Ar vykdai visus savo įsipareigojimus Dievui?
„Dievas pašauks atsakyti už kiekvieną darbą, net slaptą — ir gerą, ir blogą“ (EKLEZIASTO 12:14).
1. Ką Jehova suteikia savo tautai?
JEHOVA remia tuos, kurie nepamiršta jo — savo Didžiojo Kūrėjo. Tokie žmonės iš Dievo įkvėpto Žodžio sužino, kaip jam visiškai įtikti. Dievo šventoji dvasia jiems nurodo, kaip vykdyti jo valią ir ‛nešti visokių gerų darbų vaisių’ (Kolosiečiams 1:9, 10). Be to, per „ištikimą ir protingą vergą“ Jehova teikia dvasinį maistą ir teokratinį vadovavimą (Mato 24:45-47, NTJ). Tad Dievo tauta, tarnaudama Jehovai ir skelbdama gyvybiškai svarbią gerąją Karalystės naujieną, gauna įvairiopų Jo palaimų (Morkaus 13:10).
2. Kokių klausimų gali kilti dėl Jehovos tarnybos?
2 Tikrieji krikščionys džiaugiasi savo šventa tarnyba Jehovai. Tačiau gali būti ir nusivylusių asmenų, manančių, jog jų pastangos beprasmės. Pavyzdžiui, pasiaukojusiems krikščionims gali kilti klausimas, ar iš tiesų jų sąžiningas triūsas vertingas. Šeimos galvai, apmąstančiai šeimos studijas bei kitą veiklą, gali kilti tokių klausimų: ‛Ar Jehova tikrai patenkintas mūsų darbu? Ar mes vykdome savo įsipareigojimus Dievui?’ Išmintingi telkėjo žodžiai padeda rasti atsakymus į tokius klausimus.
Ar viskas tuštybė?
3. Pagal Ekleziasto 12:8 (Brb red.), kas yra didžiausia tuštybė?
3 Kai kas gali manyti, jog išminčiaus žodžiai nėra itin padrąsinantys nei jauniems, nei seniems. „Tuštybių tuštybė, — sako pamokslininkas, — viskas yra tuštybė“ (Ekleziasto 12:8, Brb red.). Be abejo, didžiausia tuštybė būtų nepaisyti Didžiojo Kūrėjo jaunystėje, pasenti netarnaujant jam ir laimėti tik viena — ilgą amžių. Visas tokio žmogaus gyvenimas — tuštybė, net jei jis miršta pasaulio, kurį valdo Šėtonas Velnias, turtuoliu bei garsenybe (1 Jono 5:19).
4. Kodėl galima sakyti, jog ne viskas yra tuštybė?
4 Ne visa yra tuštybė tiems, kurie krauna turtus danguje kaip ištikimi Jehovos tarnai (Mato 6:19, 20). Jie labai užimti prasmingu Viešpaties darbu ir toks triūsas, be abejo, ne veltui (1 Korintiečiams 15:58). Tačiau ar mes, pasiaukoję krikščionys, šiomis paskutinėmis dienomis nepaliaujamai vykdome tai, ką Dievas mums paskyrė? (2 Timotiejui 3:1) O gal savo gyvensena mažai skiriamės nuo kaimynų? Jie galbūt priklauso kokiai nors religijai ir yra jai atsidavę: reguliariai lankosi garbinimo namuose ir daro tai, ko reikalauja jų tikėjimas. Žinoma, jie nėra Karalystės žinios skelbėjai. Tie žmonės neturi tikslių žinių, jog dabar yra „pabaigos metas“, ir nesupranta, kaip greitai gali baigtis šios dienos (Danieliaus 12:4).
