Džiaugsmingi „žodžio vykdytojai“
„Su romumu priimkite įdiegtajį žodį, kuris gali išgelbėti jūsų sielas. Būkite žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai“ (JOKŪBO 1:21, 22).
1. Kuo įsidėmėtinas 1996 metų tekstas?
„BŪKITE ŽODŽIO VYKDYTOJAI.“ Šiame paprastame sakinyje yra veiksminga žinia. Jis paimtas iš „Jokūbo laiško“, esančio Biblijoje, ir jis bus iškabintas Karalystės salėse visus 1996 metus kaip Jehovos Liudytojų metų tekstas.
2, 3. Kodėl buvo tinkama, kad Jokūbas parašytų jo vardu pavadintą laišką?
2 Jokūbas, Viešpaties Jėzaus įbrolis, buvo žymus ankstyvajame krikščionių susirinkime. Prisikėlęs mūsų Viešpats Jėzus kartą pasirodė Jokūbui asmeniškai, o paskui ir visiems apaštalams (1 Korintiečiams 15:7). Vėliau, kai apaštalas Petras buvo stebuklingai išlaisvintas iš kalėjimo, jis pasakė susirinkusiai krikščionių grupei: „Praneškite apie tai Jokūbui ir kitiems broliams“ (Apaštalų darbai 12:17). Pasirodo, kad Jokūbas, nors pats nebuvo apaštalas, pirmininkavo vadovaujančiosios korporacijos sueigai Jeruzalėje, kai apaštalai ir vyresnieji nusprendė, jog atsivertusiems pagonims nereikia būti apipjaustytiems. Jokūbas apibendrino tuos dalykus, ir sprendimas, patvirtintas šventosios dvasios, buvo išsiųstas visiems susirinkimams (Apaštalų darbai 15:1-29).
3 Aišku, brandus Jokūbo samprotavimas buvo labai svarus. Tačiau jis nuolankiai prisipažino esąs tik „Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus vergas“ (Jokūbo 1:1, NTP). Įkvėptame jo laiške gausu išmintingų patarimų bei padrąsinimų šių dienų krikščionims. Jis buvo užbaigtas rašyti likus maždaug ketveriems metams iki romėnų armijai, vadovaujamai generolo Cestijaus Galaus, pirmą kartą užpuolant Jeruzalę, po to, kai geroji naujiena buvo plačiai paskelbta „visai tvarinijai po dangumi“ (Kolosiečiams 1:23). Tai buvo kritiški laikai, ir Jehovos tarnai gerai žinojo, kad Jo nuosprendis netrukus turi būti įvykdytas žydų tautai.
4. Kas parodo, kad ankstyvieji krikščionys labai pasitikėjo Dievo Žodžiu?
4 Tie krikščionys jau turėjo visus Hebrajų Raštus ir didelę Graikų Raštų dalį. Kaip rodo gausios Biblijos rašytojų krikščionių nuorodos į ankstyvesnes Biblijos dalis, jie tikrai labai pasitikėjo Dievo Žodžiu. Taip pat ir mes šiandien turime uoliai studijuoti Dievo Žodį ir pritaikyti jį savo gyvenime. Kad ištvertume, mums reikia dvasinės stiprybės ir drąsos, kurią suteikia Šventasis Raštas (Psalmių 118:97; 1 Timotiejui 4:13).
5. Kodėl mums šiandien reikia ypatingo vadovavimo ir kur mes jį galime rasti?
5 Šiandien žmonija stovi prie slenksčio „didelio suspaudimo, kokio nėra buvę nuo pasaulio pradžios iki dabar ir kokio daugiau nebebus“ (Mato 24:21). Mūsų išlikimas priklauso nuo to, ar mes paklūstame Dievo vadovavimui. Kaip mums tai įmanoma? Atveriant savo širdis Dievo dvasios įkvėpto Žodžio mokymui. Taip mes tapsime „žodžio vykdytojais“, kaip ir ankstesnių laikų ištikimi Jehovos tarnai. Mes turime uoliai skaityti ir studijuoti Dievo Žodį bei panaudoti jį Jehovos šlovei (2 Timotiejui 2:15; 3:16, 17).
