Kas pergyvens „Jehovos dieną“?

„Kaip jums reikėtų pasielgti? Ar netiktų jums būti šventiems ir pamaldiems, belaukiantiems ir besiruošiantiems Dievo [„Jehovos“, NW] dienai“ (2 PETRO 3:11, 12, ŠvR).

 1. Kas darbuojasi su tokia pat kaip Elijo dvasia ir galybe?

JEHOVA DIEVAS išsirinko iš žmonijos asmenis, kurie kartu su jo Sūnumi Jėzumi Kristumi paveldės dangiškąją Karalystę (Romiečiams 8:16, 17). Gyvendami žemėje, pateptieji krikščionys darbuojasi turėdami tokią pat kaip Elijo dvasią bei galybę (Luko 1:17). Ankstesniame straipsnyje mes nurodėme, kuo jų darbas panašus į pranašo Elijo veiklą. O ką galima pasakyti apie Elijo įpėdinio, pranašo Eliziejaus, darbą? (3 Karalių 19:15, 16)

 2. a) Koks buvo paskutinis Elijo ir pirmasis Eliziejaus padarytas stebuklas? b) Kas įrodo, kad Elijas nenuėjo į dangų?

² Elijas savo paskutiniu stebuklingu veiksmu perskyrė Jordano upės vandenis, — tai padarė sudavęs per juos tarnyboje dėvimu savo apsiaustu. Todėl Elijas ir Eliziejus perėjo sausa vaga. Jiems beeinant rytine upės pakrante, viesulas nunešė Eliją į kitą žemės vietą. (Žiūrėk 15-to puslapio rėmelyje esantį paaiškinimą „Į kokį dangų pakilo Elijas?“) Liko Elijo tarnybinis apsiaustas. Kai Eliziejus sudavė juo per Jordano vandenis, jie vėl persiskyrė ir jis galėjo grįžti sausuma. Iš to stebuklo buvo aišku, kad Eliziejus pasidarė Elijo įpėdiniu, palaikysiančiu teisingą garbinimą Izraelyje (4 Karalių 2:6-15).

Būtinos dieviškosios savybės

 3. Ką Paulius ir Petras pasakė apie Jėzaus dalyvavimą bei „Jehovos dieną“?

³ Praėjus šimtmečiams nuo Elijo bei Eliziejaus dienų, apaštalai Paulius ir Petras susiejo ateisiančią „Jehovos dieną“ (NW) su Jėzaus Kristaus dalyvavimu bei būsimu „nauju dangumi ir nauja žeme“ (2 Tesalonikiečiams 2:1, 2; 2 Petro 3:10-13). Norėdami pergyventi didžią Jehovos dieną, — kai Dievas sunaikins savo priešus ir išsaugos savo žmones, — mes turime ieškoti Jehovos ir būti nuolankūs bei teisūs (Sofonijo 2:1-3). Tačiau sprendžiant iš įvykių, susijusių su pranašu Eliziejumi, reikia dar kai kurių kitų savybių.

 4. Kokia yra uolumo Jehovos tarnyboje svarba?

⁴ Itin svarbu uoliai tarnauti Dievui, jei norime pergyventi „Jehovos dieną“. Elijas ir Eliziejus buvo stropūs Jehovos tarnyboje. Šiandieną tokie pat uolūs yra pateptųjų krikščionių likučio nariai triūsdami šventoje Jehovos tarnyboje ir vadovaudami gerosios naujienos skelbimui.a Nuo ketvirtojo dešimtmečio vidurio jie skatina visus, kurie priima Karalystės žinią ir tikisi amžinai gyventi žemėje, pasiaukoti Jehovai bei krikštytis (Morkaus 8:34; 1 Petro 3:21). Milijonai palankiai atsiliepia į šį paskatinimą. Praeityje buvę dvasinėje tamsoje ir mirę nuodėmėmis, dabar jie sužino Dievo tiesą, įgyja amžinojo gyvenimo žemės rojuje viltį ir uoliai darbuojasi Jehovos tarnyboje (Psalmių 36:29; Apreiškimas 21:3-5). Savo stropumu, bendradarbiavimu, svetingumu ir kitais gerais darbais jie suteikia didelę atgaivą tiems dvasiniams Kristaus broliams, kurie dar gyvena žemėje (Mato 25:31-46).

