Gyventi pagal laisvą krikščionišką pasiaukojimą

„Kur Viešpaties [„Jehovos“, NW] Dvasia, ten ir laisvė“ (2 KORINTIEČIAMS 3:17).

 1. Kam yra pasiaukoję Jehovos Liudytojai ir kodėl jie naudojasi teisinėmis priemonėmis?

JEHOVOS LIUDYTOJAI mano, kad jų religija išliks amžinai. Taigi jie tikisi tarnauti Dievui „dvasia ir tiesa“ visą amžinybę (Jono 4:23, 24). Būdami moraliai laisvos asmenybės, šie krikščionys visiškai pasiaukojo Jehovai Dievui ir yra pasiryžę gyventi pagal tai. Todėl jie pasitiki Dievo Žodžiu bei jo šventąja dvasia. Nuoširdžiai stengdamiesi laikytis savo krikščioniško pasiaukojimo sulig Dievo duotąja laisve, Liudytojai deramai vertina vyriausybinių „aukštesniųjų valdžių“ vaidmenį ir tinkamai naudojasi teisinėmis priemonėmis (Romiečiams 13:1, NW; Jokūbo 1:25). Pavyzdžiui, Sargybos bokšto bendrija Liudytojai naudojasi kaip teisine priemone — viena iš daugelio įvairiose šalyse, — įgalinančia juos veiksmingiau padėti kitiems žmonėms, ypač dvasiškai. Tačiau Liudytojai yra pasiaukoję Dievui, o ne kokiai nors teisinei agentūrai, ir jų pasiaukojimas Jehovai amžinas.

 2. Kodėl Jehovos Liudytojai labai vertina Sargybos bokšto bei kitas panašias teisines bendrijas?

² Kaip pasiaukoję Dievui tarnai, Jehovos Liudytojai yra įpareigoti laikytis Jėzaus nurodymų ‛daryti mokiniais visų tautų žmones, krikštyti juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios bei mokyti’ (Mato 28:19, 20). Šis darbas tęsis iki daiktų sistemos pabaigos, nes Jėzus dar pasakė: „Bus paskelbta ši karalystės Evangelija visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas“ (Mato 24:3, 14). Kasmet Sargybos bokšto bei panašių teisinių bendrijų spaustuvės aprūpina Jehovos Liudytojus milijonais Biblijų, knygų, brošiūrų ir žurnalų, reikalingų jų pasaulinei skelbimo veiklai. Šie teisiniai organai neįkainojami, nes padeda pasiaukojusiems Dievo tarnams gyventi pagal savo atsidavimą jam.

 3. Kokia prasme Jehovos Liudytojai anksčiau vartojo terminą „Bendrija“?

³ Kai kurie gali įrodinėti, kad Liudytojų pasisakymai apie Sargybos bokšto bendriją — arba dažniau tik apie „Bendriją“ — rodo, jog jiems ji yra daugiau negu teisinė priemonė. Ar jie nemano, kad sprendžiant garbinimo klausimus jos žodis lemiamas? Knygoje „Jehovos Liudytojai — Dievo Karalystės skelbėjai“ (anglų k.) šis klausimas taip paaiškinamas: „Kai Sargybos bokšte [1938 m. birželio 1 d. numeryje] buvo paminėta ‛Bendrija’, turėta omenyje ne vien teisinė priemonė, o pateptųjų krikščionių grupė, kuri įkūrė tą teisinę bendriją ir ja naudojosi. Taigi tas pavadinimas buvo taikomas „ištikimam bei protingam vergui“a (Mato 24:45, NW). Būtent šia prasme Liudytojai dažniausiai vartojo terminą „Bendrija“. Žinoma, teisinė korporacija ir „ištikimas bei protingas vergas“ nėra lygiareikšmiai terminai. Sargybos bokšto bendrijos direktoriai yra renkami, o Liudytojai, sudarantys ‛ištikimą vergą’, yra patepti Jehovos šventąja dvasia.

 4. a) Kokius posakius vartoja daugelis Liudytojų, stengdamiesi išvengti nesusipratimų? b) Kodėl turėtume atsargiai vartoti terminus?

