Ar tu tikrai pripažįsti Kristų mūsų vadovu?

„Nė vadovais nesiduokite vadinami, nes jūsų vadovas yra vienas — Kristus.“ (MATO 23:10, vertė A. Jurėnas, 1972 [Jr72])

 1. Kas yra vienintelis tikrųjų krikščionių Vadovas?

BUVO nisano 11-oji, antradienis. Po trijų dienų Jėzus Kristus bus nužudytas. Jis atėjo į šventyklą paskutinį kartą. Ten susirinkusi klausytojų minia ir Kristaus mokiniai išgirdo jo svarbų nurodymą: „Nesivadinkite ‘rabi’, nes turite vienintelį Mokytoją, o jūs visi esate broliai. Ir nė vieno iš savųjų nevadinkite tėvu, nes turite vienintelį Tėvą danguje.“ „Nė vadovais nesiduokite vadinami, nes jūsų vadovas yra vienas — Kristus.“ (Mato 23:8-10; Jr72) Be abejonės, tikrųjų krikščionių Vadovas yra Jėzus Kristus.

2, 3. Kodėl svarbu klausyti Jehovos ir pripažinti jo paskirtąjį Vadovą?

² Kokia palaima būti vadovaujamiems Jėzaus! Jehova Dievas pranašo Izaijo lūpomis šio Vadovo atėjimą nusakė taip: „Visi, kurie trokštate, ateikite prie vandens! Net jei neturite pinigų, ateikite, pirkite duonos ir valgykite! Ateikite, pirkite vyno ir pieno be pinigų ir be kainos!.. Paklausykite manęs, ir valgysite tai, kas gera, gardžiuositės skanėstais... Štai padariau jį liudytoju tautoms, vadu ir tautų valdovu.“ (Izaijo 55:1-4)

³ Suminėdamas įprastus gėrimus — vandenį, pieną ir vyną — Izaijas vaizdžiai apibūdina, ko susilaukiame klausydami Jehovos ir sekdami paskui jo duotą Vadovą bei Valdovą. Tai teikia atgaivą. Mes trokštame tiesos bei teisingumo ir patenkinę šį poreikį atsigauname tarsi gurkštelėję šalto vandens karštą dieną. Kaip nuo pieno stiprėja ir auga kūdikis, taip ir mes nuo ‘žodžio pieno’ tvirtėjame, tobulėjame dvasingumu ugdydami savo santykius su Dievu. (1 Petro 2:1-3) O argi nepralinksmėjame per šventę nuo vyno? Garbindami tikrąjį Dievą ir žengdami jo paskirto Vadovo pėdomis, irgi ‘tikrai džiūgaujame’. (Pakartoto Įstatymo 16:15) Štai kodėl taip svarbu, kad mes visi — jauni ir seni, vyrai ir moterys — išties laikytume Kristų vadovu. Tačiau kaip galime kasdieniame gyvenime rodyti, kad Mesijas yra mūsų Vadovas?

Jaunime, ‘auk išmintimi’

 4. a) Kas atsitiko, kai 12-metis Jėzus atkeliavo per Paschą į Jeruzalę? b) Ką galima pasakyti apie 12-mečio Jėzaus išmanymą?

⁴ Įsidėmėk, kokį pavyzdį tau paliko mūsų Vadovas. Nors mažai težinome apie Jėzaus vaikystę, vienas to laikotarpio epizodas daug ką liudija. Dvylikametį Jėzų tėvai atsivedė į Jeruzalę švęsti Paschos. Čia jis įsitraukė į Rašto svarstymą, o šeima neapsižiūrėjusi iškeliavo atgal be jo. Po trijų dienų sunerimę tėvai, Juozapas ir Marija, rado jį, „sėdintį tarp mokytojų, besiklausantį jų ir juos beklausinėjantį“. Įsimintina, kad „visi, kurie jį girdėjo, stebėjosi jo išmanymu ir atsakymais“. Įsivaizduok: vos 12 metų Jėzus sugebėjo ne tik iškelti įdomių klausimų dvasinėmis temomis, bet ir supratingai atsakyti! Be abejo, tai buvo jį mokiusių tėvų nuopelnas. (Luko 2:41-50)

 5. Kaip vaikai gali įvertinti savo požiūrį į Biblijos studijavimą šeimoje?

⁵ Gal esi vaikas? Jei tavo tėvai yra atsidavę Dievo tarnai, tikriausiai namie reguliariai studijuojate Bibliją. Kaip tu žiūri į šiuos užsiėmimus? Susimąstyk: ar aš iš širdies prisidedu prie šio mokymosi? Ar ateinu sutartu laiku? (Filipiečiams 3:16) Ar aktyviai dalyvauju? Ar teiraujuosi tinkamu metu, ko nesuprantu, ar pasakau, kaip pritaikyti, ko mokomės? Ar darau dvasinę pažangą ir ugdausi troškimą ‘stipraus maisto, derančio subrendusiems’? (Hebrajams 5:13, 14)

6, 7. Kuo jaunimui naudinga kasdien skaityti Bibliją?