 5. Kodėl taip svarbu daryti gera Jėzaus „broliams“ ir kokį pavyzdį turime iš Eliziejaus dienų?

⁵ Žmonės, kurie daro gera Jėzaus „broliams“ todėl, kad tie pateptieji yra jo pasekėjai, turi viltį pergyventi „Jehovos dieną“. Sutuoktinių pora iš Sunamo kaimo buvo labai palaiminta už savo gerumą bei svetingumą Eliziejui ir jo tarnui. Ši pora neturėjo sūnaus, o vyras buvo jau senas. Bet Eliziejus pažadėjo sunamietei, kad ji pagimdys sūnų; taip ir įvyko. Kai po keleto metų tas vienintelis sūnus mirė, Eliziejus atėjo į Sunamą ir jį prikėlė (4 Karalių 4:8-17, 32-37). Kokia nepaprasta dovana už Eliziejui parodytą svetingumą!

6, 7. Kokį pavyzdį parodė Naamanas ir ką tai reiškia norintiesiems pergyventi „Jehovos dieną“?

⁶ Žmogus turi būti nuolankus, kad laikytųsi Biblija pagrįsto Kristaus „brolių“ vadovavimo vildamasis pergyventi Jehovos dieną. Raupsuotas Sirijos kariuomenės vadas Naamanas turėjo parodyti nuolankumą ir paklusti mažos belaisvės izraelitės patarimui — vykti į Izraelį ieškoti Eliziejaus, kad pagytų. Užuot išėjęs iš namų pasitikti Naamano, Eliziejus pasiuntė jam žinią: „Eik ir apsiplauk septynis kartus Jordane, ir tavo kūnas pasidarys sveikas, ir būsi apvalytas“ (4 Karalių 5:10). Išdidusis Naamanas įsižeidė ir supyko, bet paskui, kai nuolankiai pakluso ir pasinėrė į Jordaną septynis kartus, „jo kūnas atsitaisė kaip mažo vaiko kūnas, ir jis buvo apvalytas“ (4 Karalių 5:14). Prieš grįždamas namo, Naamanas nukeliavo atgal į Samariją padėkoti Jehovos pranašui. Nusprendęs nepasipelnyti materialiai iš Dievo duotos galios, Eliziejus išėjo pasitikti Naamano, bet nepriėmė jokių dovanų. Naamanas nuolankiai pasakė Eliziejui: „Tavo tarnas daugiau nebedarys deginamųjų aukų ar atnašų svetimiems dievams, o tiktai Viešpačiui [„Jehovai“, NW]“ (4 Karalių 5:17).

⁷ Nuolankiai laikydamiesi pateptųjų duodamų Raštu pagrįstų patarimų, šiandieną milijonai žmonių susilaukia gausių palaimų. Be to, tikėdami Jėzaus išperkamąja auka, tie nuoširdūs žmonės apvalomi dvasiškai. Dabar jie turi privilegiją būti Jehovos Dievo ir Jėzaus Kristaus draugai (Psalmių 14:1, 2; Luko 16:9). Dėl atsidavimo Dievui ir jo tarnybai jie susilauks apdovanojimo — bus apsaugoti nuo amžinojo sunaikinimo, kuris ištiks išdidžius, neatgailaujančius nusidėjėlius per skubiai artėjančią „Jehovos dieną“ (Luko 13:24; 1 Jono 1:7).

„Kas eina su manimi? Kas?“

 8. a) Kaip žiūri į Dievo valios vykdymą tie, kurie pergyvens „Jehovos dieną“? b) Kokia užduotis buvo duota Jehui? c) Kas turėjo atsitikti Jezabelei?

⁸ Žmonės, kurie tikisi pergyventi „Jehovos dieną“, taip pat turi būti pilni ryžto vykdyti Dievo valią. Elijas drąsiai pranašavo apie karaliaus Achabo žmogžudiškos, Baalą garbinančios šeimos sunaikinimą (3 Karalių 21:17-26). Tačiau iki to nuosprendžio įvykdymo Elijo įpėdinis Eliziejus turėjo padaryti neužbaigtą darbą (3 Karalių 19:15-17). Kai atėjo Jehovos nustatytas metas, Eliziejus liepė tarnui eiti ir patepti kariuomenės vadą Jehų naujuoju Izraelio karaliumi. Išliejęs aliejų ant Jehaus galvos, pasiųstasis pasakė jam: „Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‛Aš tave patepiau Viešpaties tautos Izraelio karaliumi. Tu sunaikinsi savo valdovo Achabo namus ir atkeršysi Jezabelei už pranašų ir visų Viešpaties tarnų kraują. Visi Achabo namai pražus.’“ Blogoji karalienė Jezabelė turėjo būti išmesta šunims, užuot palaidojus ją deramai (2 Karalių 9:1-10, Brb red.).