5. Ką turėtume daryti, jeigu įprasti gyvenimo siekiai pasidarė didžiausias mūsų rūpestis?
5 Jėzus Kristus apie mūsų kritiškus laikus pasakė: „Kaip yra buvę Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnui ateinant. Kaip dienomis prieš tvaną žmonės, nieko nenumanydami, valgė, gėrė, vedė ir tekėjo iki pat dienos, kurią Nojus įlipo į laivą, kai užėjo tvanas ir visus nusinešė, taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus“ (Mato 24:37-39). Nieko bloga saikingai valgyti bei gerti, o ir santuoka yra paties Dievo įkurta (Pradžios 2:20-24). Tačiau jei įprasti gyvenimo siekiai pasidaro didžiausias rūpestis, kodėl neišsakius to maldoje? Jehova padės mums Karalystės interesus laikyti svarbiausiais, elgtis teisingai bei vykdyti savo įsipareigojimus jam (Mato 6:33; Romiečiams 12:12; 2 Korintiečiams 13:7).
Pasiaukojimas ir mūsų įsipareigojimai Dievui
6. Kokio svarbaus įsipareigojimo Dievui nevykdo kai kurie krikštyti asmenys?
6 Kai kuriems krikštytiems krikščionims reikia nuoširdžiai melstis, nes jie negyvena pagal savo dvasinius įsipareigojimus, prisiimtus pasiaukojant Dievui. Jau kurį laiką kasmet pasikrikštija daugiau kaip 300000 žmonių, tačiau bendras aktyvių Jehovos Liudytojų skaičius taip greit nedidėja. Dalis tų, kurie tapo Karalystės skelbėjais, nustojo skelbti gerąją naujieną. Prieš pasikrikštydami šie asmenys tikriausiai dalyvavo prasmingoje krikščionių tarnyboje. Taigi jie žino pavedimą, Jėzaus duotą savo sekėjams: „Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs“ (Mato 28:19, 20). Jeigu tokie krikštyti asmenys, neturėdami didelių sveikatos problemų ar kitokių nuo jų nepriklausančių sunkumų, daugiau nebėra aktyvūs Dievo ir Kristaus Liudytojai, jie negyvena pagal savo įsipareigojimą mūsų Didžiajam Kūrėjui (Izaijo 43:10-12).
7. Kodėl turime reguliariai rinktis garbinti Dievą?
7 Senovės Izraelis buvo Dievui pasiaukojusi tauta, susieta su juo Įstatymo sandora, ir turėjo vykdyti Jehovos duotus įpareigojimus. Visi vyrai privalėjo rinktis į tris metines šventes, o kas sąmoningai nešvęsdavo Paschos, turėdavo būti „at[s]kirtas“ mirti (Skaičių 9:13; Kunigų 23:1-43; Pakartoto Įstatymo 16:16). Norėdami laikytis savo įsipareigojimo Dievui kaip jam pasiaukoję žmonės, izraelitai turėjo garbinti drauge (Pakartoto Įstatymo 31:10-13). Įstatyme nebuvo sakoma: ‛Daryk tai, jei tau patogu.’ Tiems, kurie dabar yra pasiaukoję Jehovai, šis nurodymas susieiti garbinti pabrėžia Pauliaus žodžių svarbą: „Sergėkime vieni kitus, skatindami mylėti ir daryti gerus darbus. Neapsileiskime lankyti savųjų susirinkimo, kaip kai kurie yra pratę, bet skatinkime vieni kitus juo labiau, juo aiškiau regite besiartinančią dieną“ (Žydams 10:24, 25). Taip, nuolat rinktis kartu su bendratikiais — tai pasiaukojusio krikščionies įsipareigojimas Dievui.
Rūpestingai apgalvok savo sprendimus!