⁶ Taip pat reikia neapleisti kasdienio Biblijos skaitymo. Psalmininkas giedojo: „Laimingas, kas atmeta nedorėlių patarimus, ... bet džiaugiasi Viešpaties Įstatymu“ „... ir pusbalsiu skaito jo įstatymą dieną bei naktį.“ (Psalmyno 1:1, 2; Jr) Mozės įpėdinis Jozuė ‘kartojo Įstatymo knygą dieną naktį’, todėl sugebėjo supratingai elgtis ir sėkmingai įvykdyti Dievo skirtas užduotis. (Jozuės 1:8) Mūsų vadovas Jėzus Kristus yra pasakęs: „Parašyta: ‘Žmogus gyvas ne viena duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų.’“ (Mato 4:4) Jei nepavalgę neapsieiname nė dienos, juolab turime reguliariai sotintis dvasiniu maistu!

⁷ Trylikametė Nikolė suvokė savo dvasinius poreikius, todėl pradėjo kasdien skaityti Bibliją.a Dabar Nikolei 16 ir ji skaito Raštą jau antrą kartą. Kad tai nesunku, liudija jos pačios žodžiai: „Nusistačiau kasdien perskaityti bent po skyrių.“ Kuo tai Nikolei naudinga? Ji sako: „Aplinkui tiek blogio. Kiekvieną dieną mokykloje bei kitur išbandomas mano tikėjimas. Nepraleisdama nė dienos be Biblijos, galiu tuoj pat priminti sau jos įsakymus bei principus, skatinančius atlaikyti išmėginimus. Taip aš labiau suartėju su Jehova ir Jėzumi.“

 8. Kaip Jėzus žiūrėjo į Rašto skaitymą sinagogoje ir kaip jaunimas gali imti iš jo pavyzdį?

⁸ Jėzus buvo įpratęs klausytis ir skaityti Raštą sinagogoje. (Luko 4:16; Apaštalų darbų 15:21) Jaunimui tikrai verta sekti šiuo pavyzdžiu ir reguliariai lankyti krikščionių sueigas, kur skaitoma bei studijuojama Biblija. Štai koks dėkingas už šias sueigas 14-metis Ričardas: „Man patinka sueigos. Čia nuolat primenama, kas bloga ir kas gera, kas dora, o kas ne, ką reiškia gyventi taip arba ne taip kaip Kristus. Viso to nebereikia mokytis iš savo klaidų.“ Iš tiesų „Viešpaties nurodymas patikimas“, „...pamoko bemokslį“. (Psalmyno 19:7, Jr; Skv) Nikolė irgi neapleidžia nė vienos iš penkių savaitinių susirinkimo sueigų ir dvi tris valandas joms ruošiasi. (Efeziečiams 5:15, 16)

 9. Kaip jaunimas gali toliau ‘augti išmintimi’?

⁹ Jaunystė — puikus metas ‘pažinti vienintelį tikrąjį Dievą ir jo siųstąjį Jėzų Mesiją’. (Jono 17:3) Galbūt matai, kiek laiko jaunuoliai praleidžia prie komiksų, televizoriaus, kompiuterinių žaidimų, interneto. Ar reikėtų mėgdžioti juos, kuomet gali sekti mūsų tobulo Vadovo pavyzdžiu? Jam dar vaikystėje patiko mokytis apie Jehovą. Ką tai davė? Mėgdamas dvasinius dalykus, „Jėzus augo išmintimi“. (Luko 2:52) Tau irgi tai pasiekiama.

„Pakluskite vieni kitiems“

10. Kaip galime prisidėti prie šeimos taikos ir laimės?

¹⁰ Namai gali būti maloni ramybės oazė arba kovų bei barnių arena. (Patarlių 21:19; 26:21) Paklusdami Kristaus vadovavimui, prisidedame prie šeimos taikos ir laimės. Jėzaus pavyzdį galima laikyti šeimos santykių modeliu. Rašte pasakyta: „Pakluskite vienas kitam iš Kristaus baimės. Žmonos, būkite klusnios savo vyrams kaip Viešpačiui, nes vyras yra žmonos galva, kaip ir Kristus Bendruomenės galva — jis šito savo kūno Gelbėtojas... Vyrai, mylėkite žmonas, kaip ir Kristus mylėjo Bendruomenę ir atidavė save už ją.“ (Efeziečiams 5:21-25, Jr) Kolosų susirinkimui apaštalas Paulius rašė: „Jūs, vaikai, visuose dalykuose klausykite savo tėvų, nes taip patinka Viešpačiui.“ (Kolosiečiams 3:18-20)

