Jaunuoliai, priešinkitės pasaulio dvasiai

„O mes gavome ne pasaulio dvasią, bet iš Dievo einančią Dvasią“ (1 KORINTIEČIAMS 2:12).

1, 2. a) Koks skirtumas tarp pasaulio jaunimo ir jaunuolių, priklausančių Jehovos Liudytojų susirinkimams? b) Kodėl daugumą Liudytojų jaunuolių galima nuoširdžiai pagirti?

„MŪSŲ jaunoji karta — nusivylusi, atstumta ir maištinga“, — buvo teigiama Australijos laikraštyje The Sun–Herald. Laikraščio žiniomis, „teisminiai duomenys rodo, jog, palyginti su praėjusiais metais, nepilnamečių jaunuolių, teisiamų už sunkius nusikaltimus, padaugėjo 22 procentais... Paauglių savižudybių skaičius nuo septintojo dešimtmečio vidurio išaugo trigubai... Tarp kartų atsivėrė tikra praraja: vis daugiau jaunuolių, norėdami užsimiršti, slysta į narkotikų, alkoholio ir susinaikinimo liūną“. Deja, panaši padėtis susidariusi daugelyje šalių. Visame pasaulyje tėvai, mokytojai ir psichologai susirūpinę šiuolaikiniu jaunimu.

² Koks didžiulis skirtumas šiandieną tarp daugumos vaikinų bei merginų ir tokių pat jaunuolių, priklausančių Jehovos Liudytojų susirinkimams! Ne, šie irgi netobuli. Jiems taip pat tenka grumtis su „jaunatvės aistromis“ (2 Timotiejui 2:22). Tačiau apskritai šie jaunuoliai ryžtingai laikosi to, kas teisu, ir atsispiria pasaulio spaudimui. Mes nuoširdžiai giriame jaunuolius, kurie nepasiduoda Šėtono „klastoms“! (Efeziečiams 6:11) Kaip ir apaštalas Jonas, esame skatinami pasakyti: „Ir jums, jaunuoliai, tai parašiau, nes jūs tvirti ir laikosi jumyse Dievo žodis, ir jūs nugalėjote piktąjį“ (1 Jono 2:14).

 3. Ką reiškia žodis „dvasia“?

³ Vis dėlto, norėdami toliau sėkmingai kovoti su piktuoju, turite smarkiai priešintis Biblijoje minimai „pasaulio dvasiai“ (1 Korintiečiams 2:12). Pagal vieną graikų kalbos žodyną, „dvasia“ gali reikšti „polinkį ar poveikį, kuris apima asmens sielą ir ją užvaldo“. Pavyzdžiui, apie irzlų žmogų kartais sakome, kad jis blogos „dvasios“. Tavo „dvasia“, nusiteikimas arba proto polinkis, gali nulemti tavo sprendimus; ji turi įtakos tavo elgesiui ir kalbai. Įdomu, kad tiek atskiri asmenys, tiek žmonių grupės gali parodyti tam tikrą „dvasią“. Apaštalas Paulius rašė vienai krikščionių grupei: „Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė teesie su jūsų dvasia!“ (Filemonui 25) Tačiau kokia yra šio pasaulio dvasia? Kol „visas pasaulis yra piktojo [Šėtono Velnio] pavergtas“, pasaulio dvasia tiesiog negali būti sveika, ar ne? (1 Jono 5:19)

Atpažink pasaulio dvasią

4, 5. a) Kokios dvasios įtaką jautė Efezo susirinkimo nariai prieš tapdami krikščionimis? b) Kas yra „oro valdų kunigaikštis“ ir kas — „oras“?