Ištverti su džiaugsmu
6. Kodėl mes turime džiaugtis patekę į išmėginimus?
6 Savo laiško pradžioje Jokūbas mini džiaugsmą — antrąjį Dievo dvasios vaisių. Jis rašo: „Laikykite, broliai, tikru džiaugsmu, kad pakliūvate į visokius išmėginimus. Supraskite: jūsų tikėjimo išmėginimas gimdo ištvermę, o ištvermė subręsta darbuose, kad jūs taptumėte tobuli, subrendę ir nieko nestokotumėte“ (Jokūbo 1:2-4; Galatams 5:22, 23). Kodėl galima pasakyti, kad yra „tikras džiaugsmas“ pakliūti į daugelį išmėginimų? Netgi Jėzus pasakė savo Kalno pamoksle: „Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia. Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje“ (Mato 5:11, 12). Mes jaučiame džiaugsmingą pasitenkinimą matydami, kaip Jehova laimina mūsų pastangas mums stengiantis pasiekti tikslą turėti amžinąjį gyvenimą (Jono 17:3; 2 Timotiejui 4:7, 8; Žydams 11:8-10, 26, 35).
7. a) Kaip mes galime gauti pagalbą ištverti? b) Kaip mums, panašiai kaip Jobui, gali būti atlyginta?
7 Pats Jėzus iškentė dėl „jo laukiančių džiaugsmų“ (Žydams 12:1, 2, NW). Įdėmiai žiūrėdami į drąsų Jėzaus pavyzdį, mes taip pat galime ištverti! Baigdamas savo laišką Jokūbas užsimena, kad Jehova gausiai atlygina dorumo sergėtojams. „Štai mes vadiname palaimintais tuos, kurie ištvėrė, — sako Jokūbas. — Apie Jobo ištvermę jūs girdėjote ir matėte Viešpaties jam lemtą pabaigą, nes Viešpats yra labai malonus ir gailestingas“ (Jokūbo 5:11, NTP). Prisimink, kaip Jobas buvo apdovanotas už savo dorumą, kai jam buvo sugrąžinta gera sveikata ir visapusiškai laimingas gyvenimas su mylimais artimaisiais. Ištvermingai laikydamasis dorumo, tu galėsi patirti panašų džiaugsmą pažadėtame Dievo naujojo pasaulio Rojuje, kaip kulminaciją to džiaugsmo, kurį jauti dabar tarnaudamas Jehovai.
Siekti išminties
8. Kaip mes galime įgyti tikros, praktinės išminties ir kokia yra maldos reikšmė tuo atžvilgiu?
8 Uoliai studijuodami Dievo Žodį ir kartu jį pritaikydami praktiškai, mes įgysime Dievo išminties, įgalinančios mus ištverti išmėginimus šioje sugedusioje mirštančioje Šėtono sistemoje. Kaip mes galime būti įsitikinę, kad rasime tokios išminties? Jokūbas sako mums: „Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta. Tegul prašo tvirtai tikėdamas, nė kiek neabejodamas, nes abejojantis žmogus panašus į jūros bangas, varinėjamas ir blaškomas vėjo“ (Jokūbo 1:5, 6). Mes turime melstis karštai, tvirtai tikėdami, kad Jehova išgirs mūsų prašymus ir kad jis atsakys į juos jo paties požiūriu tinkamu metu ir būdu.
9. Kaip Jokūbas apibūdina Dievo išmintį ir jos pritaikymą?
9 Dieviška išmintis yra Jehovos dovana. Apibūdindamas tokias dovanas, Jokūbas sako: „Kiekvienas geras davinys ir tobula dovana ateina iš aukštybių, nužengia nuo šviesybių Tėvo, kuriame nėra jokių atmainų ir jokių sambrėškų.“ Toliau savo laiške Jokūbas paaiškina, koks yra tikrosios išminties įsigijimo rezultatas, sakydamas: „Kas tarp jūsų išmintingas ir patyręs? Teparodo savo kilnų elgesį išmintingo švelnumo darbais. ... Iš aukštybių kilusi išmintis pirmiausia yra tyra, paskui taikinga, maloninga, klusni, pilna gailestingumo ir gerų vaisių, nesvyruojanti, nuoširdi“ (Jokūbo 1:17; 3:13-17).