⁴ Norėdami išvengti nesusipratimų, Jehovos Liudytojai stengiasi atsargiai parinkti žodžius. Užuot sakę „Bendrija moko“, daugelis Liudytojų geriau vartoja posakius „Biblija sako“, arba „Mano supratimu, Biblija moko“. Taip jie pabrėžia tą asmenišką apsisprendimą, kurį pagal Biblijos mokymus priima kiekvienas Liudytojas, ir nesudaro klaidingo įspūdžio, kad Liudytojai kažkaip verčiami laikytis tam tikros religinės sektos nurodymų. Žinoma, užuominos dėl terminų vartojimo niekada neturėtų tapti ginčo objektu. Pagaliau terminai svarbūs tik tiek, kad padeda išvengti nesusipratimų. Krikščioniui reikia būti nuosaikiam. Biblija įspėja mus ‛nesiginčyti dėl žodžių’ (2 Timotiejui 2:14, 15, ŠvR). Rašte nurodytas ir toks principas: „Jei kalbėdami kalbomis netarsite aiškių žodžių, kaipgi bus galima suprasti, ką sakote?“ (1 Korintiečiams 14:9)

Kur Dievo dvasia, ten reikia mažiau taisyklių

 5. Kaip reikėtų suprasti 1 Korintiečiams 10:23?

⁵ „‛Viskas valia!’ Bet ne viskas naudinga!“ — nurodė apaštalas Paulius. Jis pridūrė: „‛Viskas valia!’ Bet ne viskas ugdo!“ (1 Korintiečiams 10:23) Paulius, žinoma, nemanė, kad valia daryti tai, kas Dievo Žodyje aiškiai smerkiama. Senovės Izraeliui buvo duota apie 600 įstatymų, o krikščionių gyvenimą reguliuoja palyginti nedaug tikslių įsakymų. Taigi daugelis dalykų palikta asmens sąžinei. Pasiaukojęs Jehovai asmuo džiaugiasi laisve, kurią įgyja vadovaujamas Dievo dvasios. Priėmęs tiesą, krikščionis klauso pagal Bibliją išlavintos savo sąžinės ir pasitiki, kad Dievas vadovaus jam šventąja dvasia. Tai padeda pasiaukojusiam krikščioniui nustatyti, kas „ugdo“ ir kas yra „naudinga“ jam pačiam bei kitiems. Jis supranta, kad jo sprendimai turės įtakos jo asmeniniams santykiams su Dievu, kuriam jis pasiaukojo.

 6. Kaip krikščionių sueigose galime parodyti, jog priėmėme tiesą?

⁶ Kad priėmė tiesą, Liudytojas parodo komentuodamas krikščionių sueigose. Iš pradžių jis gali tiesiog perskaityti, kas parašyta studijuojamame leidinyje. Tačiau per laiką darydamas pažangą, jis galės išreikšti Biblijos mokymus savais žodžiais. Taip jis aiškiai parodys, jog išsiugdė sugebėjimą mąstyti, o ne vien kartoja, ką pasakė kiti. Dėstydamas mintis savais žodžiais ir nuoširdžiai išsakydamas teisingus tiesos žodžius, jis jaus malonumą ir visi matys, jog jis įsitikinęs tuo, ką sako (Ekleziasto 12:10, Brb red.; palygink Romiečiams 14:5b).

 7. Ką daryti niekieno neverčiami apsisprendžia Jehovos tarnai?

⁷ Jehovos Liudytojus skatina meilė Dievui ir kitiems žmonėms (Mato 22:36-40). Tiesa, kaip pasaulinė brolija, jie yra tvirtai suvienyti Kristaus meile (Kolosiečiams 3:14; 1 Petro 5:9). Tačiau kaip asmenys, turintys laisvą valią, jie visi asmeniškai apsisprendžia skelbti gerąją naujieną apie Dievo Karalystę, likti politiškai neutralūs, susilaikyti nuo kraujo, vengti tam tikrų pramogų ir gyventi pagal Biblijos normas. Tai daryti jų niekas neverčia. Šie sprendimai yra dalis gyvenimo kelio, kurį būsimieji Liudytojai laisvai pasirenka prieš žengdami krikščioniško pasiaukojimo žingsnį.

