Tikroji krikščionybė įsigali!
„Taip augo didingai Dievo žodis, plačiai įsigalėdamas“ (APAŠTALŲ DARBŲ 19:20, Vl).
1. Apibūdink krikščionybės augimą pirmajame amžiuje.
ŠVENTOSIOS dvasios įkvėpti, pirmieji krikščionys Dievo žodį skelbė su neblėstančiu uolumu. Vienas istorikas pasakė: „Krikščionybė nepaprastai sparčiai plito romėnų pasaulyje. 100 m. e. m. visose provincijose, besiribojančiose su Viduržemio jūra, buvo krikščionių bendruomenių.“
2. Kaip Šėtonas stengėsi kovoti su gerąja naujiena ir kaip tai buvo išpranašauta?
2 Šėtonas Velnias negalėjo sustabdyti krikščionių klestėjimo. Tada jis griebėsi gniuždyti gerąją naujieną kitaip — per atskalūnybę. Jėzus išpranašavo tai savo palyginime apie kviečius ir rauges (Mato 13:24-30, 36-43). Be to, apaštalas Petras perspėjo, kad susirinkimuose atsiras netikrų mokytojų, įvesiančių pražūtingų klaidamokslių (2 Petro 2:1-3). Apaštalas Paulius irgi aiškiai pasakė, kad atskalūnybė pasirodys prieš ateinant Jehovos dienai (2 Tesalonikiečiams 2:1-3).
3. Kas atsitiko po apaštalų mirties?
3 Po apaštalų mirties gerąją naujieną nustelbė pagoniški mokymai bei filosofijos. Kaip ir buvo išpranašauta, netikri mokytojai iškraipė ir suteršė tyrą tiesos žinią. Galiausiai tariamoji krikščionybė užgožė tikrąją. Susiformavo dvasininkų klasė ir ji stengėsi, kad Biblija nepakliūtų į rankas paprastiems žmonėms. Nors vadinamųjų krikščionių gausėjo, jų garbinimas nebuvo tyras. Nominalioji krikščionybė plito, pasidarė galinga institucija, viešpataujanti jėga Vakarų kultūroje, tačiau ji neturėjo nei Dievo palaimos, nei jo dvasios.
4. Kodėl Šėtonui nepasisekė sužlugdyti Dievo tikslo?
4 Tačiau Šėtonui nepasisekė sužlugdyti Jehovos tikslo. Net ir tamsiausiais atskalūnybės laikais kai kurie vis dėlto laikėsi tikrosios krikščionybės. Biblija buvo tiksliai perrašinėjama ir liko nesugadinta nepaisant to, kad daugelis besiskelbiančių Rašto mokytojais iškraipė jos žinią. Slenkant šimtmečiams atsirasdavo tokių mokslininkų kaip Jeronimas, Tindelas, be baimės vertusių Dievo Žodį ir jį platinusių. Biblija bei krikščionybė, nors ir iškreipta atmaina, tapo prieinama milijonams žmonių.
5. Ką Danielius išpranašavo apie tikslų „pažinimą“?
5 Galiausiai, pasak Danieliaus pranašystės, ‛pažinimas paplito’. Tai vyksta „pabaigos metu“ — mūsų laikais (Danieliaus 12:4, išnaša). Visame pasaulyje šventoji dvasia padeda tiesos mylėtojams gerai pažinti tikrąjį Dievą bei suvokti jo tikslą. Netgi po daugelio atskalūniško mokymo šimtmečių Dievo žodis įsigali! Nūnai visur skelbiama geroji naujiena įžiebia žmonėms nuostabią naujojo pasaulio viltį (Psalmyno 37:11). Aptarkime, kaip šiais laikais auga Dievo žodis.
Dabartinis žodžio augimas
6. Kokias tiesas Biblijos tyrinėtojai suprato jau 1914 metais?
6 XIX amžiaus pabaigoje Biblijos tiesa pakėlė ant kojų jos tyrinėtojus, šiandien besivadinančius Jehovos liudytojais. 1914 metais šiems žmonėms Biblija jau buvo gyva knyga. Jie suprato nuostabią tiesą apie Dievo tikslą. Jų širdis giliai palietė Jehovos meilė, paskatinusi atsiųsti savo Sūnų žemėn ir taip atverti kelią į amžinąjį gyvenimą. Be to, jie žinojo ir brangino Dievo vardą bei jį patį kaip asmenybę. Jie taip pat suprato, kad „pagonių laikai“ jau pasibaigė, o tai rodo, jog nebetoli metas, kai Dievo Karalystės vyriausybė teiks žmonijai palaimas (Luko 21:24). Kokia didinga geroji naujiena! Šią nuostabią tiesą reikėjo pranešti visiems ir visur. Nuo tos žinios priklausė žmonių gyvybė!
