Ar tikrai tiki gerąja naujiena?

„Dievo karalystė prisiartino. Atgailaukite ir tikėkite gerąja naujiena.“ (MORKAUS 1:15, NW)

1, 2. Kaip paaiškintum žodžius iš Morkaus 1:14, 15?

BUVO 30 m. e. m. Galilėjoje Jėzus Kristus pradėjo savo didžiąją tarnystę. Jis skelbė „Dievo gerąją naujieną“. Daugelį galilėjiečių paveikė jo žinia: „Nustatytas laikas praėjo ir Dievo karalystė prisiartino. Atgailaukite ir tikėkite gerąja naujiena.“ (Morkaus 1:14, 15, NW)

² Atėjo „nustatytas laikas“ Jėzui pradėti tarnystę, o žmonėms apsispręsti taip, kad gautų Dievo pritarimą. (Luko 12:54-56) „Dievo karalystė prisiartino“ ta prasme, kad žemėje buvo Jėzus, paskirtas būsimuoju Karaliumi. Jo skelbimas skatino doros širdies žmones atgailauti. Kaip jie turėjo rodyti ‘tikėjimą gerąja naujiena’ ir kaip mes galime tai daryti?

 3. Kokiais darbais žmonės įrodo tikį gerąja naujiena?

³ Kaip ir Jėzus, apaštalas Petras ragino žmones atgailauti. Jeruzalėje per 33 m. e. m. Sekmines Petras kalbėjo žydams: „Atsiverskite, ir kiekvienas tepasikrikštija vardan Jėzaus Kristaus, kad būtų atleistos jums nuodėmės; tada gausite Šventosios Dvasios dovaną.“ Tūkstančiai atgailavo, buvo pakrikštyti ir tapo Jėzaus sekėjais. (Apaštalų darbų 2:38, 41; 4:4) 36 m. e. m. tą patį padarė ir atgailaujantys kitataučiai. (Apaštalų darbų 10:1-48) Mūsų dienomis tikėjimas gerąja naujiena taip pat skatina tūkstančius žmonių atgailauti už savo nuodėmes, pasiaukoti Dievui ir pasikrikštyti. Jie paklūsta gerajai išgelbėjimo naujienai ir rodo tikėjimą Jėzaus išperkamąja auka. Be to, šie asmenys elgiasi teisingai ir palaiko Dievo Karalystę.

 4. Kas yra tikėjimas?

⁴ O kas yra tikėjimas? Apaštalas Paulius rašė: „Tikėjimas yra patikimas laukimas to, ko viliamasi, akivaizdus parodymas tikrovės, kurios nematome.“ (Hebrajams 11:1, NW) Tikėjimu mes žinome, kad visa, ką Dievas žada savo Žodyje, taip tikra, tarsi jau būtų įvykę. Lyg turėtume dokumentą, įrodantį, jog esame kokio nors turto savininkai. Tikėjimas taip pat yra „akivaizdus parodymas“ arba pagrindas būti įsitikinusiam nematomais dalykais. Protas ir dėkinga širdis padeda būti tikriems realumu to, ko nematome. (2 Korintiečiams 5:7; Efeziečiams 1:18)

Mums reikia tikėjimo!

 5. Kodėl tikėjimas yra toks svarbus?

⁵ Mes gimėme su dvasiniais poreikiais, bet tikėjimo neatsinešėme. Juk „ne visi turi tikėjimą“. (2 Tesalonikiečiams 3:2) Tačiau krikščionys privalo tikėti, kad sulauktų Dievo pažadų išsipildymo. (Hebrajams 6:12) Suminėjęs daugybę tikėjimo pavyzdžių, Paulius rašė: „Todėl ir mes, šitokio debesies liudytojų apsupti, nusimeskime visas naštas bei nuodėmės pinkles ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse, [„įdėmiai“, NW] žiūrėdami į savo tikėjimo vadovą ir ištobulintoją Jėzų.“ (Hebrajams 12:1, 2) Kas yra „nuodėmės pinklės“? Tai tikėjimo stoka, netgi tikėjimo praradimas. Kad išsaugotume tvirtą tikėjimą, reikia ‘įdėmiai žiūrėti į Jėzų’ ir sekti jo pavyzdžiu. Taip pat privalu atmesti amoralumą, priešintis kūno darbams, vengti materializmo, pasaulio filosofijų, su Raštu nesuderinamų tradicijų. (Galatams 5:19-21; Kolosiečiams 2:8; 1 Timotiejui 6:9, 10; Judo 3, 4) Sykiu turime tikėti, kad Dievas su mumis, o jo Žodžio patarimai tikrai naudingi.