8. Kodėl pasiaukojęs jaunuolis turi su malda apsvarstyti galimybes šventai tarnauti?
8 Galbūt tu esi Jehovai pasiaukojęs jaunuolis. Jeigu Karalystės interesus laikysi svarbiausiais, patirsi gausių palaimų (Patarlių 10:22, Brb red.). Rūpestingai bei su malda viską apsvarstęs, galėtum bent savo jaunystėje imtis visalaikės tarnybos: tai puikus būdas parodyti, jog prisimeni savo Didįjį Kūrėją. Antraip tave patrauks materialiniai siekiai, kurie atims begalę laiko. Tu, kaip kiti, galbūt anksti susituoksi, o norėdamas įsigyti materialių daiktų, prasiskolinsi. Pelninga karjera gali suryti visą tavo laiką bei energiją. Jeigu turi vaikų, dešimtmečius neši šeimos atsakomybės naštą (1 Timotiejui 5:8). Tu galbūt neužmiršai savo Didžiojo Kūrėjo, tačiau išmintingai apsvarstyk: išankstinis planavimas, arba jo stoka, gali nulemti tavo tolesnį gyvenimą. Galbūt pagyvenęs prisiminsi praeitį ir apgailestausi, kad jaunystėje neskyrei daugiau laiko mūsų Didžiojo Kūrėjo šventai tarnybai. Kodėl su malda neapsvarsčius savo galimybių dabar? Šventa tarnyba Jehovai jaunystėje teikia daug pasitenkinimo.
9. Kas įmanoma pagyvenusiam asmeniui, kartą atsisakiusiam didelių privilegijų susirinkime?
9 Apsvarstyk kitokias aplinkybes, pavyzdžiui, vyro, kartą tarnavusio „kaimenės“ ganytoju (1 Petro 5:2, 3). Dėl tam tikrų priežasčių jis pats atsisakė šių privilegijų. Tiesa, jis dabar jau garbaus amžiaus ir galbūt nebeturi tiek jėgų tarnauti Jehovai. Tačiau ar jis negalėtų vėl siekti teokratinių privilegijų? Kokia palaima būtų kitiems, jei šis vyras imtųsi didesnės atsakomybės susirinkime! Kadangi niekas negyvena tik sau, draugai ir artimieji džiaugtųsi, jei jis išplėstų savo tarnybą Dievo šlovei (Romiečiams 14:7, 8). Svarbiausia, Jehova nepamirš savo tarnų darbų (Žydams 6:10-12). Kas gi padėtų mums atsiminti savo Didįjį Kūrėją?
Kaip atsiminti Didįjį Kūrėją
10. Kodėl telkėjas turėjo puikių galimybių paaiškinti, kaip atsiminti Didįjį Kūrėją?
10 Telkėjas galėjo puikiai paaiškinti, kaip atsiminti Didįjį Kūrėją. Jehova atsakė į jo nuoširdžias maldas ir suteikė nepaprastos išminties (1 Karalių 3:6-12). Saliamonas kruopščiai tyrinėjo visas žmonių veiklos sritis. Be to, jis buvo Dievo įkvėptas surašyti savo išvadas į knygą mūsų naudai. Jis rašė: „Kadangi pamokslininkas buvo išmintingas, jis visą laiką mokė žmones pažinimo. Jis viską ištyrė, apsvarstė ir sudėjo daug patarlių. Pamokslininkas stengėsi surasti tinkamus pasakymus ir tiksliai užrašyti tiesos žodžius“ (Ekleziasto 12:9, 10, Brb red.).
11. Kodėl naudinga priimti išmintingą Saliamono patarimą?
11 Graikiškojoje Septuagintoje šie žodžiai išversti taip: „Kadangi pamokslininkas buvo išmintingas, jis ne tik mokė žmones išminties; kad palyginimai ausiai būtų malonūs, pamokslininkas kruopščiai ieškojo gražių pasakymų bei teisingų pastabų — tiesos žodžių“ (The Septuagint Bible, į anglų k. vertė Č. Tomsonas). Saliamonas stengėsi pasiekti savo skaitytojų širdis maloniais žodžiais apie tikrai įdomius ir svarbius dalykus. Rašte užrašyti jo posakiai yra šventosios dvasios įkvėpti, todėl jo išvadas bei išmintingus patarimus galime priimti nesvyruodami (2 Timotiejui 3:16, 17).