Ar jie atskaitingi Vadovaujančiajai korporacijai?

 8. Į kokį klausimą reikia atsakyti?

⁸ Biblija aiškiai rodo, kad tikrieji krikščionys tarnauja Dievui ne iš prievartos. Joje sakoma: „Viešpats [„Jehova“, NW] yra Dvasia. O kur Viešpaties [„Jehovos“, NW] Dvasia, ten ir laisvė“ (2 Korintiečiams 3:17). Bet kaip šį teiginį suderinti su „ištikimo bei protingo vergo“ ir jo Vadovaujančiosios korporacijos samprata? (Mato 24:45-47, NW)

9, 10. a) Kaip vadovavimo principas taikomas krikščionių susirinkime? b) Ką reikėjo daryti laikantis vadovavimo principo pirmojo šimtmečio krikščionių susirinkime?

⁹ Norėdami atsakyti į šį klausimą, turime prisiminti Rašte nurodytą vadovavimo principą (1 Korintiečiams 11:3). Efeziečiams 5:21-24 Kristus vadinamas „Bažnyčios [„susirinkimo“, NW] galva“; jis yra tas, kurio susirinkimas „klauso“. Jehovos Liudytojai supranta, kad ištikimą bei protingą vergą sudaro Jėzaus dvasiniai broliai (Žydams 2:10-13). Ši ištikimojo vergo klasė yra paskirta aprūpinti Dievo tautą dvasiniu „maistu tinkamu metu“ (NTP). Šiuo pabaigos laiku Kristus paskyrė šį vergą „valdyti visų savo turtų“. Taigi dėl tokios padėties jis nusipelno visų, besivadinančių krikščionimis, pagarbos.

¹⁰ Vadovaujama siekiant išsaugoti vienybę ir užtikrinti, kad ‛viskas būtų daroma padoriai ir tvarkingai’ (1 Korintiečiams 14:40). Dėlei to pirmajame amžiuje kai kurie pateptieji krikščionys, ištikimo bei protingo vergo klasės nariai, buvo išrinkti atstovauti visai grupei. Kaip parodė tolesni įvykiai, Jehova pritarė ir laimino priežiūrą, kurios ėmėsi ta pirmojo amžiaus vadovaujančioji korporacija. Pirmojo amžiaus krikščionys mielai pakluso tokiai tvarkai. Taip, jie iš tiesų sveikino ją ir buvo dėkingi už puikius jos rezultatus (Apaštalų darbai 15:1-32).

11. Kaip turi būti žiūrima į šiandieninę Vadovaujančiąją korporaciją?

¹¹ Tokios tvarkos vertė akivaizdi ir šiandien. Dabar Jehovos Liudytojų Vadovaujančiąją korporaciją sudaro dešimt pateptųjų krikščionių, turinčių ilgametę krikščioniškos tarnybos patirtį. Jie, kaip ir pirmojo šimtmečio vadovaujančioji korporacija, teikia Jehovos Liudytojams dvasinių nurodymų (Apaštalų darbai 16:4). Kaip ir pirmieji krikščionys, Liudytojai mielai paklūsta Biblija pagrįstiems nurodymams bei patarimams, kuriuos dėl garbinimo duoda subrendę Vadovaujančiosios korporacijos broliai. Nors Vadovaujančiosios korporacijos nariai, kaip ir kiti krikščionys, yra Jehovos ir Kristaus vergai, Biblija mus moko: „Klausykite savo vadovų ir būkite jiems atsidavę, nes jie budi jūsų sielų labui, būdami atsakingi už jas; tegu jie tai daro su džiaugsmu, o ne dūsaudami, nes tai nebūtų jums naudinga“ (Žydams 13:17).

12. Kam turi duoti apyskaitą kiekvienas krikščionis?

¹² Ar visi Jehovos Liudytojai turi atsiskaityti Vadovaujančiajai korporacijai už savo veiklą, todėl kad jai, remiantis Raštu, patikėta priežiūra? Ne, turint omenyje Romos krikščionims pasakytus Pauliaus žodžius: „Kaipgi tu smerki savo brolį?! arba kodėl niekini savo brolį? Juk visi turėsime stoti prieš Dievo teismą. ... Kiekvienas iš mūsų duos Dievui apyskaitą už save“ (Romiečiams 14:10-12).

