Armagedonas — laimingo gyvenimo pradžia

ŽODIS „Armagedonas“ kilo iš hebrajiško vietovardžio Harmagedonas („Megido kalnas“). Pastarąjį randame Biblijoje, Apreiškimo 16:16, kur sakoma: „Jos subūrė juos į vietovę, kuri hebrajiškai vadinasi Harmagedonas.“ Kas ir kodėl ten suburiami? Porą eilučių anksčiau, Apreiškimo 16:14, kalbama apie „viso pasaulio karalius“, kurie surenkami „didžiosios Visagalio Dievo dienos kovai“ (kursyvas mūsų). Suprantama, norisi sužinoti daugiau: kur, dėl ko ir su kuo tie karaliai kovoja? Ar panaudos, kaip daugelis teigia, masinio naikinimo ginklus? Ar liks tame kare gyvų? Leiskime į tai atsakyti pačiai Biblijai.

Kadangi minimas „Megido kalnas“, ar galima teigti, kad Armagedonas vyks prie vieno iš Vidurio Rytuose esančių kalnų? Ne. Visų pirma senovės Megido vietoje tokio nėra. Ten stūkso tik kauburys, iškilęs virš gretimo slėnio apie 20 metrų. Be to, kauburys mažas ir „žemės karaliai bei jų kariuomenės“ ant jo tiesiog neišsitektų (Apreiškimo 19:19). Tačiau Megide būta labai nuožmių, lemtingų mūšių, įėjusių į Vidurio Rytų istoriją. Taigi Armagedonas yra tik simbolis, vaizduojantis lemiamą konfliktą, kur nugalėtojas bus vienas, ir labai aiškus. (Žiūrėkite rėmelį „Deramas simbolis“ 5 puslapyje.)

Armagedonas negali būti vien tautų karas, nes, remiantis Apreiškimo 16:14, „viso pasaulio karaliai“ susiburia „didžiosios Visagalio Dievo dienos kovai“. Pranašas Jeremijas įkvėptas rašė, jog „tie, kuriuos Viešpats nužudė, gulės išmėtyti po visą pasaulį, nuo vieno krašto iki kito“ (Jeremijo 25:33). Vadinasi, Armagedonas nebus žmonių karas ir neapsiribos tik Vidurio Rytais. Tai — Dievo Jehovos kova, apimsianti visą žemę.

Tačiau atkreipkite dėmesį, kad Apreiškimo 16:16 Armagedonas vadinamas „vietove“, arba, kaip verčia A. Jurėnas, „vieta“. Biblijoje „vieta“ gali reikšti tam tikrą padėtį ar aplinkybes — šiuo atveju situaciją, kai visas pasaulis susitelks kovoti su Jehova (Apreiškimo 12:6, 14, Brb, Jr). Armagedone žemės tautos susivienys prieš „dangaus galybių pulkus“, vedamus „Karalių Karaliaus ir viešpačių Viešpaties“, Jėzaus Kristaus (Apreiškimo 19:14, 16).

Bet kai kurie tvirtina, jog Armagedonas — tai branduolinė katastrofa ar susidūrimas su kosminiu kūnu. Pasvarstykime: ar meilės Dievas galėtų leisti tokį baisų žmonijos ir žemės galą? Ne. Jis aiškiai pasakė sukūręs mūsų planetą „ne be reikalo, bet kad žmonės joje gyventų“ (Izaijo 45:18, Vl; Psalmyno 96:10). Per Armagedoną žemė nebus sudeginta. Priešingai, Jehova ‘sunaikins tuos, kurie ją niokoja’ (Apreiškimo 11:18).

Kada įvyks?

Kada Armagedonas prasidės? Tas klausimas šimtmečiais neduoda ramybės, todėl spėlionių būta įvairių. Tyrinėdami Apreiškimo knygą ir lygindami su kitomis Biblijos dalimis, galime nustatyti šio lemiamo mūšio laiką. Apreiškimo 16:15 Armagedonas siejamas su Jėzaus atėjimu, kuris bus netikėtas, — kaip vagies pasirodymas. Panašiai Jėzus apibūdina savo atėjimą įvykdyti nuosprendį šiam sugedusiam pasauliui (Mato 24:43, 44; 1 Tesalonikiečiams 5:2).

Išsipildžiusios Biblijos pranašystės rodo, jog nuo 1914-ųjų eina paskutinės šios santvarkos dienos.a Pačią jų pabaigą Jėzus pavadino „dideliu suspaudimu“. Kiek jis tęsis, Biblijoje nesakoma, bet nelaimės tada užgrius tokios, kokių pasaulis dar neregėjo. Tas didis suspaudimas baigsis Armagedonu (Mato 24:21, 29).