10. Kaip klaidinga religija skiriasi nuo teisingosios?
10 Pasaulinėje klaidingos religijos imperijoje, ar tai krikščioniškose, ar kitose šalyse, dažnai garbintojai yra įpratę giedoti tam tikras giesmes, klausytis vis tų pačių maldų ir galbūt kalbų. Ten nėra duodama jokio paskatinimo skelbti viltingą žinią, nes dauguma religijų neturi džiugios ateities vilties. Didinga Dievo Mesijiškosios Karalystės viltis arba niekada neminima, arba visiškai neteisingai suprantama. Jehova pranašiškai sako apie krikščionijos šalininkus: „Mano tauta nusikalto dvejopai: Jie paliko mane, gyvojo vandens šaltinį, ir išsikasė sau šulinių, kiaurų šulinių, kurie negali laikyti savyje vandens“ (Jeremijo 2:13). Jie neturi tiesos vandens. Trūksta dangiškos išminties.
11, 12. a) Kam turi mus skatinti Dievo išmintis? b) Dėl ko mus perspėja Dievo išmintis?
11 Kaip skiriasi nuo jų šiandien Jehovos Liudytojai! Gaudami iš Dievo sužadinančios energijos, jie užlieja žemę gerąja naujiena apie Jo ateinančią Karalystę. Jų skelbiama išmintis tvirtai pagrįsta Dievo Žodžiu. (Palygink Patarlių 1:20; Izaijo 40:29-31.) Iš tiesų jie praktiškai pritaiko tikrąjį pažinimą ir supratimą skelbdami apie didingus mūsų Dievo ir Kūrėjo tikslus. Mes turėtume trokšti, kad visi susirinkime ‛būtų pilni Dievo valios pažinimo su visa išmintimi ir dvasiniu supratimu’ (Kolosiečiams 1:9). Turėdami tokį pagrindą, ir jauni, ir seni bus skatinami visada ‛būti žodžio vykdytojais’.
12 „Iš aukštybių kilusi išmintis“ perspėja mus dėl nuodėmių, kurios gali sukelti Dievo nepritarimą. Jokūbas sako: „Žinokite, mano mylimi broliai: kiekvienas žmogus tebūna greitas klausytis, bet lėtas kalbėti, lėtas pykti. Žmogaus rūstybė nedaro Dievo teisybės.“ Taip, mes turime būti greiti, uolūs klausyti Dievo patarimo ir jį pritaikyti. Tačiau mes turime vengti neteisingai naudoti tą „mažą narį“ — liežuvį. Dėl gyrimosi, neprotingo apkalbėjimo arba savimi pasitikinčios kalbos liežuvis perkeltine prasme gali padegti „didžiausią girią“. Todėl mums reikia ugdyti malonumą ir savitvardą visais bendravimo atvejais (Jokūbo 1:19, 20; 3:5).
13. Kodėl mums svarbu priimti „įdiegtąjį žodį“?
13 „Todėl, — rašo Jokūbas, — atsižadėję visų nešvarybių bei piktybių gausos, su romumu priimkite įdiegtąjį žodį, kuris gali išgelbėti jūsų sielas“ (Jokūbo 1:21). Šis godus pasaulis su savo išoriškai efektingu, materialistiniu, „pirmiausia man“ gyvenimo būdu ir smukusia morale yra beveik priėjęs savo galą. „Bet tas, kuris vykdo Dievo valią, išlieka per amžius“ (1 Jono 2:15-17, ŠvR). Tad kaip yra svarbu mums priimti „įdiegtąjį žodį“! Išmintis, kurią suteikia Dievo Žodis, yra visiškai priešinga šio mirštančio pasaulio blogybėms. Mums nereikalinga nė viena iš tų blogybių (1 Petro 2:1, 2). Mums reikia mylėti tiesą ir turėti tvirtą tikėjimą, įdiegtą savo širdyse, kad būtume nusistatę niekada nenukrypti nuo teisingų Jehovos kelių. Bet ar pakanka klausytis Dievo Žodžio?
Tapti „žodžio vykdytojais“
14. Kaip mes galime tapti ir Žodžio „klausytojais“, ir jo „vykdytojais“?
14 Jokūbo 1:22 mes skaitome: „Būkite žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai, apgaudinėjantys patys save.“ „Būkite žodžio vykdytojai“! Ši tema neabejotinai pabrėžta Jokūbo laiške. Mes turime klausyti, o tada daryti „kaip tik taip“! (Pradžios 6:22, NW). Daugelis žmonių šiandien tvirtina, kad pakanka išklausyti pamokslą arba retkarčiais dalyvauti kokiame nors formaliame garbinime, ir jie nedaro nieko daugiau. Jie galbūt galvoja, kad kol gyvena ‛gerą gyvenimą’ pagal savo normas, to pakanka. Tačiau Jėzus Kristus pasakė: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi“ (Mato 16:24). Iš tikrųjų krikščionių yra aiškiai reikalaujama pasiaukojamų veiksmų ir ištvermės sekant Jėzaus pavyzdžiu vykdyti Dievo valią. Šiandien Dievo valia jiems yra tokia pat, kaip ir pirmajame šimtmetyje, kai prikeltas Jėzus įsakė: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones“ (Mato 28:19). Kaip tau sekasi šiuo atžvilgiu?