9, 10. Kaip išsipildė Elijo žodžiai apie Jezabelę?

⁹ Jehaus vyrai pripažino, kad jis teisėtai pateptas, ir paskelbė jį naujuoju Izraelio karaliumi. Jehus veikė ryžtingai: tuojau nuskubėjo į Jezrahelį pradėti atskalūnų Baalo garbinimo vadeivų egzekucijos. Pirmiausia mirtiną strėlę Jehus paleido į Achabo sūnų, karalių Joramą. Šis išvažiavo iš miesto paklausti, ar Jehus atvyksta taikiai nusiteikęs. „Kokia gali būti taika, kol vyksta tavo motinos Jezabelės paleistuvystės ir žyniavimai?“ — atsakė Jehus. Po tų žodžių Jehaus paleista strėlė pervėrė Joramo širdį (2 Karalių 9:22-24, Brb red.).

¹⁰ Dievobaimingos moterys vengia būti panašios į Jezabelę ar kurį kitą tokį asmenį (Apreiškimas 2:18-23). Kai Jehus atvyko į Jezrahelį, Jezabelė pasidabino. Žvelgdama pro langą, ji pasveikino jį su užslėptu grasinimu. Jehus paklausė jos tarnų: „Kas eina su manimi? Kas?“ Tuojau du ar trys rūmų pareigūnai pažvelgė žemyn. Ar jie buvo Jehaus pusėje? „Meskite ją žemyn!“ — jis įsakė. Tai išgirdę, jie pasielgė ryžtingai — išmetė nelabąją Jezabelę pro langą. Ją, matyt, kanopomis sutrypė arkliai. Kai žmonės atėjo jos palaidoti, „jie rado tik jos kaukolę, kojas ir rankų galūnes“. Koks sukrečiantis išsipildymas Elijo žodžių: „Šunys ės Jezabelės kūną“! (2 Karalių 9:30-37, Šventasis Raštas, vertė A. Rubšys)

Nuoširdžiai palaikyti teisingą garbinimą

11. Kas buvo Jehonadabas ir kaip jis parodė, kad palaiko teisingą garbinimą?

¹¹ Tie žmonės, kurie tikisi išlikti per „Jehovos dieną“ ir amžinai gyventi žemėje, turi visa širdimi palaikyti teisingą garbinimą. Jie turi būti kaip Jehonadabas, arba Jonadabas, — Jehovos garbintojas neizraelitas. Jehui toliau uoliai vykdant užduotį, Jehonadabas norėjo parodyti savo pritarimą bei suteikti paramą. Todėl jis išėjo pasitikti naująjį Izraelio karalių, keliavusį į Samariją įvykdyti mirties nuosprendžio likusiems Achabo namų šeimynykščiams. Pamatęs Jehonadabą, Jehus paklausė: „Ar tavo širdis nusiteikusi kaip ir mano širdis dėl tavęs?“ Jehonadabui atsakius teigiamai, Jehus ištiesė ranką ir pakvietė jį į savo vežimą tokiais žodžiais: „Eime su manimi ir pamatysi, koks aš uolus dėl Viešpaties.“ Jehonadabas nedelsdamas priėmė privilegiją paremti Jehovos pateptą nuosprendžio vykdytoją (2 Karalių 10:15-17, Brb red.).

12. Kodėl Jehovos reikalavimas išimtinio atsidavimo yra teisėtas?

¹² Tikrai privalu nuoširdžiai palaikyti teisingą garbinimą, nes Jehova yra Kūrėjas ir visatos Suverenas; jis teisėtai reikalauja išimtinio atsidavimo ir nusipelno jo. Jis įsakė izraelitams: „Nedaryk sau jokio drožinio, nei jokio atvaizdo to, kas yra aukštai danguje, žemai žemėje ar po žeme vandenyje. Tu turi nesilenkti ir netarnauti jiems, nes aš, Jehova, tavo Dievas, esu išimtinio atsidavimo reikalaujantis Dievas“ (Išėjimo 20:4, Brb red.; 20:5, NW). Tie, kurie tikisi pergyventi „Jehovos dieną“, privalo garbinti vien tik jį ir daryti tai „dvasia ir tiesa“ (Jono 4:23, 24). Jie turi tvirtai palaikyti teisingą garbinimą, panašiai kaip Elijas, Eliziejus ir Jehonadabas.