⁴ Paulius rašė: „Ir jis padarė jus gyvus, kai buvote mirę savo nusikaltimais ir nuodėmėmis, kuriose kadaise elgėtės šito pasaulio amžiaus būdu, klausydami oro srities [„valdų“, NW] kunigaikščio, dvasios, kuri dabar veikia neklusniuosiuose. Tarp jų ir mes visi kadaise elgėmės pagal kūno geidulius, tenkindami kūno ir juslių norus, ir prigimtimi buvome nusipelnę Dievo rūstybės kaip ir visi kiti“ (Efeziečiams 2:1–3, NTJ).

⁵ Prieš surasdami krikščionišką kelią, Efezo krikščionys nesąmoningai sekė Šėtonu Velniu, „oro valdų kunigaikščiu“. Tas „oras“ nėra kokia nors konkreti Šėtono ir jo demonų buveinė. Kai Paulius rašė šiuos žodžius, Šėtonui Velniui ir jo demonams kelias į dangų dar nebuvo užkirstas. (Palygink Jobo 1:6; Apreiškimas 12:7–12.) Žodis „oras“ reiškia dvasią, arba požiūrį, vyraujantį Šėtono pasaulyje. (Palygink Apreiškimo 16:17–21.) Ši dvasia, kaip ir oras, paplitusi visur.

 6. Kas yra „oro valdos“ ir kaip jos veikia daugelį jaunuolių?

⁶ Tačiau kas yra „oro valdos“? Taip greičiausiai apibūdinamas stiprus šio „oro“ poveikis. Paulius pasakė, kad ši dvasia „veikia neklusniuosiuose“. Pasaulio dvasia gimdo neklusnumo ir maišto dvasią, o bendraamžių spaudimas yra vienas šios valdžios pasireiškimo būdų. „Mokykloje, — sako viena jauna Liudytoja, — kiekvienas skatina tave truputį maištauti. Jei iškreti ką nors, labiau patinki bendramoksliams.“

Pasaulio dvasios apraiškos

7—9. a) Paminėk kai kurias pasaulio dvasios apraiškas tarp šiandieninių jaunuolių. b) Ar tai būdinga ir vietiniam jaunimui?

⁷ Kokių pasaulio dvasios apraiškų matome tarp šiandieninių jaunuolių? Pavyzdžiui — nesąžiningumą ir maištingumą. Vieno žurnalo teigimu, daugiau nei 70 procentų universiteto aukštesniųjų ir žemesniųjų kursų studentų sakėsi per mokslo metus sukčiavę. Taip pat įprastà nepagarbi, kandi ir nešvanki kalba. Tiesa, norėdami išreikšti teisėtą pasipiktinimą, Jobas ir apaštalas Paulius kartais vartojo žodžius, kurie kai kam gali atrodyti pašaipūs (Jobo 12:2; 2 Korintiečiams 12:13). Tačiau negailestingas sarkazmas, sklindantis iš daugelio jaunuolių lūpų, dažnai įžeidžia.

⁸ Kita pasaulio dvasios apraiška — nežabotos pramogos. Jaunimas mėgsta naktinius klubus, reivąa bei kitokius laukinius pasilinksminimus. Jiems patinka keistai rengtis ir netvarkingai atrodyti. Labai laisvi drabužiai bei šokiruojančios užgaidos, pavyzdžiui, auskarai neįprastose kūno vietose, aiškiai liudija, jog daugelį šiuolaikinių jaunuolių yra užvaldžiusi maištinga pasaulio dvasia. (Palygink Romiečiams 6:16.) Kita apraiška — materialinio turto troškimas. Kaip teigiama viename pedagoginiame žurnale, „prekiautojai nuolat siūlo jaunuoliams begalę technikos priemonių bei daugybę įmantrių gaminių“. Kol Amerikos jaunuoliai baigia vidurinę mokyklą, jie peržiūri 360000 TV reklamų. Bendraamžiai taip pat gali skatinti tave ką nors pirkti. Viena 14–metė sako: „Kiti nuolat klausia: ‛Kokios firmos tavo megztinis, švarkas, džinsai?’“