6, 7. Kodėl dera melsti tikėjimo?

⁶ Mes negalime įtikėti savo jėgomis. Tikėjimas yra Dievo šventosios dvasios, arba veikliosios jėgos, vaisius. (Galatams 5:22, 23) Ko gi reikia, kad mūsų tikėjimas būtų sustiprintas? Jėzus pasakė: „Jei tad jūs... mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus suteiks Šventąją Dvasią tiems, kurie jį prašo.“ (Luko 11:13) Todėl melskime šventosios dvasios, nes ji gali sužadinti mums tikėjimą, būtiną Dievo valiai vykdyti net sunkiausiomis aplinkybėmis. (Efeziečiams 3:20)

⁷ Dera melsti didesnio tikėjimo. Kai Jėzus ruošėsi išvaryti demoną, apsėdusį vieną berniuką, šio tėvas maldavo: „Tikiu! Padėk mano netikėjimui!“ (Morkaus 9:24) „Sustiprink mūsų tikėjimą“, — prašė Jėzaus apaštalai. (Luko 17:5) Tad melskime tikėjimo ir būkime tikri, kad Dievas atsako į tokias maldas. (1 Jono 5:14)

Būtina tikėti Dievo Žodžiu

 8. Kaip mums gali padėti tikėjimas Dievo Žodžiu?

⁸ Prieš pat savo pasiaukojamą mirtį Jėzus pasakė sekėjams: „Tegul neišsigąsta jūsų širdys! Tikite Dievą, tikėkite ir mane!“ (Jono 14:1) Mes, krikščionys, tikime Dievą ir jo Sūnų. O kaip yra su Dievo Žodžiu? Dievo Žodis gali būti didelė gėrį skatinanti jėga, jei studijuojame ir taikome jį kupini tikėjimo, kad jame duodami patys geriausi patarimai bei nurodymai. (Hebrajams 4:12)

9, 10. Kaip paaiškintum tai, kas sakoma apie tikėjimą Jokūbo 1:5-8?

⁹ Esame netobuli, todėl gyvenimas pilnas bėdų. Tačiau tikėjimas Dievo Žodžiu tikrai gali padėti. (Jobo 14:1) Tarkim, nežinome, kaip ištverti kokį nors išmėginimą. Dievo Žodis pataria: „Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta. Tegul prašo tikėdamas, nė kiek neabejodamas, nes abejojantis žmogus panašus į jūros bangas, varinėjamas ir blaškomas vėjo. Toksai žmogus tegul nemano ką nors gausiąs iš Viešpaties — toks dvilypis, visuose savo keliuose nepastovus žmogus.“ (Jokūbo 1:5-8)

¹⁰ Jehova Dievas ne priekaištaus, kad mums trūksta išminties ir jos meldžiame, o padės deramai žiūrėti į išmėginimą. Bendratikių padedami arba studijuodami Bibliją atkreipsime dėmesį į Rašto eilutes, vertingas mūsų aplinkybėmis. O gal Jehovos šventoji dvasia vadovaus ir kitaip. Dangiškasis Tėvas suteiks išminties sunkumams įveikti, jei ‘prašysime tikėdami, nė kiek neabejodami’. O jei būsime panašūs į vėjo blaškomas jūros bangas, nesitikėkime nieko gauti iš Dievo. Kodėl? Kadangi tai liudytų, jog dvejojame, retai meldžiamės, svyruojame kitu kuo — netgi tikėjimu. Todėl turime tvirtai tikėti Dievo Žodžiu ir jo vadovavimu. Aptarkime keletą pavyzdžių, kaip iš Dievo Žodžio galime semtis paramos bei vadovavimo.

