Maldos galia

Nahore, Artimųjų Rytų mieste, saulė slenka vakarop. Siras, vardu Eliezeras, atkeliauja su dešimties kupranugarių karavanu prie šulinio, esančio netoli nuo miesto. Nors jis pavargo ir ištroško, vis dėlto labiau susirūpinęs kitų reikalais. Eliezeras atvyko į svečią šalį ieškoti žmonos savo šeimininko sūnui. Ji turi būti iš šeimininko giminaičių tarpo. Kaip įvykdyti šią nelengvą užduotį?

ELIEZERAS neabejoja maldos galia. Su nuostabiu it vaiko pasitikėjimu jis nuolankiai prašo: „Viešpatie, mano šeimininko Abraomo Dieve, suteik sėkmę šią dieną man ir parodyk ištikimą meilę mano šeimininkui Abraomui. Aš stoviu čia, prie šulinio, o miestiečių dukros štai ateina vandens semtis. Jei mergaitė, kurios paprašysiu: ‛Prašyčiau palenkti savo ąsotį, duoti man atsigerti’, — atsakytų: ‛Gerk, aš ir tavo kupranugarius pagirdysiu’, — tebūna ji ta, kurią tu paskyrei savo tarnui Izaokui. Tokiu būdu aš žinosiu, kad tu parodei ištikimą meilę mano šeimininkui“ (Pradžios 24:12-14).

Eliezeras ne veltui pasitiki maldos galia. Štai pati pirmoji prie šulinio atskuba Abraomo brolio dukraitė Rebeka: netekėjusi, dora, graži. Nuostabu — ji ne tik duoda Eliezerui atsigerti, bet maloniai pasisiūlo pagirdyti visus jo kupranugarius. Vėliau, po šeimos pasitarimo, Rebeka noriai sutinka keliauti su Eliezeru į tolimą šalį ir būti Abraomo sūnaus Izaoko žmona. Kaip įspūdingai ir akivaizdžiai Dievas atsakė į Eliezero maldą tais laikais, kai jis kartais stebuklingai nukreipdavo įvykius norima linkme!

Mes galime daug ko pasimokyti iš Eliezero maldos, rodančios jo stiprų tikėjimą, nuolankumą bei nesavanaudišką rūpinimąsi kitais. Be to, Eliezero malda atspindėjo jo klusnumą tam, kaip Jehova tvarko žmonijos reikalus. Be abejo, jis žinojo apie ypatingą Dievo artimumą Abraomui ir Jo pažadą palaiminti visą žmoniją per šį vyrą (Pradžios 12:3). Todėl Eliezeras pradėjo savo maldą tokiais žodžiais: „Viešpatie, mano šeimininko Abraomo Dieve.“

Abraomo palikuonis, per kurį bus suteiktos palaimos visiems klusniems žmonėms, buvo Jėzus Kristus (Pradžios 22:18). Tad nūdien norėdami, kad mūsų maldos būtų išklausytos, turime nuolankiai pripažinti, kad visus žmonijos reikalus Dievas tvarko per savo Sūnų. Jėzus Kristus pasakė: „Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse, — jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums suteikta“ (Jono 15:7).

Kristaus sekėjas, apaštalas Paulius, įsitikino šių žodžių tikrumu. Jo tikėjimas maldos galia išties pasiteisino. Apaštalas skatino savo bendratikius pavesti maldoje visus rūpesčius Dievui ir patikino: „Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina“ (Filipiečiams 4:6, 7, 13). Ar tai reiškia, jog Dievas įvykdė visus Pauliaus prašymus? Pažiūrėkime.