12. Savais žodžiais nupasakok, ką Saliamonas norėjo pasakyti Ekleziasto 12:11, 12 (Brb red.).
12 Nors Saliamono laikais nebuvo modernių spausdinimo priemonių, knygų buvo daugybė. Kaip reikėjo žiūrėti į tokią literatūrą? Jis pasakė: „Išmintingųjų žodžiai yra lyg akstinai, jų pamokymai lyg tvirtai įkaltos vinys, ir visa tai davė vienas ganytojas. Mano sūnau, įsidėmėk, kad knygų rašymui nebus galo, o daug besigilindamas į jas nuvarginsi kūną“ (Ekleziasto 12:11, 12, Brb red.).
13. Kaip dieviška išmintimi apdovanotų žmonių žodžiai yra lyg akstinai, ir kas yra tarsi „įkaltos vinys“?
13 Dievišką išmintį turinčiųjų žodžiai panašūs į akstinus. Kaip? Jie baksnoja skaitytojus ar klausytojus daryti pažangą atsižvelgiant į perskaitytus ar išgirstus išminties žodžius. Be to, kas tyrinėja „pamokymus“, arba tikrai išmintingus ir naudingus posakius, yra lyg tvirtai „įkaltos vinys“. Tai tiesa, nes tokių asmenų malonūs žodžiai atspindi Jehovos išmintį ir gali sutvirtinti bei palaikyti skaitytojus ar klausytojus. Jeigu tu esi dievobaimingas tėvas (ar motina), ar neturėtum iš visų jėgų stengtis įdiegti tokią išmintį savo vaiko prote ir širdyje? (Pakartoto Įstatymo 6:4-9)
14. a) Į kokias knygas nenaudinga ‛daug gilintis’? b) Kokiems leidiniams turime skirti didžiausią dėmesį ir kodėl?
14 Tad kodėl taip Saliamonas pasakė apie knygas? Skirtingai nuo Jehovos Žodžio, daugybėje pasaulio knygų tėra žmonių filosofija, dažniausiai atspindinti Šėtono Velnio mąstyseną (2 Korintiečiams 4:4). Todėl ‛gilinimasis’ į tokius pasaulietiškus kūrinius mažai naudingas. Šis pomėgis gali būti netgi dvasiškai žalingas. Verčiau kaip Saliamonas apmąstykime, ką Dievo Žodis sako apie gyvenimą. Tai sustiprins tikėjimą ir patrauks mus arčiau Jehovos. Per daug domėdamiesi kitomis knygomis ar informacijos šaltiniais, nuvargsime. Jeigu tokie raštai pagrįsti pasaulietiškais samprotavimais, priešingais Dievo išminčiai, jie kenksmingi ir griauna tikėjimą Dievu bei jo tikslais. Taigi atsiminkime, jog tiek Saliamono dienomis, tiek dabar naudingiausi raštai tie, kurie atspindi „vieno ganytojo“, Jehovos Dievo, išmintį. Jis davė mums 66 Šventojo Rašto knygas ir joms turime skirti didžiausią dėmesį. Biblija bei vertingi ‛ištikimo vergo’ leidiniai padeda mums „pažinti Dievą“ (Patarlių 2:1-6).
Mūsų įsipareigojimai Dievui
15. a) Kaip paaiškintum Saliamono žodžius apie „visų žmonių pareigą“? b) Ką turime daryti, norėdami vykdyti savo įsipareigojimus Dievui?