Tikėjimas ir pragyvenimas

11. Tikėdami Dievo Žodžiu, kaip galime būti garantuoti dėl savo kasdienių poreikių?

¹¹ Ką daryti, jei šiuo metu neturime gero maisto ar būsto, kenčiame skurdą? Tikėdami Dievo Žodžiu galime būti garantuoti, kad Jehova pasirūpins mūsų kasdieniais poreikiais, o ateities žemėje gausiai duos visko tiems, kas jį myli. (Psalmyno 72:16; Luko 11:2, 3) Būsime paguosti apmąstydami, kaip badmečiu Jehova tiekdavo maisto pranašui Elijui. Vėliau Dievas stebuklingai davė miltų ir aliejaus ne tik Elijui, bet ir vienai moteriai bei jos sūnui — taip jie išliko gyvi. (1 Karalių 17:2-16) Jehova neapleido ir pranašo Jeremijo, kai Jeruzalę buvo apgulę babiloniečiai. (Jeremijo 37:21) Nors Jeremijas ir Elijas maitinosi trupučiu, Jehova jais rūpinosi. Jis ir šiandien nepaliks tų, kurie juo tiki. (Mato 6:11, 25-34)

12. Kaip tikėjimas gali padėti nepritrūkti duonos?

¹² Tikėdami ir sykiu taikydami Biblijos principus netapsime turtuoliais, bet duonos nepritrūksime. Juk Biblija pataria būti sąžiningiems, sumaniems, darbštiems. (Patarlių 22:29; Mokytojo 5:17, 18 [5:18, 19, Brb]; 2 Korintiečiams 8:21) Niekada nepamirškime, kaip puiku turėti gero darbuotojo reputaciją. Net ten, kur sunku rasti gerai apmokamą darbą, sąžiningo, įgudusio, stropaus darbininko galimybės didesnės nei kitų. Nors toks žmogus galbūt nesusikraus materialinių vertybių, bet nestokos būtiniausių dalykų ir jaus pasitenkinimą valgydamas savo uždirbtą duoną. (2 Tesalonikiečiams 3:11, 12)

Tikėjimas padeda ištverti sielvartą

13, 14. Kaip tikėjimas padeda mums ištverti sielvartą?

¹³ Dievo Žodyje labai tikroviškai aprašoma, kaip sielvartauja artimojo netekęs žmogus. Ištikimas patriarchas Abraomas gedėjo mirus mylimai žmonai Sarai. (Pradžios 23:2) Dovydą prislėgė širdgėla, kai žuvo sūnus Abšalomas. (2 Samuelio 19:1 [18:33, Brb]) Net tobulas žmogus Jėzus verkė mirusio draugo Lozoriaus. (Jono 11:35, 36) Kai miršta mylimas asmuo, galbūt jaučiamės kone sugniuždyti; tokį skausmą galime pakelti tikėdami pažadais, duotais Dievo Žodyje.

¹⁴ „Turiu Dieve viltį, — sakė apaštalas Paulius, — jog bus teisiųjų ir neteisiųjų prisikėlimas iš numirusių.“ (Apaštalų darbų 24:15) Mums reikia tikėti Dievo pažadėtu daugybės žmonių prikėlimu. (Jono 5:28, 29) Tarp jų bus Abraomas ir Sara, Izaokas ir Rebeka, Jokūbas ir Lėja — visi mirusieji, išvysiantys naująjį Dievo pasaulį. (Pradžios 49:29-32) Koks vyraus džiaugsmas, kai artimieji bus prikelti iš mirties miego gyventi čia, žemėje! (Apreiškimo 20:11-15) Šiuo metu tikėjimas dar nepašalins viso skausmo, bet skatins laikytis arčiau Dievo, padedančio ištverti netektį. (Psalmyno 121:1-3; 2 Korintiečiams 1:3)

Tikėjimas sustiprina prislėgtuosius

15, 16. a) Kodėl galime sakyti, kad slogi nuotaika nėra naujas reiškinys tikintiesiems? b) Kaip galime įveikti nusiminimą?