13. Kodėl Jehovos Liudytojai praneša apie savo skelbimo veiklą?

¹³ Tačiau ar ne tiesa, kad kiekvienas Liudytojas turi atsiskaityti už savo skelbimo darbą? Taip, bet to tikslas aiškiai nurodytas Liudytojų vadovėlyje: „Pirmieji Jėzaus Kristaus pasekėjai domėjosi pranešimais apie skelbimo darbo pažangą (Morkaus 6:30). Darbui klestint, buvo vedama statistinė apskaita ir aprašomi išskirtiniai atvejai iš gerosios naujienos skelbimo veiklos. ... (Apaštalų darbai 2:5-11, 41, 47; 6:7; 1:15; 4:4)... Kaip buvo padrąsinti tie ištikimi darbininkai krikščionys, išgirdę pranešimus apie tai, kas pasiekta!.. Ir šių dienų Jehovos organizacija stengiasi vesti tikslią darbo, atliekamo išpildant Mato 24:14 žodžius, dokumentaciją.“

14, 15. a) Kaip 2 Korintiečiams 1:24 žodžiai taikomi Vadovaujančiajai korporacijai? b) Kuo grįsti savo sprendimus ir ką suvokti turi kiekvienas krikščionis?

¹⁴ Vadovaujančioji korporacija yra meilinga priemonė ir sektinas tikėjimo pavyzdys (Filipiečiams 3:17; Žydams 13:7). Būdami atsidavę Kristui ir eidami jo pėdomis, jos nariai gali pakartoti Pauliaus žodžius: „Mes juk nesame jūsų tikėjimo viešpačiai, bet tik jūsų džiaugsmo talkininkai [„bendradarbiai“, NW], nes tikėjime jūs stovite tvirtai“ (2 Korintiečiams 1:24). Matydama tam tikras tendencijas, Vadovaujančioji korporacija atkreipia dėmesį, kaip naudinga laikytis Biblijos patarimų, teikia pasiūlymų, kaip pritaikyti Biblijos įstatymus bei principus, perspėja apie slaptus pavojus ir tinkamai padrąsina „bendradarbius“. Taip ji rūpinasi krikščioniška priežiūra, padeda jiems neprarasti džiaugsmo bei ugdo jų tikėjimą, kad jie liktų tvirti (1 Korintiečiams 4:1, 2; Titui 1:7-9).

¹⁵ Jeigu Liudytojas ką nors nusprendžia remdamasis Vadovaujančiosios korporacijos pasiūlytais Biblijos patarimais, jis tai daro savo noru, nes studijuodamas Bibliją įsitikino, jog taip elgtis teisinga. Paties Dievo Žodis skatina kiekvieną Liudytoją taikyti naudingus Vadovaujančiosios korporacijos siūlomus Rašto patarimus ir aiškiai suvokti, kad tie sprendimai turės įtakos jo paties santykiams su Dievu, kuriam jis pasiaukojo (1 Tesalonikiečiams 2:13).

Studijuotojai ir kariai

16. Nors pats asmuo gali nuspręsti, kaip elgtis, kodėl su kai kuriais nebebendraujama?

¹⁶ Bet jeigu pats asmuo gali nuspręsti, kaip elgtis, kodėl su kai kuriais Jehovos Liudytojais nebebendraujama? Tai nėra kieno nors despotiškas sprendimas, kad dėl tam tikros nuodėmės būtina nutraukti bendravimą. Ne, tokių veiksmų, pagal Raštą, reikia imtis tik tada, kai susirinkimo narys neatgailauja padaręs sunkią nuodėmę, pavyzdžiui, tokią, kuri paminėta Pirmajame laiške korintiečiams. Taigi su krikščioniu, kuris ištvirkavo, nebebendraujama tik tuomet, jeigu jis atmeta meilingų ganytojų dvasinę pagalbą. Tokių krikščioniškų priemonių imasi ne vien Jehovos Liudytojai. Enciklopedijoje The Encyclopedia of Religion nurodoma: „Kiekviena bendruomenė pareiškia turinti teisę apsisaugoti nuo nepaklūstančių savo narių, keliančių grėsmę bendrai gerovei. Religinėje srityje ši teisė dažnai grindžiama įsitikinimu, kad nuobauda [nebebendravimas] pataisys asmens padėtį Dievo akyse.“

17, 18. Kaip galima paaiškinti tai, jog dera nutraukti bendravimą?