13. Kas tokie yra panašūs į Jehonadabą, širdimi buvusį su Jehumi, ir pripažįsta Mesijiškąjį Karalių; kaip jie tai parodo?

¹³ Įvykdęs nuosprendį Achabo namams, karalius Jehus ėmėsi tolesnių veiksmų Baalo garbintojams atrinkti ir panaikinti tą klaidingą religiją Izraelyje (4 Karalių 10:18-28). Šiandieną dangiškasis Karalius Jėzus Kristus yra paskirtas įvykdyti nuosprendį Jehovos priešams ir išteisinti jo suverenitetą. Kaip Jehonadabo širdis buvo su Jehumi, taip šiandieną „milžiniška minia“ Jėzaus „kitų avių“ visa širdimi pripažįsta Kristų Mesijiškuoju Karaliumi ir bendradarbiauja su jo dvasiniais broliais žemėje (Apreiškimas 7:9, 10; Jono 10:16). Jie parodo tai teisingos religijos laikymusi ir uolia krikščioniška tarnyba perspėjant Dievo priešus apie skubiai besiartinančią „Jehovos dieną“ (Mato 10:32, 33; Romiečiams 10:9, 10).

Įspūdingi įvykiai priešakyje!

14. Kokia yra neteisingos religijos ateitis?

¹⁴ Jehus ėmėsi veiksmų panaikinti Baalo garbinimą Izraelyje. Mūsų dienomis per Didesnįjį Jehų, Jėzų Kristų, Dievas sunaikins didžiąją Bãbelę — pasaulinę klaidingos religijos imperiją. Netrukus mes pamatysime išsipildant angelo žodžius apaštalui Jonui: „Dešimt ragų, kuriuos matei, ir žvėris, — jie ims nekęsti ištvirkėlės [didžiosios Bãbelės], nuplėš jos drabužius ir paliks ją nuogą, ės jos kūną ir ją pačią sudegins ugnyje. Mat Dievas įkvėpė jų širdyse norą vykdyti jo sumanymą, siekti vieno tikslo — atiduoti savo karališką valdžią žvėriui, kol išsipildys Dievo žodžiai“ (Apreiškimas 17:16, 17; 18:2-5). „Dešimt ragų“ vaizduoja militaristines politines žemės vyriausybes. Nors dabar jos dvasine prasme ištvirkauja su didžiąja Bãbele, bet mažai jai beliko laiko. Pasaulio politiniai elementai sunaikins klaidingą religiją, o „žvėris“ — Jungtinės Tautos — drauge su „dešimčia ragų“ suvaidins svarbiausią vaidmenį nuniokojant ją.b Kokia bus priežastis šlovinti Jehovą! (Apreiškimas 19:1-6)

15. Kas atsitiks, kai bus mėginama sunaikinti Dievo žemiškąją organizaciją?

¹⁵ Po karaliaus Jehaus atakos prieš Baalo garbintojus jo karališkieji namai atsisuko prieš Izraelio politinius priešus. Karalius Jėzus Kristus imsis panašių veiksmų. Politinės vyriausybės pasiliks po klaidingos religijos, panašios į Baalo garbinimą, sunaikinimo. Veikiami Šėtono Velnio, šie Jehovos visavaldystės priešai griebsis totalinio puolimo ir bandys sunaikinti Dievo žemiškąją organizaciją (Ezechielio 38:14-16). Bet Jehova paves Karaliui Jėzui Kristui sutriuškinti juos per Harmagedoną — „didžiąją visagalio Dievo dienos kovą“ ir visiškai išteisinti Jehovos suverenitetą! (Apreiškimas 16:14, 16; 19:11-21; Ezechielio 38:18-23)

Tarnauti uoliai kaip Eliziejus

16, 17. a) Iš kur mes žinome, kad Eliziejus buvo uolus iki savo gyvenimo pabaigos? b) Ką mes turime daryti su tiesos strėlėmis?