¹⁵ Dievo Žodis liudija, kad nusiminimas gali slėgti net ir tikintį žmogų. Žiauriai mėginamas Jobas manė, kad Dievas jį paliko. (Jobo 29:2-5) Nehemijas liūdėjo dėl nuniokotos Jeruzalės ir sugriautų jos sienų. (Nehemijo 2:1-3) Išsigynęs Jėzaus Petras taip nusiminė, kad „karčiai pravirko“. (Luko 22:62) Paulius ragino Tesalonikos susirinkimo bendratikius ‘drąsinti liūdinčiuosius’. (1 Tesalonikiečiams 5:14) Vadinasi, slogi nuotaika, šiandien kartais varginanti tikinčiuosius, nėra naujas reiškinys. Kaip tokį nusiminimą įveikti?

¹⁶ Mus gali slėgti kokie nors dideli sunkumai. Užuot žiūrėję į tokias problemas kaip į vieną didžiulę bėdą, verčiau stenkimės spręsti jas po vieną taikydami Biblijos principus. Tai padės jaustis geriau. Be to, naudinga laikytis nuosaikumo ir gerai pailsėti. Neabejokime: tikėjimas Dievu bei jo Žodžiu nulemia mūsų dvasinę gerovę, nes sustiprina įsitikinimą, kad Jis tikrai mumis rūpinasi.

17. Iš kur žinome, kad Jehova mumis rūpinasi?

¹⁷ Petras mus guodžia laiduodamas: „Nusižeminkite po galinga Dievo ranka, kad jis išaukštintų jus metui atėjus. Paveskite jam visus savo rūpesčius, nes jis jumis rūpinasi.“ (1 Petro 5:6, 7) Psalmininkas gieda: „Viešpats prilaiko kiekvieną, kas klumpa, ir pakelia visus gyvenimo palaužtus.“ (Psalmyno 145:14) Tikėkime, kas pasakyta, nes tai garantuoja Dievo Žodis. Nors nusiminimas galbūt tebeslėgs, kaip sustiprėjame tikėjimu žinodami, kad visus rūpesčius galime atiduoti į mylinčio dangiškojo Tėvo rankas!

Tikėjimas susidūrus su kitais išmėginimais

18, 19. Kaip tikėjimas padeda iškęsti ligą ir paguosti sergantį bendratikį?

¹⁸ Didelis tikėjimo išmėginimas būna sunki mūsų pačių arba artimųjų liga. Nors Biblijoje nerašoma, jog tokie krikščionys kaip Epafroditas, Timotiejus bei Trofimas būtų buvę stebuklingai išgydyti, galime neabejoti, kad Jehova padėjo jiems ištverti negalią. (Filipiečiams 2:25-30; 1 Timotiejui 5:23; 2 Timotiejui 4:20) O apie tą, „kas rūpinasi vargšais“, psalmininkas gieda: „Viešpats jį parems ligos patale. Jam sergant, tu pakeisdavai visą jo guolį.“ (Psalmyno 41:1-3, Jr, išnaša) Kaip psalmininko žodžiai padeda mums paguosti sergančius bendratikius?

¹⁹ Viena, kaip galime dvasiškai remti ligonius, tai melstis su jais ir už juos. Nors šiandien ir neprašome stebuklingo pagydymo, galime melsti Dievą suteikti jiems ryžto atlaikyti ligą ir dvasinės stiprybės, būtinos ištverti silpnumo tarpsnius. Jehova parems tokį bendratikį ir jo tikėjimas sutvirtės laukiant meto, kai „nė vienas iš gyventojų nesakys: ‘Aš sergu’“. (Izaijo 33:24, Brb) Kokia paguoda žinoti, kad per prikeltąjį Jėzų Kristų bei Dievo Karalystę klusnioji žmonija bus išvaduota iš nuodėmės, ligų ir mirties! Už tokią didingą ateitį esame dėkingi Jehovai, ‘išgydysiančiam visas mūsų ligas’. (Psalmyno 103:1-3; Apreiškimo 21:1-5)