7. Kaip Biblijos tiesa įsigali šiais laikais?
7 Jehova laimino saujelę anų dvasia pateptųjų krikščionių. Šiandien tikrąją krikščionybę išpažįsta daugiau nei šeši milijonai žmonių. Dievo žodis išplito pasaulyje — Jehovos liudytojai dabar veikia 235 šalyse. Biblijos tiesa pajėgia nugalėti religines bei visas kitas kliūtis. Šis globalinis skelbimas įtikinamai liudija, kad Jėzus jau karaliauja (Mato 24:3, 14).
8. Kas sakoma apie Jehovos liudytojų augimą?
8 Istorikai paliudijo įspūdingą krikščionybės augimą pirmajame amžiuje; panašiai šiais laikais daugelis mokslininkų konstatuoja Jehovos tautos klestėjimą. Du Jungtinių Valstijų mokslininkai vieningai pripažįsta: „Per paskutinius 75 metus Jehovos liudytojų judėjimas nepaprastai išaugo... ir tai įvyko pasauliniu mastu.“ Viename Rytų Afrikos žurnale buvo rašoma, kad liudytojai yra „pasaulyje viena greičiausiai augančių ir labai gerbiamų religijų, žinomų visoje žemėje dėl savo ištikimybės Biblijos mokymams“. Viename konservatyviame Europos katalikų žurnale buvo kalbama apie „didžiulį Jehovos liudytojų gausėjimą“. Kas padėjo taip augti?
Šventosios dvasios veikla šiandien
9. a) Daugiausia dėl ko Dievo žodis įsigali šiandien? b) Kaip Jehova patraukia prie savęs žmones?
9 Dievo žodis šiandien daugiausia įsigali dėl tokios pat galingos kaip ir pirmajame amžiuje Jehovos dvasios veiklos. Jėzus pasakė: „Niekas negali ateiti pas mane, jei mane pasiuntęs Tėvas jo nepatraukia“ (Jono 6:44). Pasak šių žodžių, Dievas maloniai patraukia visus palankiai nusiteikusius žmones uždegdamas jų širdis. Jehova per savo liudytojų skelbimą surenka jį garbinti „visų tautų lobius“, romius tarsi avis pasaulio gyventojus (Agėjo 2:6, 7).
10. Kokie žmonės pamilsta Dievo žodį?
10 Šventoji dvasia įgalina Dievo tautą skelbti Dievo žodį tolimiausiuose pakraščiuose ir padeda įvairiems žmonėms priimti gerąją naujieną. Išties Dievo žodį pamilsta žmonės iš „visų genčių, kalbų, tautų ir giminių“ (Apreiškimo 5:9; 7:9, 10). Tai turtingi ir vargšai, aukšto išsilavinimo ir beraščiai. Vieni pamilo tą žodį karo arba aršaus persekiojimo sąlygomis, o kiti — taikos bei klestėjimo metu. Jokios aplinkybės — valdžių ar kultūrų įvairovė, koncentracijos stovyklos ar rūmai — nesukliudė vyrams bei moterims palankiai reaguoti į gerąją naujieną.
11. Kaip šventoji dvasia veikia Dievo tarnų gyvenimą ir koks skirtumas akivaizdus?
11 Kad ir kokie skirtingi būtų Dievo tarnai, jie visi gyvena vieningai (Psalmyno 133:1-3). Tai dar vienas įrodymas, kad jiems vadovauja šventoji dvasia. Ji yra didelė jėga, padedanti Jehovos tarnams ugdytis gėrį ir rodyti meilę, džiaugsmą, ramybę, malonumą bei kitas patrauklias savybes (Galatams 5:22, 23). Šiandien aiškiai regime tai, ką labai seniai išpranašavo Malachijas: „Pamatysite skirtumą tarp teisiojo ir nedorėlio, tarp tarnaujančiojo Dievui ir jam netarnaujančiojo“ (Malachijo 3:18).