Kadangi Armagedonas yra „didžiosios Visagalio Dievo dienos kova“, joks žmogus negali jos atidėti. Jehova pradės tą karą „nustatytu laiku“ ir „nesuvėluos“ (Habakuko 2:3).

Teisingumo Dievo kova bus teisinga

Tačiau kodėl Dievui reikės kovoti su visu pasauliu? Todėl, kad Jis yra teisingas. Biblijoje sakoma: „Viešpats myli, kas teisinga“ (Psalmyno 37:28). Per visą žmonijos istoriją Dievas matė tiek neteisybės ir pagrįstai rūstauja. Dėl to paskyrė Sūnų teisingoje kovoje sunaikinti šią nedorą sistemą.

Jehova vienintelis gali kovoti visiškai teisingai ir nubausti tik tuos, kas iš tiesų nusipelnė bausmės. Dori žmonės, kad ir kur būtų žemėje, nepražus (Mato 24:40, 41; Apreiškimo 7:9, 10, 13, 14). Be to, Jehova vienintelis turi teisę valdyti visą žemę, nes ji yra jo kūrinys (Apreiškimo 4:11).

Kokias jėgas Jehova pasitelks į kovą su savo priešais, nežinome. Viena aišku, — jis turi pakankamai priemonių šluote nušluoti nedoras tautas (Jobo 38:22, 23; Sofonijo 1:15-18). Tačiau Dievo tarnai toje kovoje nedalyvaus. Vizija iš Apreiškimo 19 skyriaus rodo, jog tai pavesta tik Jėzui Kristui ir jo dangiškiesiems pulkams. Joks Jehovos garbintojas žemėje į tą kovą nebus įtrauktas (2 Metraščių 20:15, 17).

Išminties Dievas visus perspėja

Kas gi išsigelbės? Pražūties išvengti galima kiekvienam. Jehova nenori, kad „kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų“, — rašė apaštalas Petras (2 Petro 3:9). Dievas „trokšta, kad visi žmonės būtų išganyti ir pasiektų tiesos pažinimą“, — teigė apaštalas Paulius (1 Timotiejui 2:4).

Todėl Jehova išmintingai pasirūpino, kad „geroji naujiena apie karalystę“ būtų skelbiama žemėje šimtais kalbų. Galimybė išsigelbėti suteikiama visiems (Mato 24:14, Č. Kavaliausko vertimas, 1972; Psalmyno 37:34; Filipiečiams 2:12). Palankiai atsiliepiantieji į gerąją naujieną gali išlikti per Armagedoną ir amžinai gyventi žemės rojuje tobulomis sąlygomis (Ezechielio 18:23, 32; Sofonijo 2:3; Romiečiams 10:13). Argi ne šito turėtume tikėtis iš Dievo, kuris yra meilė? (1 Jono 4:8)

Kodėl meilės Dievas kovoja?

Vis dėlto daugelis stebisi, kaip Dievas būdamas meilės įsikūnijimas gali sunaikinti tiek daug žmonių. Tačiau pagalvokite, ką darytumėte, jei jūsų namus apniktų kenkėjai. Argi nesusirūpintumėte savo šeimos narių sveikata bei gerove, nesiimtumėte tų kenkėjų išnaikinti?

Panašiai padarys ir Jehova. Jis myli žmones. Būtent todėl ir kovos Armagedono kare. Dievas nori atkurti žemėje rojų, kad žmonės gyventų puikiomis sąlygomis, ramiai, niekieno negąsdinami (Michėjo 4:3, 4; Apreiškimo 21:4). O kaip su tais, kurie kelia pavojų visų taikai bei saugumui? Tokius nepataisomus „kenkėjus“ Dievas turi išnaikinti dorųjų labui (2 Tesalonikiečiams 1:8, 9; Apreiškimo 21:8).

Daug kivirčų bei kruvinų susidūrimų šiandien kyla dėl netobulo valdymo ir savanaudiškų nacionalistinių interesų (Mokytojo 8:9). Siekdamos daugiau galios, žmonių valdžios visiškai ignoruoja Dievo įkurtą Karalystę. Jos nė nemano pripažinti Dievo ir Kristaus autoritetą (Psalmyno 2:1-9). Todėl bus pašalintos, kad valdžią galėtų perimti Kristaus vadovaujama Jehovos Karalystė (Danieliaus 2:44). Taigi tik Armagedone bus visiems laikams išspręstas klausimas, kam priklauso teisė valdyti šią planetą ir žmoniją.