20. Kodėl galima sakyti, kad tikėjimas padeda ištverti senatvės „piktas dienas“?

²⁰ Tikėjimas taip pat gali padėti mums ištverti senatvės „piktas dienas“, kai sveikata ir jėgos silpsta. (Mokytojo 12:1-7; Brb) Tad mūsų senimas gali melstis taip, kaip giedojo psalmininkas: „Tu mano viltis, Viešpatie... Neatstumk manęs senatvėje; mano jėgoms senkant, nepalik manęs.“ (Psalmyno 71:5, 9) Psalmininkas neabejojo, jog reikia Jehovos paramos; tai žino ir mūsų bendratikiai, kurie paseno tarnaudami Dievui. Tikėjimas padeda jiems būti tikriems, kad Jehova remia savo amžinomis rankomis. (Pakartoto Įstatymo 33:27)

Išsaugok tikėjimą Dievo Žodžiu

21, 22. Kaip tikėjimas veikia mūsų santykius su Dievu?

²¹ Tikėjimas gerąja naujiena ir visu Dievo Žodžiu padeda suartėti su Jehova. (Jokūbo 4:8) Tiesa, jis yra Visavaldis Viešpats, bet sykiu ir mūsų Kūrėjas bei Tėvas. (Izaijo 64:7 [64:8, Brb]; Mato 6:9; Apaštalų darbų 4:24) „Tu mano Tėvas, mano Dievas, mano išganymo Uola!“ — gieda psalmininkas. (Psalmyno 89:27 [89:26, Brb]) Jei rodome tikėjimą Jehova bei jo įkvėptu Žodžiu, irgi galime žiūrėti į jį kaip į savo „išgelbėjimo Uolą“. Kokia maloni garbė!

²² Jehova yra dvasia pateptųjų krikščionių bei jų bendražygių, puoselėjančių žemišką viltį, Tėvas. (Romiečiams 8:15) Tikėjimas mūsų dangiškuoju Tėvu niekada nenuvilia. Dovydas pasakė: „Nors tėvas ir motina mane paliktų, Viešpats mane priims.“ (Psalmyno 27:10) Juo labiau mums tinka šie žodžiai: „Savo didžio vardo dėlei neatmes Viešpats savo tautos.“ (1 Samuelio 12:22)

23. Ko reikia, kad turėtume tvirtą ryšį su Jehova?

²³ Kad mūsų ryšys su Dievu būtų tvirtas, aišku, būtina tikėti gerąja naujiena ir laikyti Raštą tuo, kuo jis iš tikro yra — Dievo Žodžiu. (1 Tesalonikiečiams 2:13) Privalome visiškai pasitikėti Jehova ir leisti, kad jo Žodis nušviestų mūsų taką. (Psalmyno 119:105; Patarlių 3:5, 6) Jei melsimės pasitikėdami jo atjauta, gailestingumu, parama, augsime tikėjimu.

24. Kokie paguodos žodžiai užrašyti Romiečiams 14:8?

²⁴ Tikėjimas paskatino mus pasiaukoti Dievui, kad tarnautume jam visą amžinybę. Net jei tektų mirti, tvirti tikėjimu žinome esą pasiaukoję Dievo tarnai ir turį prikėlimo viltį. Tad „ar gyvename, ar mirštame, esame Viešpaties“. (Romiečiams 14:8) Sergėkime širdyje šiuos paguodos žodžius, nepraraskime pasitikėjimo Dievo Žodžiu ir tikėjimo gerąja naujiena.

Kaip atsakytum?

• Kas yra tikėjimas ir kodėl mums jo reikia?

• Kodėl būtina tikėti gerąja naujiena ir visu Dievo Žodžiu?

• Kaip tikėjimas padeda ištverti įvairius mėginimus?

• Kas padės mums išsaugoti tikėjimą?

[Iliustracijos 12 puslapyje]

Jehova rūpinosi Jeremiju ir Eliju, nes jie tikėjo

[Iliustracijos 13 puslapyje]

Jobas, Petras ir Nehemijas tvirtai tikėjo

[Iliustracijos 15 puslapyje]

Kad turėtume tvirtą ryšį su Jehova, būtina tikėti gerąja naujiena