¹⁷ Jehovos Liudytojai yra Biblijos studijuotojai (Jozuės 1:8; Psalmių 1:2; Apaštalų darbai 17:11). Vadovaujančiosios korporacijos pateikiama Biblijos mokymo programa gali būti palyginta su Švietimo ministerijos sudaroma mokymo programa mokykloms. Nors pati ministerija nėra mokomųjų dalykų šaltinis, ji sudaro programą, nustato mokymo metodiką bei išleidžia reikalingus nurodymus. Jeigu kas nors akivaizdžiai atsisako laikytis tos institucijos reikalavimų, sukelia sunkumų kitiems besimokantiesiems ar užtraukia negarbę mokyklai, jis gali būti pašalintas. Mokyklos vadovai turi teisę veikti visų moksleivių naudai.

¹⁸ Jehovos Liudytojai yra ne tik studijuotojai, bet ir Jėzaus Kristaus kariai, mokomi ‛kovoti šauniąją tikėjimo kovą’ (1 Timotiejui 6:12; 2 Timotiejui 2:3). Žinoma, nenustodamas elgtis netinkamai Kristaus karys gali užsitraukti Dievo nepalankumą. Kaip asmuo, gavęs pasirinkimo laisvę, krikščionis karys gali pats apsispręsti, bet turės patirti savo sprendimo pasekmes. Paulius samprotauja: „Kareivis neužsiima pragyvenimo reikalais, norėdamas patikti karo vadui. Ir kas stoja į rungtynes, negaus vainiko, jei nebus grūmęsis pagal taisykles“ (2 Timotiejui 2:4, 5). Subrendę krikščionys, įskaitant Vadovaujančiosios korporacijos narius, pasilieka visiškoje savo Vadovo, Jėzaus Kristaus, žinioje ir laikosi „taisyklių“, kad galėtų laimėti amžinojo gyvenimo dovaną (Jono 17:3; Apreiškimas 2:10).

19. Kuo galime būti tikri, ištyrę faktus apie krikščionišką pasiaukojimą?

¹⁹ Ar iš šių faktų nepaaiškėja, kad Jehovos Liudytojai yra Dievo, o ne žmonių vergai? Kaip pasiaukoję krikščionys, besidžiaugiantys laisve, kuriai išvadavo juos Kristus, jie vadovaujasi savo gyvenime Dievo dvasia bei jo Žodžiu, vieningai tarnaudami su savo broliais Dievo susirinkime (Psalmių 132:1). Tie akivaizdūs dalykai turėtų pašalinti bet kokią abejonę, iš kur jie semiasi jėgų. Kartu su psalmininku jie gali giedoti: „Viešpats yra mano jėga ir skydas; Juo pasitikėjo mano širdis, ir Jis man padėjo. Todėl džiūgauja mano širdis, ir savo giesme girsiu Jį“ (Psalmių 28:7, Brb red.).

[Išnaša]

Kaip tu atsakytum?

◻ Kaip Sargybos bokšto bendrija bei kitos panašios teisinės bendrijos padeda Jehovos Liudytojams?

◻ Kuo krikščionims naudinga Jehovos Liudytojų Vadovaujančiosios korporacijos veikla?

◻ Kodėl Jehovos tauta praneša apie savo skelbimo veiklą?

◻ Kada tinkama nutraukti bendravimą su pasiaukojusiu krikščioniu?

[Iliustracija 19 puslapyje]

Pirmojo amžiaus vadovaujančioji korporacija išlaikė mokymų vienybę

[Iliustracija 23 puslapyje]

Jehovos Liudytojai visame pasaulyje džiaugiasi laisve, kuriai juos pašaukė Kristus