Ne visi prašymai įvykdomi

Pasiaukojamai tarnaudamas, Paulius kentė, pasak jo paties, „dyglį kūne“ (2 Korintiečiams 12:7). Tai galėjo būti nervinis ar emocinis sutrikimas, sukeltas priešininkų ir „netikrų brolių“ (2 Korintiečiams 11:26; Galatams 2:4). O gal jį vargino fizinė negalia — chroniška akių liga (Galatams 4:15). Vienaip ar antraip, šis „dyglys kūne“ slėgė Paulių. „Aš jau tris kartus maldavau Viešpatį, kad atitolintų jį nuo manęs“, — rašė jis. Tačiau Pauliaus prašymas nebuvo patenkintas, bet buvo pasakyta, kad jam jau gana Dievo duotų dvasinių palaimų, pavyzdžiui, galios ištverti išmėginimus. Dievas pridūrė: „Mano galybė geriausiai pasireiškia silpnume“ (2 Korintiečiams 12:8, 9).

Ko pasimokome iš Eliezero ir Pauliaus pavyzdžių? Jehova Dievas tikrai išklauso nuolankių savo tarnų maldas. Tačiau tai nereiškia, kad jis visuomet patenkina prašymus, nes Dievas visuomet elgiasi įžvalgiai. Jis geriau žino, kas mums naudingiausia. Svarbiausia, jis viską daro nenukrypdamas nuo Biblijoje aprašytų savo tikslų.

Dvasinio gydymo laikas

Dievas pažadėjo išgydyti žmoniją nuo visų fizinių, protinių, emocinių ligų per savo Sūnaus valdymo Tūkstantmetį (Apreiškimas 20:1-3; 21:3-5). Nuoširdūs krikščionys labai laukia tos pažadėtosios ateities ir visiškai tiki, kad Dievas pajėgus tai padaryti. Šiandien jie nelaukia būsią stebuklingai pagydyti, tačiau meldžia Dievą paguodos ir jėgų įveikti sunkumus (Psalmių 55:23 [55:22, Brb]). Užklupti ligos, jie taip pat gali melsti Dievo vadovavimo ieškant geriausio įmanomo medicininio gydymo.

Kai kurios religijos skatina ligonius melsti, kad būtų išgydyti dabar, ir nurodo, jog Jėzus bei apaštalai stebuklingai pagydydavo žmones. Tačiau tokie stebuklai turėjo ypatingą paskirtį: įrodyti, kad Jėzus Kristus yra tikrasis Mesijas ir kad Dievas palankus nebe žydų tautai, o naujajam krikščionių susirinkimui. Be to, stebuklų reikėjo neseniai įkurto krikščionių susirinkimo tikėjimui stiprinti. Kai jaunutis krikščionių susirinkimas subrendo, stebuklai ‛baigėsi’ (1 Korintiečiams 13:8, 11).

Šiais lemtingais laikais Jehova Dievas skiria savo garbintojams svarbesnį darbą — dvasinį gydymą. Kol nevėlu, žmonėms reikia neatidėliotinai atsiliepti į raginimą: „Ieškokite Viešpaties, kai galima jį rasti, šaukitės jo, kai jis yra arti. Tepalieka nedorėlis savąjį kelią ir nusidėjėlis — savuosius kėslus! Tegrįžta jis pas Viešpatį, kad jo pasigailėtų, pas mūsų Dievą, nes jis labai atlaidus“ (Izaijo 55:6, 7).

Atgailaujantys nusidėjėliai dvasiškai išgydomi per gerosios naujienos apie Dievo Karalystę skelbimą (Mato 24:14). Įgaliojęs savo tarnus daryti šį gyvybę gelbstintį darbą, Jehova Dievas padeda milijonams visų tautų žmonių atgailauti už savo nuodėmes ir užmegzti gerus santykius su juo prieš ateinant sugedusios sistemos pabaigai. Visi, kas nuoširdžiai meldžia tokio dvasinio pagydymo ir pagalbos šiame darbe, tikrai gali neabejoti būsią išklausyti.

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 3 puslapyje]

Eliezeras ir Rebeka/The Dore Bible Illustrations/ Dover Publications