15. a) Kokią Jokūbas pateikė iliustraciją, parodančią, kaip mes galime tapti laimingi būdami „žodžio vykdytojai“? b) Kodėl nepakanka tik formalaus garbinimo?
15 Jeigu mes įsižiūrime į Dievo Žodį, jis gali būti kaip veidrodis, parodantis mums, kokie žmonės mes esame. Jokūbas sako: „Kas geriau įsižiūri į tobuląjį laisvės įstatymą ir jį įsimena, kas tampa nebe klausytojas užuomarša, bet darbo vykdytojas, tas bus palaimintas už savo darbą“ (Jokūbo 1:23-25). Taip, jis bus laimingas ‛žodžio vykdytojas’. Be to, svarbu būti „vykdytoju“ kiekviename mūsų krikščioniško gyvenimo dalyke. Mes niekada neturime apgaudinėti savęs galvodami, kad pakanka tik formalaus garbinimo. Jokūbas pataria mums patyrinėti kai kuriuos teisingo garbinimo aspektus, į kuriuos net uolūs krikščionys galbūt neatkreipia dėmesio. Jis rašo: „Tyras ir nesuteptas maldingumas Dievo, mūsų Tėvo, akyse yra: šelpti našlaičius ir našles jų sielvarte ir sergėti save nesuterštą šiuo pasauliu“ (Jokūbo 1:27).
16. Kaip Abraomas tapo „Jehovos draugu“ ir kaip mes galime įgyti Jo draugystę?
16 Neužtenka tik sakyti ‛Aš tikiu Dievą’ ir daugiau nieko nedaryti. Jokūbo 2:19 pažymima: „Tu tiki, jog yra vienas Dievas? Gerai darai! Bet ir demonai tiki ir dreba.“ Jokūbas pabrėžia, kad „tikėjimas: jei neturi darbų, jis savyje miręs“, ir nurodo Abraomą sakydamas: „Tikėjimas veikė kartu su jo darbais, ir darbai tikėjimą padarė tobulą“ (Jokūbo 2:17, 20-22). Abraomo darbai buvo pagalbos suteikimas savo giminaičiams, parodytas svetingumas, pasiryžimas paaukoti Izaoką ir ‛išpažinimas’ tvirto tikėjimo Dievo pažadu laukti „miesto su tvirtais pamatais“ — būsimos Mesijiškosios Karalystės (Pradžios 14:16; 18:1-5; 22:1-18; Žydams 11:8-10, 13, 14; 13:2). Abraomas tinkamai „buvo pramintas Dievo [„Jehovos“, NW] draugu“ (Jokūbo 2:23, NTP). Mes taip pat galime būti laikomi ‛Jehovos draugais’, jeigu aktyviai liudijame apie savo tikėjimą ir viltį gyventi jo būsimoje teisingumo Karalystėje.
17. a) Kodėl Rachaba buvo „nuteisinta“ ir kaip jai buvo atlyginta? b) Koks sąrašas žmonių, tapusių „žodžio vykdytojais“, pateiktas Biblijoje? c) Kaip buvo apdovanotas Jobas ir kodėl?
17 Tie, kurie ‛yra žodžio vykdytojai’, iš tikrųjų ‛nuteisinami darbais, o ne vienu tikėjimu’ (Jokūbo 2:24). Rachaba papildė darbais savo tikėjimą „žodžiu“, kurį ji buvo girdėjusi apie galingus Jehovos veiksmus. Ji paslėpė izraelitų žvalgus ir padėjo jiems pabėgti, o po to surinko savo tėvo namiškius, kad jie būtų apsaugoti. Kaip ji džiaugsis, kai prikelta sužinos, kad dėl savo tikėjimo, paremto darbais, tapo Mesijo prosenele! (Jozuės 2:11; 6:25; Mato 1:5). Laiško žydams 11-tame skyriuje išvardyta daug kitų, kurie parodydami savo tikėjimą ‛tapo vykdytojais’, ir jie bus gausiai apdovanoti. Mes neturime pamiršti ir Jobo, kuris sunkaus išbandymo metu pasakė: „Tebūna palaimintas Viešpaties [„Jehovos“, NW] vardas.“ Kaip mes jau pažymėjome, už jo tikėjimą ir darbus buvo gausiai atlyginta (Jobo 1:21; 31:6, ŠvR; 42:10; Jokūbo 5:11). Taip pat ir mes parodydami ištvermę šiandien kaip „žodžio vykdytojai“ pelnysime Jehovos palankumą.