Jehova kovos iš geriausių paskatų. Padėtis pasaulyje blogėja, ir tik tobula Dievo valdžia visiškai patenkins žmonijos poreikius. Tik Karalystė įgyvendins tikrą taiką ir gerovę. Į ką pavirstų pasaulis, jei Dievas niekada neįsikištų? Kaip ir ankstesniais šimtmečiais, argi neviešpatautų neapykanta, smurtas, karai? Taigi Armagedonas — vienas džiugiausių įvykių! (Luko 18:7, 8; 2 Petro 3:13)

Galas visiems karams

Joks žmonių karas netapo paskutiniu karu istorijoje. O Armagedonu baigsis visi karai, niekas daugiau nebekariaus. Ir kas gi netrokšta sulaukti tokios dienos? Bevaisės žmonijos pastangos nutraukti karus tik patvirtina, kokie teisingi Jeremijo žodžiai: „Aš žinau, Viešpatie, kad ne žmogus sau kelią lemia. Žmogus negali nei pasirinkti gyvenimo kelio, nei savo žingsnius gyvenime pakreipti“ (Jeremijo 10:23). O ką padarys Jehova? Biblijoje žadama: „Karus visoje žemėje jis sustabdo, lankus sutrupina, ietis sulaužo, skydus į ugnį sumeta“ (Psalmyno 46:9, 10 [46:8, 9, Brb]).

Žemės Kūrėjas per Armagedoną pakils prieš tautas, kurios mirtinais ginklais kovoja tarpusavyje ir niokoja žemę (Apreiškimo 11:18). Tas karas įgyvendins tai, apie ką dievobaimingi žmonės amžiais svajojo. Tikrojo žemės Šeimininko, Dievo Jehovos, teisė valdyti savo kūrinius bus apginta!

Tad doriesiems nėra ko bijoti Armagedono. Priešingai: jis sužadina viltį. Tas karas pašalins iš žemės korupciją bei visokį blogį ir atvers kelią naujai teisingai santvarkai — Mesijo valdomai Dievo Karalystei (Izaijo 11:4, 5). Armagedonas nebus šiurpi visa ko pabaiga. Teisiems žmonėms tai — laimingo amžino gyvenimo žemės rojuje pradžia (Psalmyno 37:29).

[Išnaša]

[Rėmelis/iliustracija 5 puslapyje]

DERAMAS SIMBOLIS

Megidas Šiaurės Izraelyje buvo strategiškai geroje vietoje. Nuo jo atsivėrė vakarinė derlingo Jezreelio slėnio dalis, čia kirtosi tarptautiniai prekybos ir karo keliai. Dėl to Megide būta ne vieno lemiamo mūšio. Profesorius Grehemas Deivisas knygoje Cities of the Biblical World—Megiddo rašo: „Megido miestas [...] pirkliams ir migrantams buvo lengvai prieinamas iš visų pusių; bet sutelkus pajėgas kelius buvo galima užkirsti ir taip kontroliuoti prekybą, pakreipti karo eigą. Nenuostabu, kad dėl miesto [...] vykdavo kovos, o paimtą jį gerai saugodavo.“

Egipto valdovas Tutmozis III antrajame tūkstantmetyje p. m. e. Megide nugalėjo kanaaniečių karalius. Taip prasidėjo ilga Megido istorija. Ji tęsėsi daug šimtmečių iki pat 1918-ųjų, kai britų generolas Edmundas Alenbis šioje vietovėje sutriuškino turkų armiją. Ties Megidu teisėjas Barakas padedamas Dievo nugalėjo Kanaano karalių Jabiną (Teisėjų 4:12-24; 5:19, 20). Megido apylinkėse kitas teisėjas, Gideonas, sudavė smūgį midjaniečiams (Teisėjų 7:1-22). Čia žuvo karaliai Ahazijas ir Jošijas (2 Karalių 9:27; 23:29, 30).

Armagedonas pagrįstai siejamas su Megidu, nes jame būta daug lemiamų mūšių. Taigi jis deramai simbolizuoja galutinę Dievo pergalę prieš visus priešus.

[Šaltinio nuoroda]

Pictorial Archive (Near Eastern History) Est.

[Iliustracijos 7 puslapyje]

Žmonės visur įspėjami ir turi galimybę išlikti per Armagedoną

[Iliustracija 7 puslapyje]

Armagedonas atvers duris į laimingą ateitį