11. Kaip vyras gali rodyti, kad Kristų tikrai laiko vadovu?

¹¹ Pagal šį patarimą vyras vadovauja šeimai, žmona ištikimai jam padeda, o vaikai paklūsta tėvams. Tinkamas vyro vadovavimas šeimai teiks laimę. Mokytis šito jis turi iš savo Galvos bei Vadovo, Jėzaus Kristaus. (1 Korintiečiams 11:3) Nors vėliau Jėzus tapo „galva viršum visko Bendruomenei“, į žemę buvo atėjęs „ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti“. (Efeziečiams 1:22, Jr; Mato 20:28) Krikščionis vyras irgi turi taip vadovauti: ne dėl savo naudos, o žmonos ir vaikų — visos šeimos gerovei. (1 Korintiečiams 13:4, 5) Jis privalo ugdytis savo galvos, Jėzaus Kristaus, savybes ir būti romus, nuolankiaširdis. (Mato 11:28-30) Suklydusiam vyrui neturėtų būti sunku atsiprašyti ir pripažinti kito teisumą. Puikiu pavyzdžiu jis skatins žmoną būti savo „pagalbininke“ bei „drauge“, mokytis iš sutuoktinio ir darbuotis petys į petį. (Pradžios 2:20, Jr; Malachijo 2:14)

12. Kas padės žmonai laikytis pavaldumo principo?

¹² Žmona turi paklusti vyrui. Tačiau pasaulio dvasios veikiama, ji gali imti abejoti pavaldumo principo nauda ir skatinimas paklusti vyrui atrodytų nemalonus. Rašte nesakoma, kad vyras turi valdyti, — tik liepiama žmonai klausyti sutuoktinio. (Efeziečiams 5:24) Biblija taip pat įpareigoja vyrą bei tėvą būti atsakingą už savo namiškius. Laikantis Rašto patarimų, šeimoje vyrauja taika ir tvarka. (Filipiečiams 2:5)

13. Kaip vaikai gali pasimokyti klusnumo iš Jėzaus?

¹³ Vaikai privalo būti klusnūs tėvams. Puikų pavyzdį paliko Jėzus. Po atsitikimo šventykloje, kai 12-metis Jėzus pasiliko vienas be tėvų tris dienas, jis „iškeliavo su [tėvais] ir grįžo į Nazaretą; ir buvo jiems klusnus“. (Luko 2:51, Brb) Vaikų klusnumas irgi stiprina šeimos taiką bei darną. Jei visi namiškiai paklūsta Kristaus vadovavimui, šeima yra laiminga.

14, 15. Kaip galime sėkmingai įveikti nesklandumus, iškilusius šeimoje? Pateik pavyzdį.

¹⁴ Laikydamasi Jėzaus pavyzdžio bei vadovavimo, šeima gali sėkmingai įveikti sunkumus. Štai kai 35 metų Džeris susituokė su Lana, turinčia paauglę dukterį, nė vienas jų neįsivaizdavo, koks nesklandumas kils šeimoje. Džeris pasakoja: „Žinojau, kad sėkmingai galiu vadovauti laikydamasis tokių pat Biblijos principų, kurie yra laimės pamatas kitose šeimose. Vis dėlto gan greit įsitikinau, kad reikia taikyti juos labai supratingai, įžvalgiai.“ Podukrai atrodė, kad patėvis atima iš jos motiną, todėl ant jo labai širdo. Džeriui teko akylai stebėti, kaip tokį požiūrį liudija mergaitės žodžiai bei elgesys. Ką reikėjo daryti? Džeris sako: „Sutariau su Lana, kad kol kas ji pati prireikus drausmins mergaitę, o aš stengsiuosi ugdyti su podukra gerus santykius. Tai padėjo ir viskas išėjo į gera.“

¹⁵ Šeimoje susiklosčius įtemptai padėčiai, atidžiai žiūrėkime, kodėl namiškiai kalba ir elgiasi vienaip ar kitaip. Be to, reikia supratingai taikyti Dievo principus. Pavyzdžiui, Jėzus gerai suvokė, kodėl kraujoplūdžiu serganti moteris prisilietė prie jo, ir elgėsi su ja kilniai, gailestingai. (Kunigų 15:25-27; Morkaus 5:30-34) Mūsų Vadovas yra išmintingas, įžvalgus. (Patarlių 8:12) Jei ir patys stengsimės tokie būti, mus lydės laimė.