Dievo žodis skatina uoliai darbuotis
12. Ką Jehovos liudytojai mano apie evangelizacijos darbą ir kokios žmonių reakcijos tikisi?
12 Jehovos liudytojai — ne pasyvūs bažnyčių lankytojai. Jie yra uolūs evangelistai. Kaip ir pirmieji krikščionys, liudytojai noriai vykdo Dievo valią pasakodami apie Jehovos Karalystės pažadus. Jie yra Dievo bendradarbiai ir šventosios dvasios vadovaujami renka žmones tarnauti Jehovai. Taip liudytojai atspindi Jehovos gailestingumą bei meilę netikinčiai žmonijai. Jie skelbia nepaisydami aplinkinių abejingumo, pašaipų, persekiojimo. Ruošdamas mokinius, Jėzus minėjo, jog žmonės skirtingai reaguos į gerąją naujieną: „‛Tarnas ne didesnis už šeimininką!’ Jei persekiojo mane, tai ir jus persekios; jeigu laikėsi mano žodžio, laikysis ir jūsų“ (Jono 15:20).
13. Ko pasigendama krikščioniškosiose Bažnyčiose, tačiau nestinga Jehovos liudytojams?
13 Neįmanoma nepastebėti, kokie panašūs Jehovos liudytojai į pirmojo amžiaus tikrosios krikščionybės sekėjus ir kaip šiandien mūsų organizacija skiriasi nuo krikščioniškųjų Bažnyčių. Paminėjęs, kad pirmieji krikščionys buvo uolūs evangelistai, vienas mokslininkas nusiskundė: „Kol šiuolaikinė bažnyčia nepasikeis tiek, kad kiekvieno pasiaukojusio krikščionies priedermė vėl būtų evangelizacijos veikla ir kad tikinčiojo gyvensena būtų pranašesnė už netikinčiojo, tol, matyt, nesulauksime didelės pažangos.“ Bruožų, kurių jis pasigenda krikščioniškosiose Bažnyčiose, nestinga Jehovos liudytojams! Jų tikėjimas gyvas, tikras, pagrįstas Biblijos tiesa ir liudytojai trokšta dalintis ja su visais, kurie linkę klausytis (1 Timotiejui 2:3, 4).
14. Kaip Jėzus žiūrėjo į savo tarnybą ir koks yra jo mokinių požiūris šiandien?
14 Jėzus labai atsakingai žiūrėjo į savo tarnybą ir buvo jai visiškai atsidavęs. Jis pasakė Pilotui: „Aš tam esu gimęs ir atėjęs į pasaulį, kad liudyčiau tiesą“ (Jono 18:37). Dievo tautos požiūris lygiai toks pat. Nešiodamiesi tiesą širdyje, jie kiek įmanydami stengiasi, kad ją išgirstų kuo daugiau žmonių. Kartais tai reikalauja ypatingo sumanumo.
15. Kaip kai kurie gerosios naujienos skelbėjai pasirodė esą sumanūs?
15 Vienoje Pietų Amerikos šalyje liudytojai plaukiodavo žemyn Amazonės intaku pas žmones su tiesos žinia. Tačiau 1995 metais įsiplieskė pilietiniai neramumai ir kelionės upe buvo uždraustos. Norėdami, kad bibliniai leidiniai pasiektų susidomėjusius žmones, liudytojai nusprendė siuntinėti pasroviui upe plastmasinius butelius, į kuriuos įdėdavo laišką, Sargybos bokštą ir Atsibuskite! Taip buvo daroma ketverius su puse metų, kol upe vėl galėjo keliauti civiliai. Visi palei upę gyvenę žmonės dėkojo liudytojams už literatūrą. Viena Biblijos studijuotoja apkabino liudytojus ir pro ašaras pasakė: „Maniau, niekada jūsų nebepamatysianti, tačiau pradėjusi gauti literatūrą buteliuose supratau, jog nepamiršote manęs!“ Kiti paupio gyventojai sakė skaitę žurnalus po kelis kartus. Daugelyje gyvenviečių buvo „paštas“ — sūkurys, kur laikinai įstrigdavo plaukiantys daiktai ir kaip tik čia žmonės dažnai ateidavo pasižiūrėti, ar negavo „siuntinio“.
16. Kaip kartais skelbimo metu atsiveria galimybė ruošti mokinius?
16 Gerosios naujienos skelbimui vadovauja ir jį palaiko Jehova Dievas bei jo galingi angelai (Apreiškimo 14:6). Tarnyboje kartais netikėtai atsiranda galimybė pradėti ruošti mokinius. Nairobyje (Kenija) dvi krikščionės baigė skelbti po namus paskirtoje teritorijoje. Netikėtai priėjo jauna moteris ir sujaudintu balsu pasakė: „Aš meldžiausi, kad galėčiau pasikalbėti su kuo nors iš jūsų.“ Ji maldavo tuoj pat eiti į jos namus pasišnekėti; tą pačią dieną skelbėjos ėmė studijuoti su ja Bibliją. Kodėl moters dėmesį taip patraukė anos dvi krikščionės? Maždaug prieš dvi savaites mirė jos kūdikis. Todėl pamačiusi vieno vaiko rankose lankstinuką, pavadintą Kokia viltis mylimiems mirusiesiems?, nepaprastai panoro jį perskaityti ir paprašė berniuko to leidinio. Šis atsisakė duoti, bet parodė jai liudytojas, iš kurių buvo gavęs lankstinuką. Ta moteris gan greit lavėjo dvasiškai ir daug lengviau galėjo pakelti skausmą dėl dukrelės netekties.