18, 19. Kaip broliai, ilgai buvę priespaudoje, tapo „žodžio vykdytojais“ ir kaip buvo palaiminta jų veikla?
18 Tarp tų, kurie metų metais daug iškentė, yra mūsų broliai Rytų Europoje. Dabar, kai dauguma apribojimų panaikinta, jie iš tiesų tampa „žodžio vykdytojais“ savo naujomis sąlygomis. Misionieriai ir pionieriai iš kaimyninių šalių apsigyvena ten, kad padėtų mokyti ir organizuoti. Suomijos filialas ir kiti kaimyniniai Sargybos bokšto bendruomenės filialai siunčia kvalifikuotus statybininkus, o didelė pasaulinė brolija finansuoja naujų filialų bei Karalystės salių statybą. (Palygink 2 Korintiečiams 8:14, 15.)
19 Kaip uoliai tie ilgai priespaudoje buvę broliai ėmėsi darbo skelbimo lauke! Jie ‛triūsia bei kovoja’, kad padarytų tai, ko padaryti neturėjo galimybių „neramiu laiku“ (1 Timotiejui 4:10; 2 Timotiejui 4:2, NW). Pavyzdžiui, šių metų balandį Albanijoje, kur persekiojimas anksčiau buvo labai žiaurus, visa Karalystės naujienos, pavadintos „Kodėl gyvenimas toks pilnas problemų“, siunta buvo išplatinta tik per tris dienas. Tai buvo puikus veiklos pratęsimas, įvykęs po Jėzaus mirties Minėjimo, kuriame dalyvavo 3491 asmuo — daug daugiau negu jų 538 aktyvūs skelbėjai.
20. Ką parodo keleto pastarųjų metų Minėjimo dalyvių skaičius ir kaip daugeliui galima padėti?
20 Kitose šalyse taip pat labai padidėjo Minėjimo dalyvių skaičius — per pastaruosius keletą metų jis išaugo iki daugiau kaip 10000000. Daugelyje vietovių nauji asmenys, sustiprinę savo tikėjimą dalyvaudami ir stebėdami Minėjimą, tampa „žodžio vykdytojais“. Ar mes galime padrąsinti daugiau šių naujų draugų tapti tinkamais tokiai privilegijai?
21. Pagal mūsų metų tekstą, kokio kelio mes turime laikytis ir kokiam tikslui?
21 Kaip tie uolūs pirmojo amžiaus krikščionys ir daugelis gyvenusių vėliau, būkime pasiryžę ‛veržtis pirmyn į tikslą’ gauti amžinąjį gyvenimą, ar tai būtų dangiškoje Karalystėje, ar jos žemiškoje srityje (Filipiečiams 3:12-14). Kad pasiektume tą tikslą, verta dėti visas pastangas. Dabar ne laikas vėl būti tik klausytojais, bet pats svarbiausias laikas ‛būti tvirtiems ir dirbti’ (Agėjo 2:4, NW; Žydams 6:11, 12). ‛Priėmę įdiegtąjį žodį’ ‛būkime džiaugsmingi žodžio vykdytojai’ dabar ir priešaky esančioje amžinybėje.
Kaip tu atsakytum?
◻ Kaip mes galime ištverti su džiaugsmu?
◻ Kas yra „išmintis, nužengusi iš aukštybių“, ir kaip mes galime jos siekti?
◻ Kodėl mes turime tapti „žodžio vykdytojais, o ne vien klausytojais“?
◻ Kokie pranešimai turėtų mus paskatinti būti „žodžio vykdytojais“?
[Iliustracija 27 puslapyje]
Ir mes atverkime savo širdis Dievo mokymui
[Iliustracija 28 puslapyje]
Jobui už jo dorumą buvo atlyginta sugrąžinant visapusiškai laimingą gyvenimą su mylimais artimaisiais