‘Pirmiausia ieškokite karalystės’

16. Kas mums turėtų būti svarbiausia gyvenime ir kokį pavyzdį šiuo požiūriu paliko Jėzus?

¹⁶ Jėzus aiškiai pasakė, kam turi skirti pirmenybę tie, kas pripažįsta jo vadovavimą. Štai jo žodžiai: „Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisumo.“ (Mato 6:33) Be to, Jėzus parodė, kaip tai daryti. Po savo krikšto ir 40 dienų pasninko, apmąstymų, maldų jis buvo išbandomas. Šėtonas Velnias pasiūlė Jėzui valdyti „viso pasaulio karalystes“. Tik pagalvok, kaip jis, priėmęs Velnio pasiūlymą, būtų gyvenęs! Tačiau Kristui rūpėjo vykdyti savo Tėvo valią. Be to, jis žinojo, kad toks gyvenimas Šėtono pasaulyje būtų trumpas. Kristus ryžtingai atmetė Velnio pasiūlymą ir pasakė: „Parašyta: ‘Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir jam vienam tetarnauk!’“ Paskui neatidėliodamas Jėzus „ėmė skelbti: ‘Atsiverskite, nes prisiartino dangaus karalystė!’“ (Mato 4:2, 8-10, 17) Nuo to meto Kristus visą savo laiką skyrė Dievo Karalystei skelbti.

17. Kaip rodome, kad Karalystės reikalams skiriame pirmąją vietą?

¹⁷ Turime sekti savo Vadovu ir nepasiduoti Šėtono pasaulio įtakai, verčiančiai mus pagrindiniu gyvenimo tikslu laikyti gerai apmokamą darbą, karjerą. (Morkaus 1:17-21) Kaip neišmintinga būtų įsipainioti į pasaulietiškų siekių pinkles, užgožiančias Karalystės reikalus. Jėzus patikėjo mums Karalystės skelbimo ir mokinių ruošimo darbą. (Mato 24:14; 28:19, 20) Aišku, nevalia apleisti šeimos bei kitų pareigų, tačiau argi nejaučiame pasitenkinimo skirdami vakarus arba savaitgalius krikščioniškai užduočiai skelbti ir mokyti? Kaip džiugu, kad 2001 tarnybiniais metais visalaikiais skelbėjais, arba pionieriais, darbavosi apie 780000 liudytojų!

18. Kas padeda būti džiugiems tarnyboje?

¹⁸ Iš Evangelijų pasakojimų akivaizdu, kad Jėzus buvo veiklus ir sykiu atjautus asmuo. Matydamas, jog žmonės trokšta dvasinio peno, gailėjo jų ir iš širdies jiems tarnavo. (Morkaus 6:31-34) Skelbimo darbas mus džiugins, jei tarnausime iš meilės ir nuoširdaus noro padėti kitiems. Kaip išsiugdyti tokį troškimą? „Paauglystėje nelabai traukė skelbti“, — prisimena jaunas vyras Džeisonas. Kas paskui pakeitė jo požiūrį? Džeisonas sako: „Mano šeima šeštadienio rytmečiais visada skelbdavo. Tai man padėjo, nes kuo dažniau eidavau į tarnybą, tuo labiau įsitikindavau puikiu skelbimo poveikiu žmonėms ir šis darbas vis labiau patikdavo.“ Mes irgi turime nuolat uoliai dalyvauti tarnyboje.

19. Kaip turime žiūrėti į Kristaus vadovavimą?

¹⁹ Pripažinti Kristaus vadovavimą išties malonu ir naudinga. Taip jaunimas įgyja vis daugiau žinių, išminties, šeimoje klesti taika ir laimė, o tarnystė teikia džiaugsmo bei pasitenkinimo. Tad tegu mūsų kasdieninė veikla bei sprendimai liudija, kad tikrai laikome Kristų vadovu. (Kolosiečiams 3:23, 24) O Jėzus Kristus vadovauja mums dar ir per krikščionių susirinkimą. Kitame straipsnyje aptarsime, kuo tai mums naudinga.

[Išnaša]

Ar prisimeni?

• Kodėl mums naudinga sekti Dievo paskirtu Vadovu?

• Kaip jaunimas gali parodyti, kad paklūsta Jėzaus vadovavimui?

• Kokį poveikį Kristaus vadovavimas daro šeimai, kuri jam paklūsta?

• Kaip savo tarnyba įrodome, kad tikrai pripažįstame Kristaus vadovavimą?

[Iliustracijos 9 puslapyje]

Jaunystė — puikus metas įgyti žinių apie Dievą ir paskirtąjį mūsų Vadovą

[Iliustracija 10 puslapyje]

Šeima, paklusdama Kristaus vadovavimui, yra laiminga

[Iliustracijos 12 puslapyje]

Jėzus pirmiausia ieškojo Karalystės. O kaip tu?