Dievo meilė turi įsigalėti
17—19. Kokią meilę Jehova parodė žmonijai duodamas išpirką?
17 Pasaulinis Dievo žodžio klestėjimas glaudžiai susijęs su Jėzaus Kristaus išperkamąja auka. Skelbimas, kaip ir ta auka, liudija Jehovos meilę visiems žmonėms. Apaštalas Jonas buvo įkvėptas parašyti: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jono 3:16).
18 Pagalvok, kokią meilę Jehova parodė tokia auka. Daugybę amžių Dievas džiaugėsi artimais santykiais su brangiu viengimiu Sūnumi, „Dievo kūrinijos pradžia“ (Apreiškimo 3:14, Brb). Jėzus visa širdimi brangino savo Tėvą; Jehova irgi mylėjo Sūnų dar „prieš pasaulio įkūrimą“ (Jono 14:31; 17:24). Jehova leido savo mylimam Sūnui numirti, kad žmonės galėtų gyventi amžinai. Kokia nepaprasta meilė žmonijai!
19 Jono 3:17 sakoma: „Dievas juk nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas.“ Jehova pasiuntė Sūnų ir paskyrė jam meilingą užduotį gelbėti, o ne teisti ar pasmerkti. Tai patvirtina ir Petro žodžiai: „[Jehova] nenori, kad kas nors žūtų, bet kad kiekvienas imtų atgailauti“ (2 Petro 3:9, Vl).
20. Kaip išgelbėjimas siejasi su gerosios naujienos skelbimu?
20 Jehova nepagailėjo brangios aukos, per kurią įgijome teisę išsigelbėti, todėl jis trokšta, kad kuo daugiau žmonių galėtų ja pasinaudoti. Apaštalas Paulius rašė: „Kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas. Kaipgi jie šauksis to, kurio neįtikėjo?! Kaipgi įtikės tą, apie kurį negirdėjo?! Kaip išgirs be skelbėjo?!“ (Romiečiams 10:13, 14)
21. Ką turime manyti apie užduotį skelbti?
21 Kokia nuostabi užduotis yra pasaulinis skelbimo bei mokymo darbas! Jis nelengvas, tačiau kaip džiugu Jehovai, reginčiam savo tautą, ištikimą tiesai ir besidalijančią gerąja naujiena su kitais! Todėl kad ir kokios būtų aplinkybės, dirbk šį darbą Jehovos dvasios bei savo meilės skatinamas. Nepamiršk, jog šio priesako įgyvendinimas visoje žemėje įtikinamai liudija, kad Jehovos Dievo didingas „naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas“ pažadas bus ištesėtas (2 Petro 3:13).
Ar tu atsimeni?
• Kodėl atskalūnybei nepavyko nutildyti gerosios naujienos skelbėjų?
• Kaip Dievo žodis įsigali mūsų dienomis?
• Kaip Dievo dvasia veikia šiandien?
• Kaip išpirka siejasi su gerosios naujienos skelbimu?
[Schema/iliustracija 16 puslapyje]
(Prašom žiūrėti patį leidinį)
Karalystės skelbėjų gausėjimas XX amžiuje
Vidutinis skelbėjų skaičius (milijonai)
6
5,5
5
4,5
4
3,5
3
2,5
2
1,5
1
0,5
1900 1910 1920 1930 1940 1950 1960 1970 1980 1990 2000
[Iliustracijos 15 puslapyje]
JERONIMAS
TINDELAS
GUTENBERGAS
HUSAS
[Šaltinio nuoroda]
Gutenbergas ir Husas: From the book The Story of Liberty, 1878
[Iliustracija 15 puslapyje]
Biblijos tyrinėtojai skelbia gerąją naujieną XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje
[Iliustracijos 16, 17 puslapiuose]
Visame pasaulyje žmonės mielai klausosi gerosios naujienos
[Iliustracija 18 puslapyje]
Kaip ir Jėzaus Kristaus išperkamoji auka, skelbimas išaukština Dievo meilę