiuojamiems milijonams gyvenimas tame naujajame pasaulyje bus suteiktas prikėlimu. Tačiau mūsų dienomis milijonai Jehovos tautos žmonių, — taip, milžiniška minia, kurios nė vienas žmogus negali suskaičiuoti ar apriboti, — turi unikalią privilegiją būti išsaugoti gyvi didžiojo sielvarto metu. Ir jie niekada neturės mirti.

Prašom paaiškinti

◻ Kaip Nojaus dienos tapo išlikimo Armagedone įvaizdžiu?

◻ Ką mes turime daryti, kad išsilaikytume, kada Jėzus ateis įvykdyti Jehovos nuosprendžių?

◻ Kodėl mes galime sakyti, kad pergyvenusieji Armagedoną „neragaus mirties per amžius“?

[Iliustracija 25 puslapyje]

Krikščionys išvengė Jeruzalės sielvarto