⁹ Žalinga muzika nuo biblinių laikų buvo Šėtono priemonė skatinti netyrą elgesį. (Palygink Išėjimo 32:17–19; Psalmių 69:13 [69:12]; Izaijo 23:16.) Tad nenuostabu: muzika su nešvankiomis eilėmis bei laukiniu ritmu, sukelianti — ir net atvirai kurstanti — seksualinius jausmus, labai populiari. Dar viena šio pasaulio netyros dvasios apraiška yra seksualinis amoralumas (1 Korintiečiams 6:9–11). Laikraštyje The New York Times buvo rašoma: „Seksas daugeliui jaunuolių tapo ritualu... Daugiau kaip du trečdaliai vidurinių mokyklų aukštesniųjų klasių moksleivių yra lytiškai santykiavę.“ Pasak laikraščio The Wall Street Journal pranešimo, yra žinių, kad 8—12 metų vaikai „tampa lytiškai aktyvesni“. Viena neseniai į pensiją išėjusi mokyklos patarėja sako: „Yra buvę atvejų, kai keletas mergaičių pastojo šeštoje klasėje.“b

Atmesk pasaulio dvasią

10. Kaip kai kurie jaunuoliai iš krikščioniškų šeimų pasidavė pasaulio dvasiai?

¹⁰ Liūdna, kad kai kurie jauni krikščionys užsikrečia pasaulio dvasia. „Mano elgesys tėvų ir bendratikių akyse buvo nepriekaištingas, — prisipažįsta viena paauglė iš Japonijos. — Tačiau aš gyvenau ir kitokį gyvenimą.“ Jaunuolė iš Kenijos sako: „Kurį laiką mano gyvenimas buvo dvilypis: eidavau į vakarėlius, klausiausi roko, bendravau su blogais draugais. Žinojau, kad negerai elgiuosi, bet nekreipiau dėmesio; maniau, laikui bėgant padėtis pasikeis. Bet aš klydau. Reikalai tik pablogėjo.“ Kita paauglė, gyvenanti Vokietijoje, sako: „Viskas prasidėjo nuo blogų draugijų. Ėmiau rūkyti. Norėjau įskaudinti savo tėvus, bet įskaudinau tik save.“

11. Kas padėjo Kalebui nepasiduoti minios spaudimui, kai dešimt žvalgų atnešė blogą žinią?

¹¹ Vis dėlto įmanoma priešintis pasaulio dvasiai ir atmesti ją. Štai pagalvok apie senovėje gyvenusį Kalebą. Kai dešimt išsigandusių žvalgų atnešė blogų žinių apie Pažadėtąją žemę, jis kartu su Jozue nesileido įbauginamas ir nepritarė miniai. Jiedu drąsiai pareiškė: „Kraštas, kurį mes perėjome ir išžvalgėme, yra nepaprastai gera šalis. Jei Viešpats bus mums malonus, jis mus įves į tą kraštą ir duos mums žemę, tekančią pienu ir medumi“ (Skaičių 14:7, 8). Kas padėjo Kalebui nepasiduoti? Jehova pasakė apie Kalebą: „Jis buvo įkvėptas kitokios dvasios“ (Skaičių 14:24).

Parodyk „kitokią dvasią“

12. Kodėl svarbu parodyti „kitokią dvasią“ savo kalba?

¹² Parodyti „kitokią dvasią“, arba požiūrį, skirtingą nuo pasaulio, reikia drąsos ir ryžto. Pirmiausia tu turėtum vengti sarkastiškos, nepagarbios kalbos. Žodis „sarkazmas“ kilęs iš graikiško veiksmažodžio, kurio tiesioginė reikšmė „draskyti mėsą kaip šuniui“. (Palygink Galatams 5:15.) Kaip šuo dantimis nuplėšia mėsą nuo kaulo, taip sarkastišku „humoru“ galima pažeminti žmogaus orumą. Tačiau Kolosiečiams 3:8 esame raginami ‛visa tai pamesti — piktumą, nirtulį, nelabumą, piktžodžiavimą, nešvarias kalbas nuo savo lūpų’. Patarlių 10:19 sakoma: „Kur daug kalbama, ten kaltės netrūksta, o protingo žmogaus kalba yra santūri.“ Jei kas nors tave užgauna, stenkis ‛atsukti jam kitą skruostą’ — pasikalbėk su šiurkštuoliu ramiai ir taikingai (Mato 5:39; Patarlių 15:1).