¹⁶ Kol „Jehovos diena“ sunaikins visą blogą Šėtono daiktų sistemą, Dievo tarnai bus drąsūs ir uolūs kaip Eliziejus. Eliziejus buvo ne tik Elijo tarnas, bet ir pats atskirai 50 su viršum metų tarnavo Jehovos pranašu! Eliziejus buvo uolus iki pat savo ilgo gyvenimo pabaigos. Jį prieš pat mirtį aplankė Jehaus vaikaitis, karalius Joasas. Eliziejus liepė jam paleisti strėlę pro langą. Strėlei išskriejus, Eliziejus sušuko: „Tai Viešpaties išlaisvinimo strėlė, išlaisvinimo iš Sirijos strėlė. Tu nugalėsi sirus Afeke ir juos pribaigsi.“ Paskui Eliziejaus liepiamas Joasas trinktelėjo strėlėmis į žemę. Bet jis tai darė be uolumo — sudavė tik tris kartus. Todėl Eliziejus pasakė, kad Joasas laimės tik tris pergales prieš Siriją; taip ir įvyko (2 Karalių 13:14-19, 25, Brb red.). Karalius Joasas nenugalėjo Sirijos visiškai, ‛nepribaigė’.

¹⁷ O pateptasis likutis lygiai taip pat uoliai kaip Eliziejus toliau kovoja su neteisingu garbinimu. Jų draugai, turintys žemiškąją viltį, daro tą patį. Be to, visiems, kurie tikisi pergyventi „Jehovos dieną“, būtų gerai turėti omenyje uoliojo Eliziejaus paliepimą trinktelėti į žemę. Pasiimkime tiesos strėles ir uoliai vis suduokime jomis — kol Jehova pasakys, kad mūsų darbas su jomis yra užbaigtas.

18. Kaip mes turime atsiliepti į žodžius iš 2 Petro 3:11, 12?

¹⁸ Greitai per „Jehovos dieną“ žlugs dabartinė bloga daiktų sistema. Todėl skatinkime save padrąsinančiais apaštalo Petro žodžiais. „Kadangi viskas taip bus sunaikinta, — sušuko Petras, — kaip jums reikėtų pasielgti? Ar netiktų jums būti šventiems ir pamaldiems, belaukiantiems ir besiruošiantiems Dievo [„Jehovos“, NW] dienai“ (2 Petro 3:11, 12, ŠvR). Kai visi šios sistemos elementai bus ištirti Dievo rūstybės, išreiškiamos per Jėzų Kristų, ugnimi, išsigelbės tik tie žmonės, kurie teisingai elgiasi ir yra atsidavę Dievui. Itin svarbu būti moraliai ir dvasiškai tyriems. Taip pat būtina mylėti artimą, atsižvelgti į žmonių poreikius, ypač reikia padėti dvasiškai, darbuojantis mūsų krikščioniškoje tarnyboje.

19. Ką privalome daryti, kad pergyventume „Jehovos dieną“?

¹⁹ Ar tavo žodžiai ir darbai rodo, kad esi ištikimas bei uolus Dievo tarnas? Jei taip, gali puoselėti viltį pergyventi „Jehovos dieną“ ir įeiti į Dievo pažadėtąjį naująjį pasaulį. Taip, tu gali išlikti, jei darai gera dvasiniams Kristaus broliams todėl, kad jie yra jo pasekėjai, panašiai kaip sunamiečių pora buvo svetinga Eliziejui. Kad išliktumei, tu turi būti kaip Naamanas; jis nuolankiai sutiko su Dievo nurodymu ir pasidarė Jehovos garbintojas. Jei tu trokšti gyventi amžinai žemės rojuje, turi nuoširdžiai kaip Jehonadabas palaikyti teisingą garbinimą. Tuomet galėsi būti tarp Jehovos ištikimų tarnų, kurie netrukus sulauks Jėzaus žodžių išsipildymo: „Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę“ (Mato 25:34).

[Išnašos]

Kaip tu atsakytumei?

◻ Kokios savybės būtinos, kad pergyventume „Jehovos dieną“?

◻ Kokį pavyzdį parodė sutuoktinių sunamiečių pora Eliziejaus dienomis?

◻ Ko galime išmokti iš Naamano?

◻ Kaip galime sekti Jehonadabo pavyzdžiu?

◻ Kaip mus turi veikti žodžiai iš 2 Petro 3:11, 12?