15 Apibendrindamas savo tyrinėjimus, telkėjas Saliamonas sako: „Ir tai visų šių pamokymų pagrindinė mintis: ‛Bijokis Dievo ir klausyk Jo įsakymų!’ O tatai yra visų žmonių pareiga. Nes Dievas leis per teismą visus darbus ir net paslėptuosius, ar jie būtų geri, ar pikti“ (Ekleziasto 12:13, 14, Šventasis Raštas, vertė A. Vėlius). Sveika Dievo baimė, arba didelė pagarba, Didžiajam Kūrėjui apsaugos mus bei mūsų šeimas nuo neapgalvotų veiksmų, dėl ko patirtume vargo ir sielvarto. Sveika Dievo baimė yra tyra; ji — išminties ir pažinimo pradžia (Psalmių 19:10 [19:9]; Patarlių 1:7). Jeigu mūsų supratimas pagrįstas įkvėptu Dievo Žodžiu ir jei to Žodžio patarimus taikome visur, mes įvykdysime savo ‛pareigą Dievui’. Pareigų sąrašo mums nereikia. Iš mūsų reikalaujama spręsti gyvenimo problemas remiantis Raštu ir visada elgtis taip, kaip nori Dievas.
16. Kaip Jehova teis?
16 Turime suprasti, jog mūsų Didysis Kūrėjas viską mato (Patarlių 15:3). Jis „leis per teismą visus darbus“. Taip, Aukščiausiasis teis visus dalykus, net tuos, kurie paslėpti nuo žmonių akių. Žinodami tai, būsime paskatinti laikytis Dievo įsakymų. Tačiau didžiausia paskata turėtų būti mūsų meilė dangiškajam Tėvui, nes apaštalas Jonas rašė: „Tai ir yra Dievo meilė — jo įsakymus vykdyti. O jo įsakymai nėra sunkūs“ (1 Jono 5:3). Kadangi Dievo įsakymai skirti mūsų amžinai gerovei, jų, žinoma, laikytis ne tik dera, bet tikrai išmintinga. Mylintiems Didįjį Kūrėją tai — ne našta; jie nori vykdyti savo įsipareigojimus jam.
Laikykis visų savo įsipareigojimų
17. Kaip elgsimės, jeigu tikrai norime vykdyti savo įsipareigojimus Dievui?
17 Jeigu esame išmintingi ir tikrai trokštame vykdyti savo įsipareigojimus Dievui, ne tik laikysimės jo įsakymų, bet ir pagarbiai bijosime neįtikti jam. Išties „išminties pradžia yra Viešpaties baimė“; kurie laikosi jo įsakymų, tie „supratingi“ (Psalmių 111:10, Brb red.; Patarlių 1:7). Taigi elkimės išmintingai ir visur pakluskime Jehovai. Tai ypač svarbu dabar, nes Karalius Jėzus Kristus, Dievo paskirtasis Teisėjas, jau valdo ir jo teismo diena arti (Mato 24:3; 25:31, 32).
18. Ko galime tikėtis, jeigu vykdome savo įsipareigojimus Jehovai Dievui?
18 Dabar kiekvieną iš mūsų tiria Dievas. Ar mes nusiteikę dvasiškai, o gal leidžiame pasaulio įtakai susilpninti savo santykius su Dievu? (1 Korintiečiams 2:10-16; 1 Jono 2:15-17) Ar būtume jauni, ar seni, visomis jėgomis stenkimės įtikti savo Didžiajam Kūrėjui. Jeigu klausome Jehovos ir laikomės jo įsakymų, atmesime praeinančio senojo pasaulio tuštybes. Taip galėsime puoselėti viltį amžinai gyventi Dievo pažadėtoje naujoje santvarkoje (2 Petro 3:13). Tai puikios perspektyvos visiems, kurie vykdo savo įsipareigojimus Dievui!
Kaip tu atsakytum?
◻ Kodėl, tavo manymu, ne viskas yra tuštybė?
◻ Kodėl krikščionis jaunuolis turėtų su malda apsvarstyti galimybes šventai tarnauti?
◻ Į kokias knygas nenaudinga ‛daug gilintis’?
◻ Kokia yra „visų žmonių pareiga“?
[Iliustracija 20 puslapyje]
Tiems, kurie tarnauja Jehovai, ne viskas yra tuštybė
[Iliustracija 23 puslapyje]
Skirtingai nuo šio pasaulio knygų, Dievo Žodis atgaivina ir sustiprina