13. Kaip jaunuoliai parodo nuosaikų požiūrį į materialius daiktus?

¹³ Savo nuosaikiu požiūriu į materialius dalykus irgi parodome „kitokią dvasią“. Žinoma, visiškai natūralu turėti gražių daiktų. Juk ir pats Jėzus Kristus turėjo bent vieną dailų drabužį (Jono 19:23, 24). Tačiau jeigu labiausiai tau rūpi daiktai ir tu nuolat prašai tėvų nupirkti tai, ko jie tikrai neišgali, arba tau norisi būti panašiam į kitus jaunuolius, tada pasaulio dvasia tave veikia labiau, nei manai. Biblijoje sakoma: „Visa, kas pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo puikybė, o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio.“ Nepasiduok materialistinei pasaulio dvasiai! Išmok būti patenkintas tuo, ką turi (1 Jono 2:16; 1 Timotiejui 6:8–10).

14. a) Kaip Dievo tauta parodė nenuosaikų požiūrį į pramogas Izaijo dienomis? b) Kokie pavojai tyko jaunų krikščionių naktiniuose klubuose ir laukiniuose pasilinksminimuose?

¹⁴ Pramogos irgi turi būti deramos. Pranašas Izaijas rašė: „Vargas tiems, kurie, keldamiesi ankstų rytą, negali apsieiti be svaigaus gėrimo, ir prasėdi iki išnaktų, kol įkaušta nuo vyno! Lyros ir arfos, tambūrino ir fleitos lydimi, jie mėgaujasi pokyliuos vynu, o apie Viešpaties darbus jie nieko nenuvokia ir nemato jo rankų užmojo“ (Izaijo 5:11, 12). Liūdna, tačiau tokius laukinius pasilinksminimus pamėgo ir kai kurie krikščionių jaunuoliai. Grupelė krikščionių buvo paprašyta apibūdinti tai, kas vyksta jaunimo naktiniuose klubuose. Viena jauna sesuo pasakė: „Ten visada kas nors susimuša. Ir aš atsiduriu tarp jų.“ Jaunas brolis pridūrė: „Ten — svaigalai, rūkalai ir kiti panašūs dalykai.“ Dar kitas pripažino: „Ten žmonės pasigeria ir elgiasi kaip kvailiai! Kai kas atsineša narkotikų. Dėl to atsitinka daug blogybių. Jeigu lankaisi tose vietose ir manai nebūsiąs paveiktas, labai klysti.“ Visiškai pagrįstai Biblijoje triukšmingos puotos, arba orgijos, priskiriamos prie „kūno darbų“ (Galatams 5:19–21, Brb red.; Romiečiams 13:13).

15. Kokį nuosaikų požiūrį į pramogas randame Biblijoje?

¹⁵ Jeigu vengsi žalingų pramogų, gyvenimas dėl to nebus bedžiaugsmis. Mes garbiname „laimingą Dievą“, o jis nori, kad džiaugtumėmės savo jaunyste! (1 Timotiejui 1:11, NW; Ekleziasto 11:9) Tačiau Biblija perspėja: „Kas mėgsta linksmybes, bus vargšas“ (Patarlių 21:17, Brb red.). Jeigu pramogos tau svarbesnės už viską, kęsi dvasinį nepriteklių. Todėl, rinkdamasis jas, laikykis Biblijos principų. Yra daugybė būdų pramogauti taip, kad save ugdytum, o ne žalotumc (Ekleziasto 11:10).

16. Kaip krikščionių jaunuoliai gali pasirodyti esą kitokie?

¹⁶ Jeigu tavo išvaizda bus kukli ir tu atsisakysi pasaulio užgaidų, tai išsiskirsi iš kitų (Romiečiams 12:2; 1 Timotiejui 2:9). Taip pat jeigu apdairiai rinksiesi muziką (Filipiečiams 4:8, 9). Viena jauna krikščionė prisipažįsta: „Aš turiu tokių įrašų, kuriuos turėčiau išmesti, bet tai tokia puiki muzika!“ Štai kito paauglio mintys: „Man muzika — spąstai, nes labai ją mėgstu. Jeigu suvokiu, jog ji netinkama, arba tėvai pasako man apie tai, turiu prisiversti protu suvaldyti širdį, nes širdies gilumoje tą muziką tiesiog dievinu.“ Jaunuoliai, ‛pažinkite Šėtono kėslus’! (2 Korintiečiams 2:11) Muzika yra jo priemonė atitraukti jaunuosius krikščionis nuo Jehovos! Sargybos bokšto bendrijos leidiniuose buvo straipsnių apie repą, sunkųjį metalą ir alternatyvųjį roką.d Tačiau juose ne visada įmanoma apžvelgti kiekvieną naują muzikos rūšį ar stilių. Renkantis muziką, tau padės „apdairumas [„sugebėjimas mąstyti“, NW]“ ir „supratimas“ (Patarlių 2:11).

17. a) Kas yra por·neiʹa ir kokiais veiksmais ji pasireiškia? b) Kokia yra Dievo valia dėl moralės?

¹⁷ Svarbu ir tai, kad tu išliktum moraliai tyras. Biblijoje raginama: „Saugokitės ištvirkimo!“ (1 Korintiečiams 6:18, Brb red.) Graikiškas žodis por·nei’a, verčiamas žodžiu „ištvirkimas“, nurodo draustinus nesantuokinius lytinius santykius. Tai gali būti oralinis seksas bei sąmoningas lyties organų glamonėjimas. Daugelis taip besielgiančių jaunuolių nemano ištvirkaują. Tačiau Dievo Žodyje aiškiai sakoma: „Tokia gi Dievo valia — jūsų šventėjimas. Susilaikykite nuo ištvirkavimo! Kiekvienas jūsų teišmoksta laikyti savąjį indą šventai ir pagarbiai“ (1 Tesalonikiečiams 4:3, 4).

18. a) Kaip jaunuoliai gali išvengti pasaulio dvasios užkrato? b) Ką apsvarstysime kitame straipsnyje?

¹⁸ Taip, Jehovos padedamas, išvengsi pasaulio dvasios užkrato! (1 Petro 5:10) Tačiau Šėtonas dažnai maskuoja savo mirtinus spąstus, todėl kartais pavojų nujausi tik būdamas labai įžvalgus. Kitas žurnalo straipsnis skirtas padėti jaunuoliams ugdyti suvokimo galias.

[Išnašos]

Pakartojimo klausimai

◻ Kas yra „pasaulio dvasia“ ir kaip ji ‛valdo’ žmones?

◻ Kokių pasaulio dvasios apraiškų esama tarp šiandieninių jaunuolių?

◻ Kaip krikščionių jaunuoliai gali parodyti „kitokią dvasią“ savo kalba bei pramogomis?

◻ Kaip krikščionių jaunuoliai gali parodyti „kitokią dvasią“ savo morale bei pasirinkta muzika?

[Iliustracija 9 puslapyje]

Daugelio jaunuolių elgesys rodo, kad jie yra ‛valdomi’ pasaulio dvasios

[Iliustracija 10 puslapyje]

Pasirink tinkamą muziką

[Iliustracija 11 puslapyje]

Priešintis pasaulio dvasiai reikia drąsos